- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-41-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31099-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuoti asmenys A. J. C., bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti arba anuliuoti hipoteka įkeisto turto (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančio hipotekos davėjui, pirmąsias pakartotines varžytines įvykusias (baigtas) 2019 m. spalio 3 d. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl išieškojimo ir vykdymo neteisėtumų ir pažeidimų, ir dėl apgaulės bei suklaidinimo panaudojimo, sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus byloje (vykdymo, atsiskaitymo, perdavimo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas šio skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas ir vykdomąją bylą, ir atidėti vykdymo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 1 ir 6 punktų nuostatas iki pareiškėjo skundo galutinio išnagrinėjimo, pritaikyti laikinasias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
2. 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu antstolis D. Kisielius pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. skundo netenkino ir persiuntė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiuo patvarkymu taip pat nuspręsta tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453.
3. Teisme buvo gautas pareiškėjo A. C. pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus (pardavimo, perdavimo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė naujus paaiškinimus (argumentus ir aplinkybes) paaiškėjus naujoms esminėms (faktinėms ir teisinėms) aplinkybėms. Pasak pareiškėjo, iki skundo išnagrinėjimo dienos sutartimi įkeistas turtas gali būti perduotas tretiesiems asmenims, todėl pareiškėjo pakartotinis skundo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti priimtas ir patenkintas, nes pareiškėjo skundo prašymas teismo nutartimi (2019 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-36445-466/2019) buvo nepagrįstai atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įvertinęs, kad pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą ir būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus sieja su netinkamu turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimu ir netinkamu turto įkainojimu, teismas pabrėžė, kad šie klausimai buvo sprendžiami ankstesniais patvarkymais, kuriuos pareiškėjas taip pat yra apskundęs teismui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nenurodžius argumentų, kurie būtų susiję būtent su skundžiamo 2019 m. spalio 8 d. patvarkymo neteisėtumu, taip pat nepagrindus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo pagrįstumo, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų vykdymo procese sustabdymo. Teismas prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir patenkinti skundo pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus (pardavimo, perdavimo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas, pritaikyti laikinasias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas pakartotiniame skundo prašyme pateikė pakankamai naujų (naujai paaiškėjusių) faktų ir įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
5.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą ir būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus sieja su netinkamu turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimu ir netinkamu turto įkainojimu; nepagrįstai nustatė, jog šie klausimai buvo sprendžiami ankstesniais patvarkymais. Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą siejo ir su antstolio prieš pareiškėją panaudota apgaule ir jo tyčiniu suklaidinimu bei nutylėjimu. Kadangi nauji įrodymai ir naujos aplinkybės paaiškėjo tik 2019 m. spalio 3 d., naujo skundo klausimai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami ankstesniais patvarkymais, kuriuos pareiškėjas buvo apskundęs teismui.
5.3. Pareiškėjas skundė ne 2019 m. spalio 8 d. patvarkymą; tokio patvarkymo vykdomojoje byloje nebuvo.
5.4. Teismo nutartis priimta ignoruojant teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą) ir netinkamai bei nepagrįstai nustačius naujas teisines ir faktines bylos aplinkybes (jų visumą) yra neteisėta.
5.5. Teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl visų pareiškėjo pateiktų naujų argumentų, kurie iš esmės buvo skundo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo skundo pakartotiniame prašyme suformuluoti prašymai nebuvo išnagrinėti (pavyzdžiui, pareiškėjo pateiktas 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-36445-466/2019 neteisėtumas). Tai sudarė absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.
5.6. Teismas turėjo atsižvelgti į naujas esmines aplinkybes, paaiškėjusias po jo skundo pateikimo, t. y. kad reali pareiškėjo skola kredito unijai turėjo būti iš esmės sumažinta, todėl kredito unijos reikalavimas areštuoti ir parduoti įkeistą turtą iš varžytinių, kurį kredito unija galėjo realizuoti per savo dukterines arba savo partnerių įmones žymiai žemesne nei reali rinkos įkeisto turto pardavimo kaina, buvo neteisėtas; kredito unija siekė atimti ir parduoti sutartimi įkeistą turtą, kurio reali rinkos vertė buvo gerokai didesnė, nei likusi negrąžinta skolos likučio suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių turėtų būti panaikinta.
7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau tokiu atveju, kaip minėta, pareiškėjas turi nurodyti, kokios konkrečiai aplinkybės, sudarančios pagrindą iš naujo nagrinėti prašymą, pasikeitė.
8. Nagrinėjamu atveju, apeliantas pats nurodo, kad pateikęs skundą dėl 2019 m. spalio 3 d. įvykusių (baigtų) varžytinių panaikinimo (anuliavimo), pageidavo, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl vieną skundo egzempliorių pateikė teismui ir prašė teismo skubiai sustabdyti bet kokį tolesnį vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36445-466/2019 pareiškėjo prašymą atmetė. Pažymėtina, kad atskirasis skundas šioje byloje grindžiamas ir aplinkybėmis dėl minėtos nutarties neteisėtumo, tačiau tokios aplinkybės negali būti laikomos naujomis, sudarančiomis pagrindą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Apeliantui yra žinoma, kad nesutikdamas su nutartimi, jis gali pateikti atskirąjį skundą (šia teise apeliantas ir pasinaudojo). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą ir 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1823-855/2019 jį atmetė. Teismas šioje nutartyje konstatavo, jog nėra pateikta įrodymų apie tai, kad antstolis D. Kisielius klaidino pareiškėją ar kitus asmenis ir dėl padarytos apgaulės būtų pardavęs turtą. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje pateikto atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą ir būtinybę stabdyti vykdymo veiksmus siejo ne tik su netinkamu turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimu ir netinkamu turto įkainojimu, bet ir su antstolio prieš pareiškėją panaudota apgaule ir jo tyčiniu suklaidinimu bei nutylėjimu, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Šie pareiškėjo argumentai jau buvo išnagrinėti.
9. Taigi, pareiškėjui iš esmės nenurodžius naujų aplinkybių (kurios pasikeitė po Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-36445-466/2019 priėmimo), pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas pagrįstai.
10. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
11. Šiuo atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų ir 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. e2YT-37545-868/2019 pareiškėjo skundo netenkino. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (pateiktas atskirasis skundas), pagal pacituotą teismų praktiką, aplinkybė, jog dėl ginčo esmės (skundo dėl antstolio veiksmų) priimtas nepalankus pareiškėjui teismo procesinis sprendimas, papildomai patvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, skundo argumentus įvertinus kaip preliminariai nepagrįstus, yra teisinga ir pagrįsta.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.