- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1054-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06054-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria R. B. paskirta bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis T. U. pateikė teismui 2015-07-27 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriame nurodė, kad jis vykdo Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-18 vykdomąjį raštą Nr. 2-6848-650/2015 dėl R. B. įpareigojimo leisti tėvui S. B. bendrauti su nepilnametėmis dukromis nustatyta tvarka (1–2 b. l.). 2015-05-19 R. B. buvo išsiųstas raginimas laikytis teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. S. B. informavo R. B., kad norės pasiimti dukras 1,5 mėnesio laikotarpiui vaikų vasaros atostogų metu, nuo 2015 m. birželio 15 d. 2015-06-16 buvo surašytas patvarkymas dėl vykdymo tvarkos, kuriuo 1,5 mėnesio vasaros atostogų laikotarpis, kurį dukros gali būti su tėvu, buvo paskirstytas dalimis. Laikotarpiu nuo 2015-06-18 iki 2015-06-22 dukros turėjo būti su tėvu, tačiau R. B. 2015-06-18 ryte neatsiliepė nei į tėvo, nei į antstolio, nei į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės telefono skambučius. Po 12 valandos R. B. paskambino į antstolio kontorą ir pareiškė, kad tėvas neatvyko pasiimti vaikų ir vaikų jam neduos. Antstolio kontoroje gautas S. B. paaiškinimas, kad R. B. ir toliau nevykdo teismo sprendimo, neleidžia bendrauti su vaikais, į telefono skambučius neatsakinėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi R. B. skyrė 70 Eur dydžio baudą, ją išieškant S. B. naudai (18–20 b. l.).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad R. B. nepateikė įrodymų, jog ji dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalėjo vykdyti teismo sprendimo. Ta aplinkybė, kad R. B. teismui yra pateikusi ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą. R. B. išreikšta pozicija, jog vaikų tėvui neduos kol teisme nebus išnagrinėtas ieškinys dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, patvirtina faktą, jog pastaroji suvokia turinti pareigą perduoti tėvui vaikus, tačiau to nedaro tyčia. Jos veiksmai sukliudė vykdomojo dokumento vykdymą, dėl ko buvo pažeisti išieškotojo S. B. interesai jam negalint bendrauti su dukromis, taip darant žalą tiek tėvo ir nepilnamečių vaikų emociniams ryšiams, tiek tėvo teisėms, gyvenant skyrium, dalyvauti vaikų auklėjime, priežiūroje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti (24–26 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas 2015-08-06 nutartį, nepagrįstai nevertino tokių aplinkybių, kad po santuokos nutraukimo S. B. išvyko į Italiją ir jo ryšiai su vaikais nutrūko. Būdamas Italijoje, jis vaikais nesidomėjo, jiems neskambindavo ir su jais nebendravo. Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo vykdymas dalyje dėl vaikų bendravimo su biologiniu tėvu daro neigiamą įtaką vaikams ir R. B. negali jo vykdyti nepadarydama žalos vaikams. Šiaulių apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į tokią aplinkybę, kad Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo vykdymas neatitinka vaikų interesų.
2. Teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo kol nebus išnagrinėta ir nebus priimtas sprendimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6980-901/2015. Šios dvi bylos yra susijusios, todėl neįmanoma teisingai ir objektyviai išnagrinėti civilinės bylos dėl poveikio priemonių taikymo ir baudos skyrimo, kol nebus išnagrinėta byla dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.
3. Nei teismas, nei antstolis T. U. nevertino tokios aplinkybės, kad pats suinteresuotas asmuo S. B. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. S. B. kiekvieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės turi mokėti po 500 Lt (145 Eur) kiekvienam vaikui. S. B. nurodyto teismo sprendimo nevykdo ir išlaikymo vaikams neteikia, todėl R. B. yra kreipusis į antstolio A. L. kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą S. B. nurodė, kad jau penkis mėnesius negali matyti savo dukrų, netgi joms paskambinti. Penktą mėnesį vyksta laiškų rašymas, kuris neduoda jokių rezultatų (30 b. l.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis T. U. 2015 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. SO12384 priėmė vykdyti išieškotojo S. B. pateiktą Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6848-650/2012, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (v. b., 22 b. l.). 2015-05-19 Raginimu įvykdyti sprendimą antstolis T. U. pareikalavo R. B. laikytis 2012-10-08 Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6848-650/2012 nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (v. b., 24 b. l.). Raginimas įvykdyti sprendimą R. B. asmeniškai įteiktas 2015-05-21 (v. b., 23 b. l.).
2015-06-16 Patvarkymu dėl vykdymo tvarkos antstolis informavo R. B. apie suderintą bendravimo tvarką laikotarpiu nuo 2015-06-18 iki 2015-08-29 dukterų vasaros atostogų laikotarpiu (v. b., 6–7 b. l.). Šiame patvarkyme nurodyta, kad motina R. B. dėl vaikų bendravimo su tėvu nurodytu laikotarpiu pasiūlymų nepateikė. Patvarkymas įteiktas R. B. tėvui A. G..
2015-06-22 antstolis T. U. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad teismo sprendimas nėra vykdomas (v. b., 4–5 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. B. nevykdo antstolio patvarkymo laikytis teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, antstolio prašymą tenkino iš dalies – paskyrė R. B. 70 Eur baudą, ją išieškant išieškotojo S. B. naudai (18–20 b. l.).
Suinteresuotas asmuo R. B. su šia teismo nutartimi nesutinka, nurodydama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų, teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6980-901/2015, o taip pat nevertino tos aplinkybės, kad S. B. nevykdo pareigos teikti vaikams išlaikymą.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.
Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą dėl baudos taikymo. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų.
Nagrinėjamu atveju iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė Šiaulių apylinkės teismui 2015 m. liepos 14 d. pateikė ieškinį atsakovui S. B. dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant (civilinė byla Nr. 2-6980-901/2015). Minėtoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino ieškovės R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė antstolio T. U. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0136/15/01159 iki sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo metu byla neišnagrinėta, teismo posėdis paskirtas 2015 m. lapkričio 19 d., 13 val. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybes, ar 2012-10-08 sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus, kurių pirmosios instancijos teismas, anot apeliantės, neįvertino, nagrinės ir vertins Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6980-901/2015, todėl teigtina, jog aukščiau nurodytos aplinkybės yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliantės ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, įvertins pateiktus įrodymus, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų ryšį su tėvu, išklausys byloje dalyvaujančius asmenis ir priims atitinkamą sprendimą. Tuo tarpu šioje byloje yra sprendžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo nevykdymo ir iš to kylančių pasekmių - baudos skyrimo - klausimas. Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu galiojo 2012-10-08 teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurią šalys privalėjo vykdyti. Suinteresuotas asmuo R. B. nepateikė teismui įrodymų, kad ji vykdė teismo sprendimą, todėl konstatavus teismo 2012-10-08 sprendimo nevykdymo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. skyrė baudą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog R. B. teismui yra pateikusi ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą.
Netenkintinas ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6980-901/2015. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos sustabdymas iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, neturi įtakos klausimo dėl baudos skyrimo pagrįstumo nagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį apeliantės prašymą atmetė. Faktą, jog R. B. nevykdė Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, įrodo antstolio T. U. 2015-07-27 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, to neneigia ir pati R. B..
Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad išieškotojas S. B. nevykdo Šiaulių apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo dalyje dėl išlaikymo teikimo, todėl 70 Eur baudos paskyrimas R. B. prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šį atskirojo skundo argumentą paneigia vykdomojoje byloje esantis R. B. raštas, kuriame nurodyta, jog buvęs jos vyras S. B. išmokėjo visą išlaikymo sumą - 154 000 Lt - nuo 2014 m. sausio mėnesio iki mergaitėms sueis aštuoniolika metų, atiduodamas į rankas visą sumą iš karto (v. b., 18 b. l.). Taigi, R. B. klaidina teismą atskirajame skunde nurodydama aplinkybes, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.
CPK 771 straipsnio 5 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį. Teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, išskyrus tai, kad negali viršyti maksimalios įstatyme nustatytos 289 Eur sumos. Skirdamas baudą teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus bei kt.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 70 Eur bauda yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas dėl CPK 771 straipsnio taikymo yra suformavęs praktiką, jog vykdymo procese teismo paskirta bauda atlieka ne tik baudinio pobūdžio procesinę teisinę sankciją, bet ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.