Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo : panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimą Nr. KT-77; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo D. L. naudai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (toliau - Taryba) 2019 m. lapkričio 13 d. priėmė Sprendimą Nr. KT-77, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjas kaip teismo ekspertas pažeidė Etikos kodekso 9.1.p. papunktyje nustatytą įpareigojimą ir jam pareiškė įspėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Taryba, skirdama teismo ekspertui drausminę nuobaudą, formaliai ją grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-22d nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-21-330/2019, kurioje teismas „ dėl atliktos teismo ekspertizės išvadų vertinimo“ nurodė, jog „ matydamas, kad pagal byloje esančius duomenis negalės duoti išvados dėl tam tikrų bylai reikšmės turinčių aplinkybių (byloje nebuvo dokumentų, fiksuojančių prastovos faktą: darbo laiko apskaitos žiniaraščių, direktoriaus įsakymų)dalies), ekspertas galėjo prašyti pateikti jam reikalingą papildomą medžiagą (dokumentus, informaciją), tačiau šia CPK 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nesinaudojo, todėl ekspertizės išvada laikytina nepilna, atlikta neišnaudojant įstatyme numatytų galimybių surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimus (skaičiavimus) bei pateikti objektyvias išvadas“.

Pažymi, kad nuo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Ekspertizės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų. Darbo reglamento 2 punkte nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Nors Taryba sprendime ir sutiko su eksperto 2019-09-09d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais, nurodydama kad „teismo sprendimas nesivadovauti ekspertizės aktu pats savaime nėra pagrindas konstatuoti teismo eksperto veikloje profesinės etikos pažeidimų“ bei teigė, kad „kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai“, tačiau iš esmės jokio savarankiško visų aplinkybių įvertinimo, t.y. nei eksperto procesinio elgesio/veiksmų, nei LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų eksperto teisių ir pareigų pažeidimų, ekspertui surašant 2019-03-04d. Ekspertizės aktą, ne tik neatliko, bet pagal suteiktą kompetenciją ir negalėjo atlikti, todėl savo išvadą išimtinai grindė tik Lietuvos apeliacinio teismo 2019m. gegužės 22d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-21-330/2019, kurioje kolegija nesivadovavo pateiktame ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis bei jų įrodomosios reikšmės (net) nevertino (CPK 185 straipsnis, 218 straipsnio nuostatos). Kolegija nutartyje sprendė „aplinkybes dėl ginčijamo ieškovės patirtų nuostolių dydžio vertinti pagal kitus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus bei pagal apeliacinės instancijos teisme priimtus naujus įrodymus“ (pažymėtina, pateiktus jau po ekspertizės atlikimo). Ši teismo išvada tik patvirtina, kad iš esmės Ekspertizės aktas (išvada) yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kurioje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Konkrečioje byloje teismas pasirinko vertinti pirminius įrodymus, nes teismui Eksperto išvada yra neprivaloma ir vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Dėl teismo praktikoje ir civiliniam procese tokių nustatytų įrodinėjimo taisyklių, teismo ekspertui negali kilti drausminė atsakomybė. Pareiškėjo nuomone, Tarybos sprendimu yra formuojama netinkama drausminių bylų nagrinėjimo praktika, nes neatliekant savarankiško ir objektyvaus visų proceso aplinkybių įvertinimo, ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, t.y. sprendimą formaliai grindžiant tik Apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurios padarytos vertinant Ekspertizės aktą kaip įrodymą (CPK 185 str.), iš esmės drausminė atsakomybė turėtų būti pradėta taikyti kiekvienam ekspertui, kurio ekspertizės aktas bus atmestas kaip vienas iš įrodymų, priimant teismui sprendimą. Tokie sprendimai paneigtų esmines civilinio proceso nuostatas, jog yra galima papildoma ir pakartotinė ekspertizė (CPK 219 str.), o ekspertui iškeliama užduotis visada surašyti Ekspertizės aktą taip, kad jis taptų teismui „privalomu“. Tačiau, taip kaip teismui Eksperto išvada yra neprivaloma ir vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, taip ir teismo ekspertui LR Teismo ekspertizės įstatymo 11 str. 2d. 1p., 13 str.1p. įtvirtinta, kad atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas, savarankiškai pasirenka atliekamu tyrimu būdus, savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktu tyrimu rezultatais. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-22d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-21- 330/2019, nėra atskiroji nutartis, priimta pagal CPK 332 straipsnį, apeliacinės instancijos teismo CPK 299 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka. Įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti ir net byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-22d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-21- 330/2019 teismas nepasakė/nenustatė, kad ekspertas procese ar surašydamas Ekspertizės aktą netinkamai laikėsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pasirinko netinkamus teisės aktų atlikimo būdus ar metodikas. Ekspertizės akto 2 puslapyje ekspertas pateikė visus teisės aktus, kuriais vadovaujantis buvo atliekamas Ekspertizės aktas: LR buhalterinės apskaitos įstatymu, LR finansinės atskaitomybės įstatymu, Verslo apskaitos standartais, LR CK, Jurisprudencija, V. L. „Įmonei padarytų nuostolių apskaičiavimo ir pagrindimo problemos“. Teismas nenustatė , kad pareiškėjas netinkamai vadovavosi teisės aktais ar netinkamai juos taikė.

Pareiškėjas nurodo, kad 2019-03-04d. Ekspertizės aktas yra išsamus ir pagrįstas byloje esančiais ir ekspertizei atlikti pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, viešo registro duomenimis. Jokių argumentų teismo nutartyje, kad ekspertizės akto išvados yra nepatikimos ar neobjektyvios nenurodyta. Taryba skundžiamame sprendime, vadovaujantis LR teismo ekspertizės įstatymu, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu, patvirtintu teisingumo ministro 2014 m. kovo 4d. įsakymu Nr. 1R-54, savarankiškai nepasisako dėl ekspertinio tyrimo išvadų išsamumo bei pasirinktų tyrimo būdų pagrįstumo ir teisėtumo, nes pripažįsta, kad toks Ekspertizės akto nagrinėjimas priskirtinas teismo kompetencijai. Eksperto D. L. 2019-03-04d. ekspertizės aktas ir/ar jo išvados teismo sprendimu nėra panaikintas/os (net nebuvo niekada ginčijamos). Ieškovė UAB „Sodbeta“ neginčijo ekspertizės akto išvadų iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-22d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-21-330/2019 priėmimo, nors teisės aktuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų asmenų veiklos, kai jų manymu, ši veikla vykdoma/vykdyta neteisėtai arba pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu, UAB „Sodbeta“ rėmėsi Eksperto išvada kaip pagrįsta, paskyrus ir atliekant ekspertizę, nepateikė naujų įrodymų, neinformavo Eksperto, jog po Ekspertizės akto surašymo į bylą pateikė naujų įrodymų ir kaip proceso šalis galimai pati netinkamai ir/ar nesąžiningai vykdė savo procesines pareigas, t.y. žinodama, jog naujai apeliacinėje instancijoje pateikti įrodymai gali įtakoti Ekspertizės akto išvadas, nerealizavo CPK 219 str. įtvirtintos proceso šaliai teisės - prašyti atlikti papildomą ekspertizę ir ar skirti pakartotinę ekspertizę.