Vilniaus apygardos teismo nutartis

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Riketas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sėkmės trikampis“ ieškinį atsakovei UAB „Riketas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

4. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir skolų suderinimo aktas buvo pasirašyti asmens, kuris neturėjo teisės priimti ir pasirašyti šių dokumentų, nes pasirašęs A. Š. atsakovės įmonėje dirbo projektų vadovu, kuriam tuometinis atsakovės įmonės direktorius Simas Krapavickas nebuvo suteikęs įgaliojimų priimti klientų pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl PVM sąskaita faktūra išrašyta vienašališkai ir nebuvo patvirtinta atsakovės įgaliotų asmenų. Atsakovė nėra gavusi iš ieškovės PVM sąskaitų faktūrų, taip pat jų pagrindu perduotų prekių ar suteiktų paslaugų ir šią aplinkybę patvirtina atsakovės buhalterinė apskaita, į kurią ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nebuvo įtrauktos ir apskaitytos. Ieškovės pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas laikytinas negaliojančiu ir niekiniu. Tiesioginių įrodymų apie perduotas prekes ar realiai atliktus darbus ieškovė į bylą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

16. A. Š. UAB „Riketas“ vadovu buvo paskirtas tik 2017-10-28, tuo tarpu ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl skolos priteisimo, buvo sudarytos 2016 metais, o tai tik patvirtina, kad A. Š. iki tapdamas UAB „Riketas“ vadovu neturėjo teisės pasirašinėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. CK 2.133 str. 6 d. nurodyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.

17. Atsakovė teismui buvo pateikusi UAB „Riketas“ sąskaitos operacijų ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2016-03-05 Estijos įmonės „Amonla“ OU pateikta sąskaita 16 700 Eur sumai buvo apmokėta 2016-03-10. Taigi, atsakovė teismui buvo pateikusi visus įrodymus, pagrindžiančius, kad minėtu laikotarpiu prekės atsakovei buvo tiekiamos Estijos įmonės „Amonla“ OU. Liudytojai R. J. bei T. P. nors ir negalėjo tiksliai patvirtinti, kad prekės buvo tiekiamos ar darbai buvo atliekami kitų subjektų, tačiau tokios galimybės neatmetė, ir patvirtino, kad tiksliai nežino, tačiau nurodė, kad dirbo ir prekes teikė ir kitos įmonės.

18. Atsakovė su ieškove atsiskaitinėdavo avansu, dėl ko atsakovės naudai yra susidariusi 10 009,24 Eur dydžio permoka. Savo pozicijai pagrįsti UAB „Riketas“ pateikė 2019-03-04 apyvartos žiniaraštį, išrašą iš kredito įstaigos apie atliktus mokėjimus, PVM sąskaitas - faktūras, kasos pajamų orderius, 2017-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, 2019-03-21 pažymą dėl Atsakovės permokos, 2019-03-22 buhalterines pažymas Nr. 321, Nr. 322.

20. Bylos medžiaga ir įrodymų visuma patvirtina tarp šalių egzistavusius rangos teisinius santykius: 2015-11-17 elektroniniu paštu UAB „Riketas“ siuntė UAB „Sėkmės trikampis“ lokalinę sąmatą su nurodytais parapetų montavimo, palangių tvirtinimo, ventiliacinių kanalų skardinimo darbais, šalys susirašinėjo dėl naudojamų medžiagų, atsakovė siuntė ieškovei gamybinio pasitarimo protokolą, atsakovės vadovas pasirašė atliktų darbų aktus, laiškus, kuriose nurodė reikalingus lankstinius, liudytojas R. J. patvirtino, kad statybos darbus objekte atliko UAB „Sėkmės trikampis“ ir jis, kaip statybos darbų vadovas, šiuos darbus priėmė iš UAB „Sėkmės trikampis“, liudytojas T. P. patvirtino, kad UAB „Riketas“ statybos objekte atliko ginčo rangos darbus UAB „Sėkmės trikampis“ užsakymu, byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus ir statybines medžiagas, kurias atsakovė įtraukė į buhalterinę apskaitą, jų neginčijo, jas apmokėjo, byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus ir statybines medžiagas, kurias apeliantė ginčija, tačiau yra įtraukusi jas į buhalterinę apskaitą. Byloje pateiktos atsakovo neapmokėtos PVM sąskaitos buvo siunčiamos UAB „Riketas„ buhalterijai, sąskaitos nebuvo grąžintos.

21. Joks teisės aktas nenustato, kad gaunamas PVM sąskaitas faktūras gali pasirašyti tik įmonės vadovas. Be to, teisės aktai nenumato, kad sąskaitas privalo pasirašyti abi šalys. A. Š. nuo 2015-09-01 buvo atsakovo darbuotojas (projektų vadovas), kurį laiką ėjo direktoriaus pareigas. A. Š. buvo atsakingas už statybos objektą (duomenys neskelbtini)- tą patvirtino byloje liudytoju apklaustas statybos darbų vadovas R. J.; be to, A. Š. nurodytas 2016-04-05 gamybinio pasitarimo protokole kaip atsakingas asmuo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės vidiniais dokumentais A. Š. nebuvo suteikta teisė pasirašyti gautų PVM sąskaitų faktūrų ar ši jo teisė apribota.

22. Teismas pagrįstai vertino atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių dėl susidariusios permokos ieškovės naudai. Atsakovė byloje nereiškė reikalavimo priteisti jam permokėtą sumą. Apeliantė permokos susidarymą grindė dokumentais, kurie buvo surašyti bylos nagrinėjimo metu: 2019-03-21 ir 2019-03-22 pažymomis, taip pat 201712-31 (data nurodyta dokumente) Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas aktas buvo pateiktas ieškove. Be to, permokos faktą atsakovas fiksuoja tik 2019-03-21 pažymoje Nr. 2019/03/21-1, kuri buvo pateikta ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nurodyta „permoka“ susidarė UAB „Riketas“ į apskaitą nepagrįstai neįtraukus dalies UAB „Sėkmės trikampis“ išrašytų ir buhalterijai pateiktų sąskaitų. Dalį tokių sąskaitų apeliantas buvo apmokėjęs, todėl nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šių sąskaitų nekilo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl A. Š.o įgaliojimų

25. Apeliantė teigia, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir skolų suderinimo aktas buvo pasirašyti atsakovės projektų vadovo A. Š., kuris neturėjo teisės priimti ir pasirašyti šių dokumentų.

26. CK 2.133 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Atsakovo teisės gali būti aiškiai išreikštos, pavyzdžiui, įgaliojimu, arba numanomos, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia. Jeigu atstovaujamojo elgesys davė pagrindo trečiajam asmeniui sąžiningai tikėti ir protingai manyti sudarant sandorį su kito asmens atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t.y. sukuria civilines teises ir pareigas.

27. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalies reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

28. Nustatyta, kad A. Š. nuo 2015-09-01 buvo atsakovo darbuotojas (projektų vadovas), kurį laiką ėjo direktoriaus pareigas. A.Š. buvo atsakingas už statybos objektą (duomenys neskelbtini) - tą patvirtino byloje liudytoju apklaustas statybos darbų vadovas R. J.; be to, A. Š. nurodytas 2016-04-05 gamybinio pasitarimo protokole kaip atsakingas asmuo.

29. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės vidiniais dokumentais A. Š. nebuvo suteikta teisė pasirašyti gautų PVM sąskaitų faktūrų ar ši jo teisė apribota. Kaip nurodė ieškovė, byloje pateiktos tiek ankstesnių laikotarpių PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovas neginčijo ir kurias apmokėjo, tiek ir ginčo sąskaitos, kurias atsakovas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, taip pat yra pasirašytos A. Š.. Apeliantės procesinė pozicija nenuosekli: nurodo, kad ginčija A. Š. pasirašytas PVM sąskaitas faktūras kaip pasirašytas neįgalioto asmens, tačiau dalį tokių sąskaitų pripažįsta ir įtraukia į apskaitą.

30. Pats apeliantas į buhalterinę apskaitą įtraukia sąskaitas, kurios yra pasirašytos A. Š.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal susiklosčiusią praktiką gaunamas PVM sąskaitas turėjo teisę pasirašyti atsakovo darbuotojas A. Š..

31. Apeliantė nurodė, kad 2016-12-22 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą taip pat pasirašė neįgaliotas asmuo Šis aktas buvo siunčiamas 2017-01-11 elektroniniu paštu tarp įmonių buhalterių, kurios derino akte nurodytus įsiskolinimus. Pažymėtina, kad darbų atlikimo aktai buvo pasirašyti statybos darbų vadovo R. J.. R. J. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad priėmė atliktus darbus iš UAB „Sėkmės trikampis“ ir pasirašė atliktų darbų aktus.

Dėl sandorių pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras realumo

32. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra jokių dokumentų patvirtinančių apie realų sandorio įvykdymą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, t.y. PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai atlikti kitų rangovų.

33. Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir šio straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 29 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip vienas iš sutartinius santykius patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Atsakovas pagrįstai teigia, kad PVM sąskaita-faktūra negali būti prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis. Tačiau šis dokumentas išreiškia tik PVM sąskaitą-faktūrą išrašiusio asmens valią ir nesukuria prievolių kitai šaliai, todėl negali kaip savarankiškas juridinis faktas, nenustačius kitų sutarties buvimą patvirtinančių aplinkybių, įpareigoti kitą šalį. Sutiktina, jog teisės aktai nenumato, kad sąskaitas privalo pasirašyti tik įmonės vadovas arba abi šalys.

35. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas.

36. Vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl sutarties buvimo fakto, teismas turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

37. Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kad atsakovė UAB „Riketas“ 2015-11-17 elektroniniu paštu ieškovei UAB „Riketas“ siuntė UAB „Sėkmės trikampis“ lokalinę sąmatą su nurodytais parapetų montavimo, palangių tvirtinimo, ventiliacinių kanalų skardinimo darbais. Atsakovės projekto vadovas R. J. ieškovei siuntė elektroninius laiškus, kuriose nurodė reikalingus lankstinius, pridėdamas jų apyrašą (2016-04-18 laiškas; 2016- 11-03 laiškas). Iš byloje esančio 2016-04-05 gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 30 matyti, kad atsakovės projekto vadovas R. J. ieškovei 2016-04-11 elektroniniu paštu siuntė jį susipažinti, jame nurodyti spręsti klausimai dėl einamųjų darbų tąsos visuomeninės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), išvardinti konkretūs statybos rangos darbai, jų atlikimo terminai, tarp kurių nurodyti ir ieškovės nurodomi atlikti darbai – kaminų skardinimo darbai, palangių montavimas. Byloje pateikti Atliktų darbų aktai, kuriuos pasirašė atsakovės statybos darbų vadovas R. J.: 2016-04-01 Nr. TR-002; 2016-04-26 Nr. TR-003, 2016-05-06 Nr. TR-004.

38. Byloje apklaustas liudytojas R. J. patvirtino, kad statybos darbus objekte atliko UAB „Sėkmės trikampis“ ir jis, kaip statybos darbų vadovas, šiuos darbus priėmė iš UAB „Sėkmės trikampis“. Liudytojas T. P. patvirtino, kad UAB „Riketas“ statybos objekte kaip subrangovas atliko ginčo rangos darbus UAB „Sėkmės trikampis“ užsakymu. Byloje pateiktos atsakovės neapmokėtos PVM sąskaitos buvo siunčiamos atsakovės buhalterijai, sąskaitos nebuvo grąžintos.

39. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas atliko rangos darbus ir tiekė prekes, kadangi nėra pateikta sutarčių, užsakymų, darbų perdavimo aktų. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje pateikti atsakovo įgalioto atstovo pasirašyti atliktų darbų aktai: 2016-04-01 Nr. TR-002; 2016-04-26 Nr. TR-003, 2016-05-06 Nr. TR-004. Šių aktų apeliantė byloje neginčijo.

40. Nors apeliantė atstovė teigė, jog ginčija ir atliktus darbus. Tačiau už šiuos darbus pateiktas sąskaitas priima ir jas įtraukia į buhalterinę apskaitą. Atsakovė pateikė teismui 2019-03-22 Buhalterinę pažymą Nr. 322, kurioje nurodo, kad į apskaitą yra įtraukusi PVM sąskaitas faktūras, kurios yra išrašytos už atliktus statybos darbus: 2016-01-06 Nr. TRK00437; 2016-04-26 Nr. TRK00458; 2016-04-29 Nr. TRK00479; 2016-06-30 Nr. TRK00619. Kelios iš šių sąskaitų yra pasirašytos A. Š., kelios yra be atsakovo atstovo parašų, tačiau atsakovas jų neginčija ir įtraukia į buhalterinę apskaitą.

41. Ieškovė nurodė, kad atsakovė į buhalterinę apskaitą įtraukė išrašytas sąskaitas ne tik už atliktus darbus, bet ir dalį sąskaitų už statybines medžiagas. Taigi, statybinės prekės, reikalingos rangos darbų atlikimui, buvo tiekiamos ieškovo. Kad prekės buvo užsakomos ir apmokamos ieškovo, patvirtino ir liudytojas T. P.- jis patvirtino, kad užsakinėjo ir pats paimdavo prekes, o už jas sumokėdavo UAB „Sėkmės trikampis“.

42. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jo nurodomų faktinių aplinkybių dėl susidariusios permokos ieškovo naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė byloje nereiškė reikalavimo priteisti kitų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu permokėtą sumą arba nesinaudojo galimybe atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą CK 6.131 straipsnio nustatyta tvarka. Apeliantas permokos susidarymą grindė dokumentais, kurie buvo surašyti bylos nagrinėjimo metu: 2019-03-21 ir 2019-03-22 pažymomis, taip pat 2017- 12-31 (data nurodyta dokumente) Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas aktas buvo pateiktas ieškovui. Be to, permokos faktą atsakovas fiksuoja tik 2019-03-21 pažymoje Nr. 2019/03/21-1, kuri buvo pateikta ieškovui bylos nagrinėjimo metu.

43. Atsakovė teismui buvo pateikusi UAB „Riketas“ sąskaitos operacijų ataskaitą ir nurodė, kad 2016-03-05 Estijos įmonės „Amonla“ OU pateikta sąskaita 16 700 Eur sumai buvo apmokėta 2016-03-10. Atsakovė teigė, kad minėtu laikotarpiu prekės atsakovei buvo tiekiamos Estijos įmonės „Amonla“ OU.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ir Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas atsakovei, nepaneigia bylos šalių tarpusavio sutartinių rangos santykių egzistavimo. Atsakovė neįrodinėjo, kokius konkrečius rangos darbus, kurie sutampa su ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose atliktais darbais, atliko Estijos įmonės (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymų visuma patvirtina tarp šalių egzistavusius statybos rangos teisinius santykius ir ieškovė kaip subrangovė suteikė ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas statybos rangos paslaugas, o atsakovė būdama generaline rangove neįrodė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus atliko ir prekes pateikė kitas asmuo.

46. Ieškovė patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias susaro advokatui išmokėtas atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės UAB „Riketas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Sėkmės trikampis“ iš atsakovės UAB „Riketas“ 423,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.