- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 2-36-504/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Trečiasis asmuo
- N. B.
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- E. P.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. G., atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, trečiajam asmeniui N. B., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovei E. P. dėl išreikalavimo sandėliuko iš neteisėto valdymo, tretysis asmuo – N. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje (II t., b.l. 1-3,), nurodė ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad 1991 m. priimto Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo pagrindu, 1991 m. ieškovo močiutė S. V. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris susidėjo iš koridoriaus 3,26 kv.m., kambario 11,39 kv.m., kambario 7.25 kv.m., virtuvės 6,16 kv.m., viso gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 28,06 kv.m. ir pagalbiniai pastatai: 2 sandėliukai. Kad jiems buvo paskirti 2 sandėliukai patvirtina iš Panevėžio registrų centro išduota sandėlio išplanavimo schema, iš kurios matyti, kad pastačius sandėlį gyventojams buvo paskirstyti sandėliukai. Šioje pažymoje nurodyta, kad 5 butui priklauso du sandėliai, o taip pat N. B. 14 butui taip pat priklauso du sandėliai.
Kadangi šio sandėlio nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir buvo neaiškūs kiekvieno iš sandėliukų plotai, jis kreipėsi į specialistus, kad padarytų sandėlio kadastrinius matavimus. Dabartiniu metu matininkas padarė sandėlio kadastrinius matavimus ir nustatė, koks yra kiekvieno sandėlio plotas. Nuo pat gyvenamojo namo ir sandėlio pastatymo ir sandėlių privatizavimo S. V. naudojosi sandėliu, plane pažymėtu ind. 19, 9,15 kv.m. ir sandėliu, plane pažym. ind. 14, 8.72 kv.m. Ji sandėlio nusipirko 1/18 dalį, bet kadangi viename plote jo nebuvo, todėl pirko atskirai dvejose vietose. Kad jam priklauso du sandėliai patvirtina Lietuvos Respublikos Valstybinis Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras " Buto techninės apskaitos byla". Jeigu S. V. būtų nenusipirkusi sandėlio ir neteisėtai naudojusi sandėliuką, tai prieš tai gyvenantys savininkai jai esant gyvai būtų pareiškę pretenzijas raštu, žodžiu ar būtų pasinaudoję galimybe kreiptis į teismą dėl nepagrįsto valdymo. Dabartiniu metu pareikšti pretenzijas yra per vėlu, kadangi N. B. butą ir 1/18 dalį sandėlį įsigyjo 1992-05-25 - praėjo virš 20 metų. Tokiu būdu yra praleistas ieškininės senaties terminas.
Atsiliepimas
Visas pretenzijas neva dėl jo užimto sandėlio atsakovė turėjo pareikšti per 10 metų, skaičiuojant šį laikotarpį nuo 1992-05-25( LR CK 1.125 str.). Atsakovė atsiliepime 2013-05-20 nurodo, kad jos mama N. B. prieš perkant butą Nr. 14 iš V. I. žinojo, kad neva V. I. buvo leidusi S. V. naudotis jai priklausančiu sandėliuku. Ši aplinkybė rodo, kad N. B. ir jos dukra, t.y. atsakovė žinojo, kad S. V. naudojasi neva sandėliu neteisėtai, tačiau jokių priemonių nesiėmė, kad atgautų neva neteisėtai S. V. užvaldytą sandėlį. N. B. tik 2012 m. rugsėjo mėnesį sugalvojo atsiimti sandėlį: nuplėšė spyną, išmetė daiktus, užsikabino savo spyną ir iki šiol naudojasi neteisėtai jam priklausančiu sandėliu. Atsakovė ir jos motina N. B. šiuo metu naudojasi keturiais sandėliais: sandėliu plane pažymėtu indeksu 1, 19,29 kv.m., sandėliu plane pažymėtu indeksu 15, 8,63 kv.m., sandėliu plane pažymėtu indeksu 17, 6,91 kv.m., sandėliu plane pažymėtu indeksu 11, 9,15 kv.m. ir penktuoju šiuo metu neleistai, savavališkai užimtu sandėliu, plane pažymėtu indeksu 14, 8,72 kv.m. Viso atsakovė ir jos mama N. B. naudojasi 52,7 kv.m. iš bendro sandėlio ploto 179 kv.m., kai jai priklauso 21,48 kv. Kur nurodo jų paties pateikta V. K. projektavimo įmonės pažyma.
2010 m. sausio 28 d. S. V. mirė. Po motinos mirties, jis kaip įstatyminis įpėdinis pagal įstatymą paveldėjo motinai priklausantį turtą, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre jo vardu. Šiuo metu paveldėtose patalpose su šeima negyvena, o prižiūrėti statinius, butą yra išnuomavęs.
2012 m. rugsėjo mėn. gavo laišką iš tuo metu buvusios bendrasavininkės N. B., kuriame ji nurodo, kad nuplėšė nuo jam priklausančio sandėliuko, plane pažymėto indeksu 14, 8,72 kv.m., spyną, išmetė iš ten esančius jo daiktus, nes ji mano, kad šis sandėliukas priklauso jai.
Buvusi atsakovė N. B., kuri nurodyta ieškinyje kaip tretysis asmuo, grubiai pažeidė jo teises, nesąžiningai, savavališkai, be jokio įstatyminio pagrindo pasisavino jam asmenine teise priklausantį turtą - sandėliuką ir šiuo metu ji su savo dukra atsakove E. P. neteisėtai naudojasi. 2012-11-05 N. B. dovanojimo sutartimi perleido pastatus savo dukrai E. P. Jei N. B. turėjo kažkokių tai pretenzijų jam, ji privalėjo kreiptis į teisėsaugos organus ir išsiaiškinti, o ne savavališkai, neteisėtai jį užvaldyti. Kada buvo privatizuojamas sandėlis, atsakovė negyveno ten, o ji tik statinius nusipirko 1992-05-25 m. iš V. I. ir ji nežino, kas iš sandėlio savininkų pasisavino jai priklausantį sandėliuką, nes visų savininkų, įsigyjusių sandėlio dalis, dalys yra nevienodos.
Sandėlys yra visiškai atskiras pastatas (nepriklausantis prie gyvenamojo namo) ir privatizacijos metu kiek kas pageidavo tiek tas ir pirko.
Minėto turto savininkas yra jis, ieškovas, todėl niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta ( LR CK 4.93 str.2 d.) ir, sutinkamai su LR CK 4.98 str., reikalauja pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, įpareigojant atsakovę E. P. grąžinti jam sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 14, 8,72 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 135 str., Civilinio kodekso l.125 str. l d., 4.93 str., 4.98 str. , p rašo:
įpareigoti atsakovę E. P. atlaisvinti jam priklausantį sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 14, 8,72 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini);
priteisti iš atsakovės E. P. visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį( II t., b.l. 14-19) ir teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
1984 m. rugpjūčio 31 d. jos, atsakovės, motinai (trečiajam asmeniui) N. B., rajono valdyba skyrė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
1991-05-28 buvo priimtas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, remiantis kuriuo 1992-05-25 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. išsipirko (privatizavo) butą kuriame gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/18 dalį pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/18 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (lauko tualetas ir šulinys).
Prieš N. B. nusiperkant minimą butą, ankstesni šio buto gyventojai naudojosi jų butui priskirtu sandėliuku (ieškovo pateiktame ūkinio pastato 211/b, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 14). Kai prie pagrindinio sandėlio pastato jie pasistatė garažą automobiliui laikyti (ieškovo pateiktame ūkinio pastato 211/b, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 1), kaimynės S. V. prašymu, leido jai naudotis savo sandėliuku (plane pažymėtu indeksu 14). Tai, kad aukščiau minimas sandėliukas buvo priskirtas būtent (duomenys neskelbtini) esančiam butui, patvirtina ir ieškovo pateikta žemės sklypo nuotrauka su atitinkamais pabraižymais. Šioje žemės sklypo nuotraukoje žyma 5 bt (manytina, jog šifruotina - 5 butas) uždėta ant patalpų, ieškovo pateiktame ūkinio pastato 211/b, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų indeksais 11 ir 15, kas aiškiai paneigia ieškovo teiginius, neva S. V. buvo priskirtas ieškovo pateiktame ūkinio pastato 211/b, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 14 sandėliukas, t.y. ginčo sandėliukas.
Name, adresu (duomenys neskelbtini), yra 17 butų, o ūkiniame pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra 17 sandėliukų bei aukščiau minimas V. I. šeimos pastatytas garažas automobiliui laikyti (ūkinio pastato 211/b, plane pažymėtas indeksu 1)), todėl privatizavimo metu pagal LR butų privatizavimo įstatymą kiekvienam butui buvo priskirta po vieną sandėliuką. Sandėliukai buvo privatizuoti sudarant pirkimo - pardavimo sutartis tarp buto savininko ir rajono (miesto) valdybos.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog ginčo sandėlys yra visiškai atskiras pastatas (nepriklausantis prie gyvenamojo namo) ir privatizacijos metu kiek kas pageidavo tiek tas ir pirko, tačiau šis ieškovo teiginys yra nepagrįstas. Panevėžio apygardos teismas 2011-06-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-395-280/2011, kalbėdamas apie tą patį ginčo sandėlį, konstatavo, jog šis sandėlis yra butų priklausinys, kadangi minimas pastatas buvo naudojamas malkoms sandėliuoti.
Naujajai buto savininkei N. B. įsikėlus į I. gyventą butą, buvo parodytas jų butui priklausantis sandėliukas, šioje byloje minimas kaip ginčo sandėliukas. Šiuo sandėliuku jau kuris laikas naudojosi S. V., tačiau, nors ir buto savininkai pasikeitė, naujojo savininko prašymu užimto sandėlio S. V. grąžinti nesutiko.
Privatizacijos metu S. V., tikėdamasi privatizuoti jos butui priklausiusį sandėliuką bei 14-ajam butui priklausiusį sandėliuką, užsakė įbraižymus buto techninės apskaitos byloje, tačiau nepaisant atliktų įbraižymų, jai buvo leista privatizuoti tik vieną sandėliuką. Tai įrodo 1992-07-13 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3529 (ieškovas klaidingai teigia, jog S. V. ginčo pastatus įgijo 1991 metais), iš kurios matyti, kad S. V. privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) -5,1/18 dalį sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/18 dalį kitų inžinerinių statinių (lauko tualetą ir šulinį). Tokie pat duomenys buvo pateikti ir Valstybės įmonės Registrų centro pažymoje (pažyma pateikta civilinėje byloje). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog S. V. įsigijo apytiksliai 9,9 kv. m. ginčo pastato dalį (179 kv. m. : 18) (pažymėtina, jog į šį plotą yra įtraukta ir bendro naudojimo patalpų (koridoriaus) dalis), kas visiškai atitinka šiuo metu ieškovo valdomo sandėliuko plotą (9,15 kv. m.).
2003-05-28 atsakovės mama N. B. kartu su savo sutuoktiniu S. K., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš L. Č. nusipirko antrą butą tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini) bei 4/100 dalis sandėlio 211b, turinčio 179 kv.m. užstatyto ploto, sandėlio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pastato dalis buvo įgyta pirkimo – pardavimo sutartimi ir tokiu būdu N. B. įgijo teisę į antrą sandėliuką.
2012-11-05 dovanojimo sutartimi N. B. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei jai nuosavybės teise priklausančius du sandėliukus, esančius(duomenys neskelbtini) namo kieme, ūkiniame pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu atsakovė nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei du sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini) namo kieme, ūkiniame pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise, įgyta remiantis dovanojimo sutartimi, jokio turto, kuris asmenine nuosavybės teise priklauso A. V., ji nėra užvaldžiusi ir todėl ieškinį laiko nepagrįstu.
Pažymi, jog išsiuntus užklausimą į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą buvo gautas atsakymas, kad nuosavybės teisė į turtą atsirado pirkimo - pardavimo pagrindu. Vien kadastrinių matavimų byloje pažymėjimas ar sandėliukų įbraižymas ūkio pastate nėra pakankamas juridinis pagrindas nuosavybės teisių į juos atsiradimui.
Ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis yra ginčo sandėliuko savininkas.
Teismą prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo N. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jai 1984m. buvo skirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 1992-05-25 išsipirko (privatizavo). Tuo pačiu įsigijo ir 1/18 ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/18 kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini). Ankstesni jos įsigyto buto gyventojai naudojosi butu ir turėjo šiam butui priklausantį sandėliuką, kuriuo buvo leidę naudotis S. V. Jai privatizavus butą, S. V. nesutiko atlaisvinti butui priklausančio sandėliuko. Apie tai, kad sandėliukas yra užvaldytas neteisėtai, ji ne kartą sakė S. V., tačiau sandėliuko grąžinti S. V. nesutiko. Po S. V. mirties ji kalbėjo su jos sūnumi A. V., tačiau jis taip pat nesutiko geranoriškai grąžinti sandėliuko. 2012m., kai A. V. giminaitė iš ginčo sandėliuko išsivežė malkas, šis sandėliukas tapo nenaudojamu, nerakintas, ji su liudytojais įėjo į sandėliuką, surašė ten likusius daiktus, ir sandėliuku pradėjo teisėtai naudotis. Apie tai, kad sandėliuką užrakino savo spyna informavo ir A. V. Ginčo sandėliuką, kuris buvo jos nuosavybė, dovanojimo sutartimi perleido dukrai E. P., kuri juo naudojasi teisėtai. Ieškovo ieškinį prašo atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas teismą prašo įpareigoti atsakovę E. P. atlaisvinti jam priklausantį sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 14, 8,72kv.m. Nurodo, kad jis šiuo metu yra močiutės S. V. (ieškinyje klaidingai nurodyta, kad S. V. yra ieškovo mama), turėto turto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, tad atsakovė neteisėtai naudojasi savavališkai užimtu jam priklausančiu sandėliuku, esančiu pastate – sandėlyje 2I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkio pastato 2I1/b plane pažymėtu indeksu 14, kurio plotas 8.72 kv.m.(II t., b.l.5), tuo pažeisdama jo kaip turto savininko teises(CK 4.98str.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1992-07-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3529, pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/18 dalį pastato – sandėlio 2I1b, un.Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/18 kitų statinių(šulinys, lauko tualetas), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (Garažo, buto, namo techninės apskaitos byla, I.t., b.l.5-100, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2013-04-23, I t., b.l.90-98).
Po S. V. mirties (2010-01-28), butą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovas A. V., a.k(duomenys neskelbtini) ( Rokiškio rajono 2-o notaro biuro išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas 2010-04-29, notaro reg. Nr. 2R-872, I t., b.l.24-25), o 1/18 dalį pastato – sandėlio 2I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/18 dalį kitų statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo mirusiosios sūnus A. V., a.k(duomenys neskelbtini) (Rokiškio rajono 2-o notaro biuro išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas 2010-04-29, notaro reg. Nr. 2R-870, It., b.l. 22-23).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2012-10-01 1/18 dalis pastato – sandėlio 2I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/18 dalį kitų statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2012-09-28 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įregistruota A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise (I t., b.l.90-91).
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmeninių teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti(CK 4.37str.1d.). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu(CK 4.98str.), kitais CK reglamentuotais savininkų teisių gynimo būdais. Vindikacinio ir negatorinio ieškinių prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises. Nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisių pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.
Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys, tad ieškovas, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98str. pagrindu, turi įrodyti, kad jis yra ginčo sandėliuko, esančio pastate – sandėlyje 2I1b, un. Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkio pastato 2I1/b plane pažymėto indeksu 14, kurio plotas 8.72 kv.m., savininkas, kadangi tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.
Ieškovas savo nuosavybės teisę į ginčo sandėliuką grindžia tuo, kad S. V. perkant butą (duomenys neskelbtini) ir dalį pagalbinių pastatų, ji įsigijo nuosavybės teise ir sandėliukus. Teigia, kad jai buvo paskirti du sandėliukai pastate – sandėlyje 2I1b, ką patvirtina iš Panevėžio registrų centro išduota sandėlio išplanavimo schema.
Kaip matyti iš ieškovo pateikto rašytinio įrodymo nurodytai aplinkybei pagrįsti – Žemės sklypo nuotraukos ( II t., b.l.4), pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) namo kieme (ankstesnis aikštės pavadinimas - (duomenys neskelbtini)), suskirstytas į 17 sandėliukų. Du sandėliukai pažymėti „5 b“. Tikėtina, kad tokie įrašai rodo, kuriais sandėliukais patikrinimo metu 1979-10-22, naudojosi atitinkamų butų gyventojai.
Palyginus virš minėtą pastato – sandėlio planą, sandėliukų pažymėjimą su Ūkio pastato 2I1/b planu, sudarytu 2013m. birželio mėn. ir pateiktu su patikslintu ieškiniu (IIt., b.l.5), matyti, kad sandėliukai, pažymėti „5bt“ Žemės sklypo nuotraukos plane, nesutampa su Ūkio pastato 2I1/b plane ieškovo nurodytais jam nuosavybės teise priklausančiais sandėliukais: vienas žyma „5 bt“ pažymėtas sandėliukas Ūkio pastato 2I1/b plane atitinkamai pažymėtas indeksu „15“, kitas – „11“. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso sandėliukai, Ūkio pastato 2I1/b plane pažymėti indeksais „19“ ir „14“. Pažymėtina, kad ginčo sandėliukas, pažymėtas indeksu „14“, Žemės sklypo nuotraukos plane yra taip pat su žyma „14 bt“.
Liudytojos R. V., G. A. nurodė, kad S. V. nuo privatizavimo turėju du sandėliukus – viename laikė malkas, kitame – kiaules. Tai, kad S. V. naudojosi dviem sandėliukais nurodė ir liudytoja A. J. Jos teigimu, vieną sandėliuką S. V. „turėjo“, kitu, „sakydavo, kad nuomojasi, kad leido naudotis“. A. J. taip pat nurodė, kad name ((duomenys neskelbtini)) buvo 17 butų, ir kiekvienas turėjo po sandėliuką.
Liudytoja V. I., gyvenusi bute Nr. 14, (duomenys neskelbtini) ( ankstesnis pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) iki jame apsigyvenant N. B. (trečiajam asmeniui), nurodė, kad ji tame name užaugo – tėvai gyveno nuo 1946m. Jie turėjo sandėliuką, nes visiems buvo paskirstyta po vieną sandėliuką, kadangi buvo kūrenama malkomis. 1972m. jie gavo paskyrą mašinai, tad, namų valdybai leidus, pasistatė garažą prie pagrindinės ūkinio pastato sienos. Kadangi S. V. savo sandėliuke laikė kiaules, tad jos paprašyti, leido jai naudotis savo sandėliuku. Liudytoja nurodė, kad pagal pateiktą Žemės sklypo nuotrauką (II t., b.l.4) jų sandėliukas buvo ketvirtas, o S. V. sandėliukas buvo antras, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) ( šiuo metu – (duomenys neskelbtini)).
Liudytoja V. I. taip pat nurodė, kad jiems išsikėlus gyventi į mikrorajoną, jų sandėliuką „taip ir turėjo S. V.“.
Vertinant liudytojų parodymus, tikėtina, kad ruošiant dokumentus buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimui, Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje, ūkio pastato 2I1/b plane, buvo pažymėti du sandėliukai, kuriais tuo metu naudojosi S. V.(I t., b.l.6), tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jie S. V. ir buvo įsigyti nuosavybės teise. Kaip nurodyta Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2013-02-13 rašte Nr. (7.1.9) PAS -1041, nuosavybės teisės po 1/18 dalį ūkio pastato 2I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) N. B. bei S. V. vardu pirmą kartą buvo įregistruotos pirkimo – pardavimo pagal butų privatizavimo įstatymą sutarčių pagrindu, kuriose įvardinta, kad parduodamas butas (atitinkamai Nr. 14 ir Nr. 5) su 1/18 ūkio pastato 2I1b(I t., b.l. 82).
Ieškovas teigia, kad S. V. nusipirko sandėlio 1/8 dalį. Kadangi viename plote tokios dalies nebuvo, todėl pirko atskirai dviejose vietose, t.y. du sandėliukus.
Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-395-280/2011, kurioje buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl 1/8 dalies sandėlio 2I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2011m. birželio 16d. nutartyje, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name yra 17 butų ir prie jo esančiame pagalbiniame pastate yra tiek pat – 17, sandėliukų. Teismas konstatavo, kad sandėliukas ūkio pastate yra buto priklausinys(II t., b.l.20-24).
Esant nurodytam laikytina, kad S. V., privatizuodama butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo įsigyti tik vieną iš 17 sandėliukų, esančių ūkio pastate 2I1b.
Iš bylos duomenų (Garažo, buto, namo techninės apskaitos bylose esančių įrašų apie ūkio pastatą 2I1/b(I t., b.l.10, 134), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 2012-10-02 ir 2013-04-23( I t., b.l.12-16, 90-98) matyti, kad ūkio pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2I1b, plotas yra 179,00 kv.m.
Kaip byloje nustatyta, ūkio pastatas 2I1b susideda iš 17 sandėliukų ( pažymėti indeksais 2,3,5,6,8,9,10,11,12,13,14,15,17,18,19,20,21) ir koridorių(praėjimų) (pažymėti indeksais 4,7,16,22), bei garažo (pažymėtas indeksu 1)(ūkio pastato 2I1/b planas, II t., b.l.5).
1/18 pastato 2I1b dalis atitinkamai sudaro pastato – sandėlio 9,94 kv. m. ploto. Vertinant tai, kad į bendrą ūkio pastato 2I1b plotą įskaičiuotos ir bendro naudojimo patalpos (koridoriai, praėjimai), ieškovo nuosavybės teise valdomas sandėliukas, pažymėtas indeksu 19, 9,15 kv.m. ploto, atitinka jo močiutės S. V. įsigytai pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, 1992-07-13, Nr. 3529, pagrindu, ūkio pastato daliai.
Ieškovo teigimu, kad S. V. nuosavybės teise priklausė ginčo sandėliukas, įrodo tai, kad prieš tai N. B. įsigytame bute gyvenę savininkai nereiškė S. V. jokių pretenzijų, nesinaudojo galimybe kreiptis į teismą dėl nepagrįsto valdymo. N. B. įsigijusi butą, taip pat nesiėmė jokių priemonių atgauti neva neteisėtai S. V. užvaldytą sandėliuką.
Priešingai ieškovo nurodytai aplinkybei, tretysis asmuo nurodė, kad ji, nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini) prašė S. V. atlaisvinti sandėliuką, tačiau ji nesutikusi.
Ieškovas nurodo, kad šiuo metu atsakovė yra praleidusi 10 m. senaties terminą pareikšti pretenzijas dėl ginčo sandėliuko, kadangi N. B. ir atsakovė žinojo, kad prieš N. B. 1992-05-25 nusiperkat butą, esantį (duomenys neskelbtini), prieš tai bute gyvenusi V. I. buvo leidusi S. V. naudotis jai priklausančiu sandėliuku.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį(CK 1.124str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja(CK 1.126str.2d.).
Nei pradinis atsakovas byloje – N. B., nei atsakovė E. P. byloje nėra pateikusios jokių reikalavimų dėl galimai pažeistų jų teisių, tad teismas ieškininės senaties taikymo klausimo šioje byloje nesprendžia.
Dėl ieškovo nurodyto trečiojo asmens ir atsakovės valdomų sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini) namo kieme, ūkiniame pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), skaičiaus ir jų valdymo teisėtumo teismas nepasisako, nes šios aplinkybės nėra reikšmingos ieškinio išsprendimui.
Įvertinus išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad jis yra sandėliuko, ūkio pastato 2I1/b plane pažymėto indeksu 14, 8,72 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, ir kad atsakovė pažeidė jo, kaip turto savininko, teises.
Atsakovė už advokato pagalbą byloje yra sumokėjusi 1200Lt, kuriuos prašo priteisti iš ieškovo (2013-06-11 pažyma dėl išlaidų advokato pagalbai civilinėje byloje dydžio, 2013-05-20 Pinigų priėmimo kvitas (I t., b.l.144, 145).
Vadovaujantis CPK 93str. 1d., šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į CPK 98 str. nuostatas bei Teisingumo ministro 2001m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio(toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas maksimalus išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, taikant koeficientą 3, yra 3000Lt (3x1000Lt, t.y. MMA). Atsakovės atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, tad ieškovės prašoma priteisti suma – 1200Lt atstovavimo išlaidų, laikytina pagrįsta. Priteistina iš ieškovo atsakovės E. P. naudai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1200 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).
Priteistina iš ieškovo 79,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 263-265 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo A. V. 79,55Lt (septyniasdešimt devynis litus 55ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo įmonės kodas – 188659752, „Swedbank”, AB, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660, ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.