- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3086-1162/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00063-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“, valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, A. Z., P. Z., R. Z.
- Advokatai
- Karolis Kubilevičius
- Kategorijos
- 2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai M. B., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Karoliui Kubilevičiui,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ atstovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdija“, valstybės įmonė „Registrų centras“, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. Z., P. Z., R. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja M. B. prašo teismo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. Z. 1992 m. spalio 19 d. įgijo ir nuosavybės teise valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), šiuos pastatus: pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatai); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. Z. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja M. B. priėmė tėčio P. Z. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. B. tėtis P. Z. Mirties momentu P. Z. turėjo nekilnojamąjį turtą Pastatus, kuriuos buvo įgyjęs 1992 m. spalio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš tuometinės Kauno raj. Karmėlavos apyl. Karmėlavos girininkijos. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre Pastatai įregistruoti kaip priklausantys nuosavybės teise Kauno miškų urėdijai. Pažymėtina, kad tuometinio Civilinio kodekso 281 straipsnis numatė, jog dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Byloje nėra ginčo, jog Pastatai buvo perduoti pareiškėjos tėčiui, nes jie stovi prie pat pareiškėjos ir jos tėčio gyvenamųjų patalpų. Tiek pareiškėjos tėtis, tiek pati pareiškėja šiuos Pastatus visada prižiūrėjo. Jeigu Pastatai nebūtų perduoti, nei pareiškėja, nei jos tėtis nebūtų galėję Pastatais naudotis kaip savo. Aplinkybę, jog Pastatai buvo sukurti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka patvirtina tai, jog iki šios dienos Pastatai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o jų savininkė, nors ir neteisingai, nurodyta tuometinė Kauno miškų urėdija. Be to, tuometinis įstatymas neįpareigojo šalių, ūkinio tipo pastatų perleidimo sandorius sudaryti per notarus ir tokio tipo pastatų nuosavybės perleidimo nereikėjo užregistruoti, todėl kitų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nėra galima gauti. Pareiškėja savarankiškai iki šios dienos yra pasikreipusi ir gavusi atsakymus iš įvairių archyvinių institucijų. Deja, nei vienu, nei kitu atveju, pareiškėjai nepavyko gauti papildomo dokumento, susijusio su Pastatų nuosavybės teise. Vienintelį dokumentą, kurį pareiškėja yra gavusi iki šios dienos yra būtent 1992 m. spalio 19 d. dokumentas, kuris laikytinas dovanojimo sutartimi. Taigi, egzistuoja visų sąlygų visetas, siekiant nustatyti, jog pareiškėjos tėtis P. Z. nuo 1992 m. spalio 19 d. nuosavybės teise įgijo Pastatus, ir juos valdė iki pat savo mirties. Po P. Z. mirties Pastatai pagal paveldėjimo teisę turėjo atitekti pareiškėjai, tačiau Pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo tuo metu nesikreipė. Minėti ūkiniai Pastatai yra susiję su butu ir kitomis ūkinių pastatų dalimis, kuriuos dar 1993 m. gruodžio 7 d. pareiškėjai padovanojo jos tėtis P. Z. Pareiškėja nuo pat P. Z. mirties Pastatus valdo, prižiūri, rūpinasi kaip savo. Pareiškėjos deklaruota gyvenamosios vietos vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu kaip ir ten esantys pastatai. Pareiškėja moka ir rūpinasi kad visi su turimo turto išlaikymu susiję mokesčiai būtų apmokėti laiku.
2. Pareiškėja ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžių metu palaikė pareikštą prašymą, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja 2023 m. kovo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad pareiškėja visada gyveno su savo tėvais bute (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Tuo metu po Nepriklausomybės atgavimo, kai prasidėjo privatizacija, viską organizavo tuometinis miškų ūkio vyriausiasis girininkas M., dabar jau miręs, kuris patarė užrašyti mažiau pastatų tam, jog reiktų mažiau mokėti privatizuojant, su kitais pastatai nurodė tvarkytis taip kaip ir anksčiau tvarkėsi. Visus ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini) pastatė pareiškėjos tėvai padedant pareiškėjai ir visus juos tiek pareiškėjos tėtis, tiek pati pareiškėja valdė kaip savo, t. y. statė, perstatė, remontavo, griovė. Nieks niekada dėl tvarkymosi šiuose pastatuose savo nuožiūra jokių pretenzijų neturėjo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė pašalinti VĮ „Registrų centras“ iš šios civilinės bylos, sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (butus ir statinius), esančius (duomenys neskelbtini), registruotos šia tvarka: 1) pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1/2 pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) J. D. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) I. J. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Kauno miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 159605495, nuosavybės teise priklauso pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Registrų centro saugomoje Namų valdos techninės apskaitos byloje (inv. Nr. 375/15250/19849) saugomi dokumentai, kurie patvirtina, kad 1992 m. rugpjūčio 17 d. buvo įregistruotos Kauno miškų urėdijos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1m ir ūkinius pastatus 2I1m, 3I1m, 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1m, 9I1m, 10I1m, 11I1p, 12I1p, 13I1p, 14I1m, 15I1m, 16I1m, 17I1m, 18I1m, 19I1m, 20I1m, 21I1m, 22I1m ir 23I1m. Šių statinių ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo pagrindas – Kauno rajono valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkis Nr. 373. Kauno miškų urėdija ir P. Z. 1992 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį Nr. 507, kuria Kauno miškų urėdija pardavė, o P. Z. nusipirko butą Nr. 1 ir ½ dalį statinio 2I1m bei ½ dalį statinio 3I1m. Sutartis sudaryta pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Registrų centras neturi duomenų, kad likusius neprivatizuotus statinius, t. y. Urėdijos statinius 11I1p, 12I1p, 13I1p, 14I1m, 15I1m, 16I1m, 17I1m, 18I1m, 19I1m, 20I1m, 21I1m, 22I1m ir 23I1m, Kauno miškų urėdija būtų perleidusi ar kitu būdu būtų netekusi nuosavybės teisės į juos, o pareiškėja ir (ar) P. Z. būtų įgijęs šiuos statinius ir nuosavybės teises į juos. Pareiškėjos argumentas, kad P. Z., o po jo mirties – pareiškėja nurodytus statinius valdė kaip savus, prižiūrėjo, nepaneigia fakto, kad šie statiniai nuosavybės teise priklauso Kauno miškų urėdijai. Pareiškėjos teiginys, kad P. Z. nuosavybės teisę į Pastatus įgijo 1992 m. spalio 19 d., sudarius dovanojimo sutartį su tuometine Kauno miškų urėdija neatitinka faktinių aplinkybių. Į civilinę bylą pateikta 1992 m. spalio 19 d. pažymėjimo Nr. 2-5144 kopija nėra dovanojimo sutartis. Tai yra tuometinio Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (toliau – Biuras) išduoto pažymėjimo kopija, kurią 1992 m. spalio 12 d. pareiškimu paprašė išduoti P. Z. Pats pažymėjimas, kurio galiojimo terminas 10 dienų, privalėjo būti pateikiamas notarui ir jis buvo išduotas užsakovui, prieš tvirtinant perleidimo sandorį, o Biuro saugojamoje statinių byloje buvo palikta per kalkę ant balto lapo atspausta šio pažymėjimo kopija. Ši pažymėjimo kopija įrodo, kam ir kokie statiniai, kokiomis dalimis buvo registruoti. Nors pareiškėja teigia, kad tuometinis įstatymas neįpareigojo šalių, ūkinio tipo pastatų perleidimo sandorius sudaryti per notarus ir tokio tipo pastatų nuosavybės perleidimo nereikėjo užregistruoti, tačiau Civilinio kodekso (1964 m.) 282 straipsnis numatė, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio Kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių, – notarine forma. Registrų centro saugojamoje Urėdijos pastatų byloje nėra 1992 metų Urėdijos pastatų įkainojimo. Civilinėje byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kas yra specifinės paskirties valstybinės įmonės Kauno miškų urėdijos, kodas 159605495, kuri išregistruota 1996 m. kovo 5 d., teisių ir pareigų perėmėjas ir ar Urėdijos statiniai buvo (ne)perduoti jo teisių ir pareigų perėmėjui. Tuo atveju, jei Urėdijos statiniai nebuvo niekam perduoti, teismas turėtų išsiaiškinti ar Urėdijos statiniai nėra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pareiškėja į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją. Į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad Valstybinių miškų urėdija perėmė valstybės įmonės Kauno miškų urėdijos, kodas 159986516, teises ir pareigas, tačiau, kaip nurodyta, byloje nėra rašytinių įrodymų, kad valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kodas 132340880, ir (ar) valstybės įmonė Kauno miškų urėdija, kodas 159986516, yra specifinės paskirties valstybinės įmonės Kauno miškų urėdijos, kodas 159605495, teisių ir pareigų perėmėja. Atkreipė dėmesį, kad Urėdijos pastatų, kaip ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys buvo nustatyti 1991 m. liepos 20 d., t. y. daugiau nei prieš 30 metų. Urėdijos pastatai statyti 1959-1986 metais. Dėl Registrų centro dalyvavimo šioje civilinėje byloje nurodė, kad registro tvarkymas – tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas registre – atliekamas pagal registro tvarkytojui pateiktus, atitinkamą juridinį faktą nustatančius (panaikinančius) dokumentus, ir yra tik išvestinis veiksmas (kadangi civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas). Registrų centras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Vien ta aplinkybė, kad Registrų centras yra Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra pagrindas jį traukti į bylą suinteresuotu asmeniu, nes atlikdamas Nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus Registrų centras vadovaujasi išimtinai įstatymais. Nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės įrodo, kad Registrų centras į šią civilinę bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas visiškai nepagrįstai ir turėtų būti pašalintas iš proceso dalyvių.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba apie pareiškėjos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus duomenų neturi. Jai taip pat nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomus nustatyti juridinius faktus.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas P. Z. iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties nuosavybės teise valdė jos pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus turėtų būti nagrinėjamas, atsižvelgus į VĮ Registrų centro poziciją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad minėti nekilnojamojo turto objektai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1991 m. liepos 20 d. nustatytus kadastro duomens ir 1992 m. liepos 2 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 373, todėl vienareikšmiškai sutikti su pareiškėjos pareiškimo teiginiais, kad pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus palikėjas valdė nuosavybės teise nėra teisinio pagrindo. VĮ Turto bankas papildomų duomenų apie pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus, jų sukūrimą ir valdymą neturi.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į pareiškimą prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ neturi jokių duomenų, kad jai būtų perduotas 1996 m. kovo 5 d. išregistruotos Kauno miškų urėdijos, kodas 159605495, turtas ar turtinės teisės. Ginčo statiniai VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ buhalteriniame balanse nėra įtraukti į apskaitą. Taigi šiuo atveju, teismas turėtų išsiaiškinti ar ginčo statiniai nėra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pareiškėjos patikslintas pareiškimas galėtų būti patenkintas, jeigu teismas nustatytų, kad patikslintame pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas juridiniam faktui nustatyti sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šioje byloje pareiškėja M. B. prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: P. Z. Pastatų valdymą nuosavybės teise ir pareiškėjos atliktą P. Z. palikimo priėmimą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kiekvienam prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui turi būti vertinamos skirtingos aplinkybės, todėl teismas pasisakys dėl kiekvieno prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
Dėl Pastatų valdymo nuosavybės teise
8. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
9. Teismas nustatė, kad Kauno miškų urėdija, juridinio asmens kodas 159605495, buvo specifinės paskirties valstybinė įmonė, išregistruota 1996 m. kovo 5 d. (1 t., e. b. l. 68). Pastatas – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip specifinės paskirties valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdija“, juridinio asmens kodas 159605495, nuosavybė pagal Kauno rajono valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkį Nr. 373 (1 t., e. b. l. 7-11).
10. Sprendimo 9 punkte nurodytų pastatų kadastriniai duomenys buvo nustatyti 1991 m. liepos 20 d., t. y. tuo pačiu metu kaip ir kitų nuosavybės teise M. B. priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7-11).
11. Liudytojos J. D., N. L. ir L. B. patvirtino, kad specifinės paskirties valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdija“ vardu įregistruotus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė P. Z., liudytojos J. D. ir N. L. pretenzijų į šiuos statinius neturi (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 19 sek. – 31 min 10 sek., 43 min. 49 sek. – 44 min. 15 sek., 47 min. 36 sek. – 48 min. 31 min., 51 min. 47 sek. – 52 min 47 sek., 56 min. 15 sek. – 56 min. 46 sek.). Liudytoja J. D. taip pat paaiškino, kad privatizavimo metu niekas dorai nesuprato kaip viskas iš tikrųjų turi vykti, kaip visus formalumus sutvarkyti ir statinius apskaityti. Girininkijoje gyvenę žmonės, liudytojos tėvai, pareiškėjos tėvai buvo tuometinio miškų ūkio darbuotojai, miškų ūkis organizavo butų privatizavimą, seneliai labai gerbė miškų ūkiui vadovavusį girininką J. M. ir juo pasitikėjo organizuojant privatizavimą (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 06 sek. – 56 min. 10 sek., 59 min. 10 sek. – 1 val. 00 min. 39 sek., 1 val. 03 min. 20 sek. – 1 val. 03 min. 45 sek.). Taigi, specifinės paskirties valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdija“ nuosavybės teise registruotus statinius faktiškai valdė ir naudojo juos pastatę asmenys.
12. Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas nustato iš valstybės (vietos savivaldybės) lėšų įsteigtų (įgytų) valstybinių įmonių (VĮ) ir valstybinių akcinių įmonių (VAĮ) steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą, jų finansinės ir kitos komercinės-ūkinės veiklos pagrindus. Jis netaikomas toms specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, kurios veikia tik pagal savo, t.y. pagal atskiros valstybinės įmonės, įstatus. Šių įmonių sąrašą, taip pat jų pavyzdinius įstatus Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Miškų ūkio urėdijos buvo specifinės paskirties valstybinių įmonių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 182.
13. Specifinės paskirties valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdija“ įstatų I Bendrosios dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad miškų urėdija yra ribotos turtinės atsakomybės, neatsako pagal valstybės prievoles, o valstybė neatsako pagal miškų urėdijos prievoles (2 t., e. b. l. 86-89). Įstatų II dalies „Miškų urėdijos miškų ūkio veiklos pobūdis“ 4 punkte nustatyta, kad miškų urėdija savo miškų ūkio veiklai naudoja jai patikėtą Lietuvos valstybės turtą, kurį sudaro pagrindiniai fondai, kitos vertybės ir Miškų auginimo fondas, susidedantis iš stačiojo miško pardavimo bei kitų pajamų. Taigi, specifinės paskirties valstybinė įmonė „Kauno miškų urėdija“ savo veiklai vykdyti naudojo valstybei nuosavybės teise priklausantį jai patikėtą turtą. Įstatai nedraudė specifinės paskirties valstybinei įmonei „Kauno miškų urėdija“ įgyti nuosavybės teise turtą ir kitais pagrindais.
14. Nagrinėjamu atveju Pastatus specifinės paskirties valstybinė įmonė „Kauno miškų urėdija“, nuosavybės teise įgijo pagal Kauno rajono valdybos 1992 m. liepos 2 d. potvarkį Nr. 373. Taigi, Pastatai nebuvo Lietuvos valstybės turtas, perduotas patikėjimo teise Kauno miškų urėdijai, nes buvo įregistruotas būtent kaip Kauno miškų urėdijos turtas, kuris pagal įstatų I Bendrosios dalies 8 punktą buvo atskirtas nuo valstybės turto. Taigi, nesant akivaizdaus draudimo, specifinės paskirties valstybinė įmonė „Kauno miškų urėdija“ galėjo disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu įstatymuose, šiuo atveju 1964 m. CK, nustatyta tvarka.
15. 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Gyvenamojo namo (arba jo dalies) dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (255 straipsnis) momento (1964 m. CK 281 straipsnis). Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardintų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių,–notarine forma (1964 m. CK 281 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas nenustatė pareigos dovanojant kitokį nei gyvenamasis namas nekilnojamąjį turtą sudaryti rašytinės formos sandorį ar jo nuosavybės teisių perėjimo momentas būtų sietinas su įregistravimu.
16. Šioje byloje pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad Pastatus pastatė pareiškėjos tėvas P. Z., patvirtina jau minėti liudytojų parodymai. Pagal sprendimo 15 punkte nurodytą teisinį reguliavimą specifinės paskirties valstybinė įmonė „Kauno miškų urėdija“ galėjo padovanoti pastatus P. Z. ir nesudarydama rašytinio sutarties, o pastarasis galėjo įgyti nuosavybės teisę į juos ir be sandorio įregistravimo. Remiantis pareiškėjos ir liudytojos J. D. parodymais teismas sprendžia, kad, nesant teisinių kliūčių, specifinės paskirties valstybinė įmonė „Kauno miškų urėdija“ galėjo teikti pagalbą savo darbuotojams privatizuojant statinius, kuriuos jie realiai sukūrė statybos būdu, nes tokį nuosavybės teisės įgijimą numatė ir 1964 m. CK 155 straipsnis. Šiuo atveju tokia pagalba pasireiškė būtent pasirūpinant statinių kadastriniu matavimu ir įregistravimu bei jų palikimu naudoti kaip savo juos realiai pastačiusiems asmenims, t. y. dovanojant. Todėl teismu vertinimu nustačius, kad P. Z. būdamas specifinės paskirties valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdija“ darbuotoju pasistatė statinius, įregistruotus kaip Kauno miškų urėdijos nuosavybė, šie Pastatai galėjo būti jam padovanoti sudarant dovanojimo sandorį, nes buvo palikti jam faktiškai jais naudotis ir spręsti dėl jų valdymo.
17. Teismas nesutinka su pareiškėja, kad dovanojimas įvyko 1992 m. spalio 19 d., nes iš Kauno valstybės reginio archyvo gauti dokumentai nepatvirtina, jog tuo laiku apskritai buvo svarstomas koks nors dovanojimo sandorių įforminimas, buvo sprendžiami tik su pagrindine specifinės paskirties valstybinės įmonės „Kauno miškų urėdija“ veikla susiję klausimai (1 t., e. b. l. 189-192). VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą taip pat paaiškino 1992 m. spalio 19 d. dokumento išdavimo aplinkybes (1 t., e. b. l. 12). Todėl teismo vertinimu Pastatų dovanojimo sandoris galėjo būti sudarytas panašiu metu kaip ir 1992 m. rugsėjo 28 d. sutartis Nr. 507, kuria Kauno miškų urėdija pardavė, o P. Z. nusipirko butą Nr. 1 ir ½ dalį statinio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį statinio (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 68). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs pareiškėjos ir liudytojos J. D. paaiškinimus, jų santykį su kitais byloje surinktais įrodymais, ir nesant byloje šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi įrodymų, kad Pastatų vertė galėjo viršyti penkis šimtus rublių jų dovanojimo metu, kas taip pat patvirtina, kad dovanojimo sandoris galėjo būti sudarytas nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. konkliudentiniais veiksmais, t.y. Pastatų palikimu naudoti kaip savo juos realiai pastačiusiam P. Z. (1964 m. CK 41 straipsnio 2 dalis).
18. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog P. Z. nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. konkliudentiniais veiksmais sudaryto dovanojimo sandoriu pagrindu įgijo ir nuosavybės teise valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), šiuos pastatus: pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sudarius dovanojimo sandorį konkliudentiniais veiksmais, kai viena iš šalių yra mirusi, o kita kaip juridinis asmuo pasibaigęs, pareiškėja neturi galimybės gauti šį juridinį faktą patvirtinančių dokumentų kitokia nei teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu
19. Nustačius aplinkybę, kad P. Z. mirties momentu turėjo nuosavybės teise jam priklausančio turto, toliau teismas vertina, ar pareiškėja M. B. priėmė palikimą sudariusį turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.
20. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
21. Teismas nustatė, kad P. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Taigi, P. Z. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
22. Teismas taip pat nustatė, kad P. Z. mirė našliu, o M. B. yra P. Z. dukra (2 t., e. b. l. 15, 60, 84-86, 91-95). P. Z. nebuvo sudaręs testamento, po tėvo mirties M. B. dėl mirusiajam priklausančios palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Liudytojos J. D., N. L. ir L. B. patvirtino, kad M. B. su tėvais apsigyveno dar iki jų mirties ir liko gyventi ten pat ir po tėvo mirties, tvarkė tiek jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tiek ir kitus statinius, kuriuos pastatė P. Z. (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 19 sek. – 1 val. 04 min. 10 sek.). Rašytiniai įrodymai byloje taip pat patvirtina, kad pareiškėja po tėvo mirties liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo ir kitu po tėvo mirties likusiu turtu (1 t., e. b. l. 84 – 86, 91-95, 97-109). Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja M. B. palikimą, atsiradusį po jos tėvo mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai A. Z., P. Z. atsiliepimų į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą nepateikė, R. Z. prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nepareiškė (2 t., e. b. l. 60).
23. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai dėl P. Z. palikimo priėmimo po jo mirties yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, jog M. B. priėmė palikimą po savo tėvo P. Z. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas.
24. Pareiškėjos prašomą nustatyti faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą P. Z. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, t. y. šiuo atveju pareiškėja, siekdama įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
25. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
26. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 59,76 Eur, viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. konkliudentiniais veiksmais sudaryto dovanojimo sandoriu pagrindu įgijo ir nuosavybės teise valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), šiuos pastatus: pastatą – lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo P. Z. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridiniai faktai nustatomi nuosavybės teisių įregistravimo ir paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,76 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.