- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- eA-2583-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01634-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas "Prie pilies"
- Pareiškėjas
- UAB „Prie pilies“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prie pilies“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prie pilies“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė „Prie pilies“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Prie pilies“) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. ATK2-57/19 taikyti ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Nutarimu jam paskirta 1 013 Eur dydžio bauda už tai, kad pareiškėjo direktorius U. G. 2019 m. sausio 17 d. 20:30 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje trims Nutarime nurodytiems asmenims pardavė 1 litro talpos plastikinius ir sandariai užsuktus butelius, į kuriuos išpilstytas pilstomas alus, tokiu būdu, pareiškėjas neva pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, bauda jam paskirta nepagrįstai, nes minėto pažeidimo pareiškėjas nepadarė. Pareiškėjas abejoja atsakovo Nutarime minimais įrodymais. Nutarime minimų asmenų, kurie neva įsigijo iš pareiškėjo alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, pareiškėjo vadovas nepažįsta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyti asmenys iš pareiškėjo alkoholinius gėrimus įsigijo būtent draudžiamu laiku. Šie asmenys įsigijo alkoholį iš pareiškėjo anksčiau, t. y. leidžiamu laiku, o į pareiškėjo maitinimo įstaigą užėjo jau nešini buteliais su alkoholiniais gėrimais. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Nutarime nurodyti alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti būtent iš pareiškėjo. Galima situacija, kad Nutarime nurodyti asmenys alkoholinius gėrimus įsigijo pas trečiuosius byloje nustatytus asmenis, o pas pareiškėją užėjo nešini buteliais su alkoholiniais gėrimais. Taigi, Nutarime nurodytais įrodymais nėra neginčytinai įrodyta aplinkybė, jog pareiškėjas pardavinėjo alkoholinius gėrimus išsinešti draudžiamu laiku.
4. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, jog nurodyti buteliai su alkoholiniais gėrimas buvo įsigyti būtent pareiškėjo maitinimo įstaigoje, pareiškėjas pažymėjo, kad jam yra išduota ir galiojanti licencija mažmeninei prekybai prekiauti pilstomais alkoholiniais gėrimais jų vartojimui maitinimo įstaigos viduje. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas nustato, kad šiame straipsnyje nurodytas draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams vartoti vietoje. Kaip yra nurodęs pareiškėjo vadovas, šioje maitinimo įstaigoje yra sumontuota alaus pilstymo įranga, kuria alkoholinius gėrimus galima išpilstyti tik į 1 litro talpos PET butelius, t. y. galimybės pilstyti alkoholinius gėrimus į kitokią tarą įranga nepritaikyta. Net ir padarius prielaidą, jog pareiškėjas Nutarime nurodytiems asmenims pardavė į butelius išpilstytus alkoholinius gėrimus, tačiau jie galėjo būti parduoti be kamščių vartoti maitinimo įstaigos viduje. Ant įsigytų butelių su gėrimais kamščius galėjo uždėti patys pirkėjai savarankiškai. Pareiškėjo įsitikinimu, jis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nepažeidė, kadangi alkoholinius gėrimus pardavė vartoti maitinimo įstaigos viduje, o apie tai, kad Nutarime nurodyti asmenys turi įsigiję nuosavus PET butelių kamščius ir juos ruošiasi užsukti ant įsigytų butelių su gėrimais, pareiškėjas nežinojo ir niekaip šių asmenų veiksmų paveikti negalėjo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti galioti.
6. Atsakovo įsitikinimu, Nutarimas yra teisėtas, atitinka materialiosios teisės normas, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, visapusišku ir objektyviu jų įvertinimu. Pareiškėjo skundo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pirkėjai iš įmonės viešojo maitinimo vietos išsinešė alkoholinius gėrimus, kurie supilti į vienodus 1 l PET butelius, užsuktus tokios pačios rūšies plastikiniais kamšteliais, ant kurių su juodu markeriu pažymėti inicialai (tikėtina alkoholinių gėrimų pavadinimų,) tokie pat juodu markeriu pažymėti inicialais alkoholiniai gėrimai rasti ir pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje įrengtame šaldytuve (užfiksuota foto nuotraukose).
7. Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai atsakomybę dėl neužtikrinimo, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, perkelia pilstymo įrangos statytojui. Už AKĮ reikalavimų laikymąsi atsako ūkio subjektas, vykdantis prekyba alkoholiniais gėrimais. Iš bylos aplinkybių neabejotinai matyti, kad pareiškėjas turėjo ir faktines, ir teorines galimybes alkoholinius gėrimus išpilstyti ir pateikti vartoti vietoje (išpilstant alkoholį į viešojo maitinimo vietai pritaikytą tarą), tačiau nesiėmė efektyvių ir protingų priemonių tai padaryti, pardavė alkoholinius gėrimus plastikiniuose buteliuose, sandariai uždarytais kamšteliais, o pirkėjai juos patogiai išsinešė iš įmonės viešojo maitinimo vietos.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (patikrinimo ir skundžiamo Nutarimo surašymo metu galiojusios redakcijos (pakeista 2017 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. XIII-394, įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Teismas pažymėjo, kad šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai gali būti parduodami tik pilstomi arba atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y., turi būti tenkinamos abi sąlygos.
10. Teismas nustatė, kad Departamentas Nutarimu pareiškėjui už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skyrė 1 013 Eur baudą. Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad pareiškėjo direktorius po 20:00 val. fiziniams asmenims pardavė alkoholinius gėrimus uždarytoje taroje išsinešti, taip pažeisdamas AKĮ įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu.
11. Teismas, vertindamas skundžiamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotų faktinių aplinkybių nustatė, pareiškėjo direktorius U. G. 2019 m. sausio 17 d. apie 20:30 val. pirkėjai J. A. pardavė 1 butelį alaus, kurį uždarytoje pakuotėje pirkėja išsinešė; pirkėjui N. Ž. pardavė 1 butelį alaus, kurį uždarytoje pakuotėje pirkėjas išsinešė; pirkėjui T. A. Č. pardavė 2 butelius alaus, kuriuos uždaroje pakuotėje pirkėjas taip pat išsinešė. Teismas nurodė, kad pardavimo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus m. 1-ojo PK surašyti administracinių nusižengimų protokolai pirkėjams ir gėrimus pardavusiam darbuotojui. Alkoholinių gėrimų pardavimo faktą taip pat patvirtino pirkėjai savo 2019 m. sausio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tai matyti iš prekių pardavimo kvitų. Pats pareiškėjas nurodo, jog pirkėjų asmeniškai nepažįsta, todėl teismas vertino, kad pagrindo netikėti jų paaiškinimais (kur pirko, kas pardavė, ką pardavė ir kad pardavė išsinešti) nėra. Vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad pirkėjai įeina ir netrukus išeina iš įmonės viešojo maitinimo vietos, ilgiau joje neužtrukdami. Atskirai fiksuota įsigytų alkoholinių gėrimų apžiūra.
12. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina pareiškėjo dėstomų alkoholio įsigijimo ar pardavimo versijų. Priešingai, byloje surinkti įrodymai vienareikšmiai patvirtina Nutarime nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad tara nebuvo pritaikyta viešojo maitinimo ir alkoholio vartojimui vietoje vykdyti, o skirta būtent parduoti ir išsinešti.
13. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie nekaltumo prezumpcijos pažeidimą neparemti jokiais faktiniais duomenimis, pareiškėjas apsiribojo tik įstatymo ar teisminės praktikos citavimu. Pareiškėjas, teigdamas, jog visi atsakovo surinkti įrodymai „abejotini bei neginčytinai nepatvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo“, nenurodė, kokios faktinės aplinkybės ar byloje esantys duomenys patvirtina tokias išvadas. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjui remtis AKĮ numatoma išimtimi viešojo maitinimo veiklai.
14. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III.
15. Pareiškėjas UAB „Prie pilies“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Departamento 2019 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. ATK2-57/19. Pareiškėjas prašo jo naudai iš Departamento priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir kitas išlaidas advokato pagalbai apmokėti).
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus dėl nekaltumo prezumpcijos, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo manymu, visi byloje esantys įrodymai yra abejotini ir nepaneigia pareiškėjo nurodytų argumentų. Byloje nėra nustatyta, kad asmenys, kurie neva įsigijo alkoholinius gėrimus (alų) pareiškėjo maitinimo įstaigoje eidami į pareiškėjo valdomas patalpas neturėjo su savimi butelių su alkoholiniais gėrimais. Taip pat nei filmuota medžiaga, nei byloje esantys rašytiniai įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytos informacijos, jog asmenys, kuriems buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai už alkoholio įsigijimą draudžiamu laiku, nebuvo įsigiję alkoholinių gėrimų leidžiamu laiku. Nurodyti asmenys galbūt buvo užėję pas pareiškėją tuo paros laiku, kai alkoholiu prekiauti buvo galima bei įsigijo alaus. Po to, keli tie patys asmenys buvo užėję pakartotinai ir įsigijo tik užkandžių. Taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog nurodyti asmenys alkoholinius gėrimus įsigijo būtent pas pareiškėją. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, pagal kurias būtų galima kategoriškai teigti ir daryti išvadą, jog 1 litro talpos buteliai, į kuriuos buvo įpiltas alus, priklauso būtent pareiškėjui. Asmenys, prieš įeidami į pareiškėjo valdomą įstaigą, nebuvo tikrinami, šie asmenys buvo tikrinami, tik jiems išėjus iš įstaigos. Tikėtina, kad šių asmenų alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti arba leidžiamu laiku arba pas trečiuosius asmenis. Pareiškėjo teigimu, paneigti nekaltumo prezumpciją tenka būtent institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, o visos abejonės turi būti aiškinamos galbūt nusižengimą padariusio asmens naudai.
17. Kadangi byloje esantys įrodymai neginčytinai nepagrindžia sprendime nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui yra paskirta bauda, byloje nėra pašalintos abejonės dėl pareiškėjo atsakomybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principu, pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas bei institucijos Nutarimas yra neteisėti ir privalo būti panaikinti.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nenurodė, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone bei grindžiamas pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtais argumentais. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui bei mano, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, visapusišku ir objektyviu jų įvertinimu, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo Nutarimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Ginčas byloje kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. ATK2-57/19, kuriuo pareiškėjui skirta 1 013 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina Nutarime nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, kurių pareiškėjas kitais faktiniais duomenimis nepaneigė.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad visi byloje esantys įrodymai yra abejotini ir nepaneigia pareiškėjo nurodytų argumentų, todėl šiuo atveju visos abejonės turėjo būti aiškinamos pareiškėjo naudai.
23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
26. Pareiškėjui ginčijamu Nutarimu ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą paskirta todėl, kad UAB „Prie pilies“ priklausančioje kavinėje-bare, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 17 d. draudžiamu metu (apie 20:20–20:30 val.) prekiauta alkoholiniais gėrimais išsinešti.
27. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus, tarp kurių – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).
29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
30. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti pareiškėjo kavinėje-bare buvo parduoti draudžiamu laiku. 2019 m. sausio 17 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-16, be kita ko, užfiksuota, kad Departamento vyr. specialistams atliekant neplaninį patikrinimą kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK pareigūnais nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. po 20:00 val. UAB „Prie pilies“ kavinėje-bare (duomenys neskelbtini) prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti, alus iš statinių pilstomas į 1 litro talpos plastikinius butelius, sandariai uždaromas plastmasiniais kamšteliais ir atiduodamas pirkėjams, kurie alaus butelius iš viešojo maitinimo vietos išsineša; išsinešti pirkėjams parduotas alus rastas įmonės viešojo maitinimo vietoje klientų aptarnavimo salėje esančiame šaldytuve. Prie šio faktų fiksavimo protokolo yra pridėtas 2019 m. sausio 17 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo aktas Nr. ATK2-16, fotonuotraukos, vaizdo įrašai. Pirkėja J. A. 2019 m. sausio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. 20:30 val. užėjo į (duomenys neskelbtini) esantį barą, kuriame nusipirko 1 butelį kvietinio alaus, alaus butelis buvo užsuktas, tokį pardavė pardavėjas. Pirkėjas N. Ž. 2019 m. sausio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. apie 20:30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bare pirko alų „Canis Lupus“, kurį paprašė įpilti į plastikinę tarą, alų įpylė ir jis jį išsinešė. Pirkėjas T. A. Č. 2019 m. sausio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. sausio 17 d. apie 20:20 val. atėjo barą (duomenys neskelbtini) ir paprašė 2 litrų alaus „Vilniaus nefiltruotas“. Gavęs butelius ir sumokėjęs, patikrino, ar jie gerai užsukti, ir išėjo į lauką. Alkoholinių gėrimų pardavimo kavinėje-bare faktą, pažeidžiant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, patvirtina ir minėtiems asmenims 2019 m. sausio 21 d., 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK surašyti administracinio nusižengimo protokolai, taip pat 2019 m. sausio 22 d. administracinio nusižengimo protokolas alkoholinius gėrimus pardavusiam darbuotojui (UAB „Prie pilies“ direktoriui).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytas pažeidimas yra įrodytas tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku turinčiais, leistinais ir, vertinant jų visumą, patikimais pripažįstamais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad įrodymai – policijos pareigūnų paaiškinimai, trijų sulaikytų asmenų parodymai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai neatitiktų objektyvumo kriterijų, būtų gauti neteisėtais būdais ar būtų padaryta kitų procesinio pobūdžio pažeidimų juos renkant. Pareiškėjo skunde iškeltos versijos, pakartotos ir apeliaciniame skunde, kad minėtų asmenų alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti arba leidžiamu laiku, arba tikėtina pas trečiuosius asmenis, yra grįstos tik prielaidomis, kurias paneigia minėti pirkėjų bei pareigūnų paaiškinimai bei kita byloje surinkta medžiaga, detaliai išanalizuota Nutarime bei aptarta skundžiamame teismo sprendime. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad Nutarime nurodytų asmenų, kurie neva įsigijo iš pareiškėjo alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, pareiškėjo vadovas nepažįsta, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti minėtų asmenų (pirkėjų) teiktų paaiškinimų objektyvumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 29 punkte nurodytomis procesinėmis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančiomis taisyklėmis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Departamento Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
32. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamo Nutarimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Departamentas tyrimo metu nustatė visas reikšmingas aplinkybes, grįsdamas jas tyrimo metu surinktais įrodymais (pirkėjų paaiškinimais, vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, pareigūnų parodymais ir kt.), kurie buvo pakankami tam, kad būtų konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas.
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prie pilies“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.