Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. B., P. B., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0178/19/00819 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-46398-845/2018 dėl 7 749,24 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 7749,24 Eur sumos, 30 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžinta vartojimo kredito sumą (5965,48 Eur) nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės D. B. išieškotojo UAB „Legal Balance“ naudai.

Pagal teismui pateikto prašymo duomenis nustatyta, kad skolininkė D. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. B.. Vedybų sutartis nėra sudaryta. Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenimis, D. B. niekur nedirba, jos sutuoktinis P. B., remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, turi sąskaitą AB SEB banke. Antstolis Dainius Šidlauskas 2020 m. liepos 7 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktiniui priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su leidimu iš areštuotos sąskaitos kas mėnesį išieškoti pinigines lėšas.

Antstolis Dainius Šidlauskas informavo, kad skolininkei buvo pasiūlyta per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinta notarine tvarka, tačiau per nustatytą terminą toks sutikimas antstoliui nebuvo pateiktas. Dėl nurodytų priežasčių antstolis 2020 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. S20-26015 vykdymo proceso šalims bei suinteresuotam asmeniui (skolininkės sutuoktiniui) nustatė 2 mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tame tarpe pajamose.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio lėšas banko sąskaitose (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl sutuoktiniui priklausančios antstolio areštuotos pajamų dalies nustatymo.

Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininkės sutuoktinio asmeninio turto, o iš skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pagal vykdomosios bylos Nr. 0178/19/00819 duomenis buvo nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas yra pritaikęs turto areštą skolininkės sutuoktinio sąskaitai banke, skolininkė D. B. nuo (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su P. B., vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nebuvo sudaryta, duomenų apie asmeninės nuosavybės teise turimą skolininko turtą byloje nėra, skolininkės sutuoktinio P. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) Eur likutis. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių ir nėra pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Atsižvelgiant į tai, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl skolininkei D. B. priklauso ½ dalis sutuoktinio P. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Legal Balance“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio P. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0178/19/00819.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.