- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- I-3246-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02648-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. U. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Skunde (b. l. 1-4) pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų kreipėsi į Lukiškių TI-K ir 2014-10-17 gavo jo netenkinantį atsakymą, kurį apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir 2014-12-01 gavo raštą Nr. 2S-6318. Minėti atsakymai yra analogiški, nurodantys, kad 2014-09-19 pareiškėjas nebuvo atvykęs į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas kartu su kitais asmenimis, kurie nėra valstybės tarnautojai ar pareigūnai. Tuo buvo pažeista Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d. numatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas tvirtina patyręs turtinę žalą.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K, atstovaujantis Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 12-14) nurodė, kad pareiškėjas paskutinį kartą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į šią įstaigą buvo atvykęs 2014-02-28 ir išvyko į Vilniaus pataisos namus 2014-03-07. Daugiau nebuvo atvykęs. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K į pateiktą V. U. skundą atsakė tinkamai, pateikė tikrovę atitinkančią informaciją, todėl 2014-10-17 raštas Nr. 96-2163 yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš 2014-09-19 Lukiškių TI-K kalinimo kartu su kitais asmenimis, kurie nėra valstybės tarnautojai ar pareigūnai. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nurodoma, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246– 6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.). Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Taigi, sprendžiant šį ginčą, būtina įvertinti, ar 2014-09-19 laikant pareiškėją Lukiškių TI-K buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K paskutinį kartą buvo atvykęs 2014-02-28 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir išvyko 2014-03-07 į Vilniaus pataisos namus (b. l. 22). Pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nuo 2014-09-19 8 val. iki 2014-09-20 8 val. jis Lukiškių TI-K nebuvo uždarytas į laikino laikymo kamerą. Byloje duomenų, kad pareiškėjas 2014-09-19 būtų atvykęs į Lukiškių TI-K, nėra. Kadangi V. U. minėtu laikotarpiu nebuvo Lukiškių TI-K, akivaizdu, jis negalėjo būti uždarytas į laikino sulaikymo kameras.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.5 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. U. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.