- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- AN2-179-245/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. E. (toliau – M. E.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. vasario 15 d. nutarties M. E. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2018 m. spalio 23 d. nutarimu M. E. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2018 m. birželio 5 d., 19.57 val., vairuodamas transporto priemonę „VOLKSWAGEN JETTA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus, taip pažeisdamas kelių eismo taisykles. M. E. važiavo pirma eismo juosta, kurioje eismas leidžiamas važiuoti tik į dešinę, didindamas automobilio greitį, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, staiga pasuko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir nesukliudys antra eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, kirto baltą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir įvažiavo į antrą eismo juostą, kur ta pačia kryptimi tuo metu važiavo kita transporto priemonė, užvažiavo ant siauros brūkšninės linijos, žyminčios eismo juostų ribas ir staigiai sustojo, blokuodamas antrą ir trečią eismo juostas, kai priekyje nebuvo jokių kliūčių ir būtinumo staigiai stabdyti bei sustoti. Tokiais savo veiksmais M. E. išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą nepaisė kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, privertė antra eismo juosta važiavusio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, kad būtų išvengta automobilių susidūrimo. Tokiu būdu M. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 8, 9 punktus, 1 priedo 509, 3 priedo 1.1, 1.6, 82.2, 117 punktą, 135.4 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi M. E. skundas dėl Institucijos 2018 m. spalio 23 d. nutarimo atmestas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. E. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nepakankant teisinių pagrindų priimti aukščiau prašomą priimti procesinį sprendimą – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir jo veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį bei paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą, neskiriant specialiosios (vairavimo) teisės atėmimo.
3.1. Pareiškėjas nurodo, kad jo veika buvo kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jo manymu, kvalifikacija pasirinkta neteisingai, kas nulėmė ir tolesnį neteisingą įrodinėjimo procesą bei pernelyg griežtos administracinės nuobaudos parinkimą, tuo pačiu ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi chuliganiškos paskatos buvo preziumuotos, t. y. buvo dirbtinai parinka tokia veikos kvalifikacija, kuri sunkina pareiškėjo atsakomybę. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, jo veiksmai, kad ir smerktini eismo saugumo požiūriu, negalėjo sukelti jokio ypatingo pavojaus.
3.2. Skundu pažymima, kad pats veikos aprašymas neatitinka faktinių aplinkybių – protokole ir skundžiamame nutarime bei pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai aiškinamai kad pareiškėjas sustojo blokuodamas antrą ir trečią eismo juostas. M. E. skunde nurodo, kad iš tiesų jis sustojo dėl sumišimo, tačiau tame kelyje eismo juostų tėra dvi, o ne trys, todėl toks jo sustojimas, nors ir netoleruotinas bei sukėlęs kliūtį, visgi leido jį aplenkti tiek iš kairės, tiek iš dešinės, taip pat ir sustoti, ką ir padarė kitos už jo važiavusios transporto priemonės vairuotojas.
3.3. .M. E. nurodo, kad KET 110 punkte įtvirtinta, kad keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, o veikos padarymo metu, eismas intensyvus nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad niekam nekilo jokios realios grėsmės, kadangi iš vaizdo registratoriaus įrašo, kuriuo kaip įrodymu rėmėsi Institucija ir pirmosios instancijos teismas, matyti, kad daugiau jokių kitų automobilių, kuriems mano sustojimas galėjo pakenkti (išskyrus jo pties vairuotą automobilį ir už jo važiavusį automobilį) nebuvo, taip pat nebuvo ir kitų eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų ir kt. Taip pat nekilo grėsmė nei pačiam pareiškėjui, nei už jo važiavusio automobilio vairuotojui (M. E. nurodo, kad iš vaizdo registratoriaus matyti, kad už jo važiavusiame automobilyje keleivių nebuvo), todėl šiuo požiūriu administracinė atsakomyė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kilti negalėjo.
3.4. Skundu teigiama, kad toje vietoje, kurioje pareiškėjas sustojo, privalėjo įsitikinti, jog nėra kitų transporto priemonių, kurios būtų važiavę leistina apsisukimo juosta, ta pačia kryptimi. Pareiškėjas nurodo, kad bet kuriuo atveju privalėjo sustoti, tik kiek toliau, kadangi už keleto metrų buvo ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“. Kaip reikšmingą galyką M. E. nurodo aplinkybę, kad už jo važiavusio automobilio, kuriame buvo įrengtas vaizdo registratorius, vairuotojas panaudojo garsinį signalą, tuo pačiu metu didindamas vairuojamos transporto priemonės greitį ir trukdydamas pareiškėjui persirikiuoti, dėl ko šis sutriko, tačiau net ir tuo metu nesiekė taip, kaip elgtųsi vairuotojas, siekiantis ciniškai demonstruoti tiek eismo taisyklių, tiek visuomenėje priimtų taisyklių nepaisymą.
3.5. Pareiškėjo manymu, Institucija ir pirmosios instacijos teismas nusižengė ANK 569 straipsnio 1 dalies taisyklėms, reglamentuojančioms įrodinėjimą. M. E. nurodo, kad jo kaltė yra grindžiama vaizdo registratoriaus duomenimis, tačiau pats asmuo, vairavęs automobilį, kuriame šis vaizdo registratorius įrengtas, niekada nebuvo apklaustas byloje. Taip pat nebuvo aiškintasi registratoriaus markė, įrengimo aplinkybės, sertifikavimas ir pan., o buvo sureikšmintas paties pareiškėjo Institucijai 2018 m. spalio 23 d. pateiktas rašytinis paaiškinimas su įvykių vertinimu. M. E. nurodo, kad pripažino veikos objektyviosios pusės aplinkybes, tačiau tas nereiškia, kad jis sutiko su veikos kvalifikacija. Minėtame paaiškinime išdėstyti argumentai jau savaime rodė, kad chuliganiško vairavimo jis nepripažįsta. Pareiškėjo manymu, privalėjo būti išsiaiškinta ir jo veiksmų subjektyvioji pusė, įvertinta eismo situacijos kilimo aplinkybės, kito automobilio vairuotojo veiksmai, tačiau tai padaryta nebuvo.
3.6. M. E. nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kaip jis konkrečiai savo vairavimu būtų pademonstravęs niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones (kurių net nebuvo) ir, kad demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams (tebuvo vienintelis vairuotojas – kito automobilio vairuotojas), būtų sukėlęs neigiamą kieno nors reakciją, pasipiktinimą. Vien byloje esantis vaizdo įrašo subjektyvus vertinimas, pareiškėjo manymu, niekaip negalėjo nulemti skundžiamo nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.
3.7. Pareiškėjo teigimu, jam turėtų būti taikomą ANK 34 straipsnio 5 dalies norma. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl jo asmenybės vertinimo, nurodo, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs, visais atvejais jam skirtas pinigines baudas sumokėjo laiku.
3.8. Skunde nurodoma, kad netekęs specialiosios vairavimo teisės, pareiškėjas negalėtų tinkamai dirbti savo darbo, dėl ko nukentėtų asmenys, niekuo neprisidėję prie jo padarytos veikos, būtų prarastos darbo vietos, nukentėtų ir biudžetas. M. E. nurodo, kad specialioji teisė jam būtina ir dėl jo artimųjų bei būsimo kūdikio reikmių patenkinimo.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė atsiliepimą į M. E. apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. M. E. skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde M. E. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ginčija įrodymų vertinimą ir prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadas ir motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, pagrįstai pripažino M. E. padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
9. M. E. nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kaip jis konkrečiai savo vairavimu būtų pademonstravęs niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones (kurių net nebuvo) ir, kad demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams (tebuvo vienintelis vairuotojas – kito automobilio vairuotojas), būtų sukėlęs neigiamą kieno nors reakciją, pasipiktinimą. Apelianto teigimu, netinkamas jo elgesys buvo įtakotas už jo važiavusio vairuotojo elgesio, kuris trukdė pareiškėjui persirikiuoti, ir jis, dėl tokio elgesio sutriko. Taip pat parodo, kad toje vietoje, kurioje jis sustojo, privalėjo įsitikinti, kad nėra kitų transporto priemonių, kurios būtų važiavę leistina apsisukimo juosta ta pačia kryptimi. Juo labiau, pareiškėjas teigia, kad jis privalėjo sustoti bet kuriuo atveju, tik kiek toliau, kadangi už keleto metrų buvo ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“. M. E. teigimu, eismo įvykio metu eismas nebuvo intensyvus, niekam nebuvo sukelta reali grėsmė. M. E. nuomone jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, todėl ir veika negali būti kvalifikuojama pagal minėtą straipsnį.
10. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, įvertinęs joje esančių įrodymų teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. E. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis vairavo automobilį chuliganiškai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, užfiksuoto vaizdo registratoriumi, kuris įrengtas vairuotojo, važiavusio už M. E. automobilyje, matyti, kad iš pradžių M. E. važiavo lygiagrečiai minėto automobilio, tačiau vėliau ėmė didinti greitį, tarsi lenktyniaudamas ir neleisdamas kitam vairuotojui jo aplenkti. Kiek vėliau, dar padidinęs greitį, pareiškėjas staiga, kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, pasuko į eismo juostą, kurioje važiavo automobilis su vaizdo registratoriumi, staiga sustojo kirsdamas dvi tos pačios krypties eismo juostas, taip sudarydamas kliūtį minėtam automobiliui bei atimdamas galimybę jį apvažiuoti, kai priekyje nebuvo jokių kliūčių ir būtinumo staigiai stabdyti bei sustoti. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už chuliganišką vairavimą – KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukeliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tokiu atveju, konstatavus KET pažeidimą, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, t. y. tam tikros veikos darymo priežastys, kuomet veika yra padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atvira iššūkis visuomeninei tvarkai, kai asmuo siekia priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą sprendžia, kad M. E. veiksmai, kuomet jis didindamas automobilio greitį staiga, kirsdamas ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją ir sustodamas viduryje kelio užblokavo pravažiavimą už jo buvusiam automobiliui, pagrįstai ir motyvuotai yra įvertinti kaip chuliganiški. M. E. argumentai, kad tuo metu eismas nebuvo intensyvus, kad aplink nebuvo kitų automobilių ir kitų eismo dalyvių, nesudaro pagrindo vairuotojui kelyje elgtis neatsakingai, demonstruoti nepagarbą, nepaisyti kelių eismo taisyklių. Pareiškėjo argumentai, kad byloje nebuvo apklaustas automobilio, kuriame buvo vaizdo registratorius vairuotojas, kad nebuvo aiškintasi registratoriaus markė, įrengimo aplinkybės, sertifikavimas, nekeičia bylos faktinių aplinkybių. Vaizdo registratoriuje matosi aiškus KET pažeidimas, kurį padarė M. E.. Apylinkės teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos, atitinka teisinį reglamentavimą. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti išsamūs ir teisiškai pagrįsti motyvai, kurie patvirtina chuliganiško automobilio vairavimo faktą, todėl nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
11. Apeliaciniu skundu M. E. taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normas. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybė lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, ne kartą konstatavo, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-103/2007, N1-1396/2007, N444-3096/2010). Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tas aplinkybes, kad pareiškėjas padarė pavojingą KET pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Praeityje M. E. daug kartų baustas administracine tvarka. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad visas jam paskirtas pinigines nuobaudas jis sumokėjo laiku, neleidžia teigiamai charakterizuoti jo asmenybės, priešingai – pakartotinis administracinių pažeidimų darymas, kuomet dėl to pačiam pareiškėjui kyla pasekmės – piniginių baudų sumokėjimas, neprivertė jo keisti savo elgesio ir administracinių nusižengimų nedaryti, kas rodo, jog M. E. nėra linkęs paisyti visuomenėje nusistovėjusių tvarkos bei moralės normų, taip pat rodo jo polinkį pažeidinėti KET. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad praradus specialią vairavimo teisę nukentės jo darbinė veikla, jis negalės tinkamai pasirūpinti nėščia žmona ir neįgaliu tėvu. Minėtos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl M. E., būdamas atsakingas pilietis, galėjo ir turėjo numatyti dėl administracinio nusižengimo padarymo jam kilsiančias pasekmes. Neigiamų pasekmių pareiškėjui atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apygardos teismas pažymi, kad M. E. paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, todėl jo mažinti, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, teisinio pagrindo nėra.
12. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, apygardos teismas daro pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti M. E. apeliacinį skundą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
M. E. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.