Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių R. V. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015‑05‑20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-276-901/2015 pagal ieškovių R. G., M. R., R. V., J. L. ir A. T. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2014-05-26 narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. P., R. J., E. F., J. K., S. L., T. V., G. N., A. K., R. N., K. P. ir V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

Apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad apeliantei susirinkimo metu buvo leista pasisakyti dėl sprendžiamo klausimo šalinant ją iš bendrijos narių. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vykusio susirinkimo pirminiame protokole juodraštyje yra padaryti pačios apeliantės prirašinėjimai. Be to, apklausta liudytoja A. J. patvirtino aplinkybes dėl vykusio pakartotinio susirinkimo protokolo suklastojimo, sekretoriaujančio asmens neteisėto parašo panaudojimo.Taip pat teigia, kad teisminio posėdžio metu liudytoja S. L. (buvusi bendrijos valdybos narė) teisme patvirtino, kad nuo 2013 m liepos mėn. yra parašiusi prašymą dėl atleidimo iš bendrijos valdybos narių, tačiau nustatyta tvarka Registrų centre bendrija nepakeitė šios bendrijos narės kitu nariu, dėl ko grubiai pažeidė nurodytų norminių aktų nuostatas, nes faktiškai likę keturi valdybos nariai negalėjo priimti sprendimų, įskaitant ir 2014-05-26 susirinkimo vedimą, nes balsavimas neatitiko keliamų reikalavimų. Teismas šių aplinkybių nevertino bei laikė jas nereikšmingomis, dėl ko nepagrįstai atmetė apeliantės bei kitų ieškovių reikalavimą dėl šio protokolo pripažinimo negaliojančiu.Apeliantės teigimu, labai svarbi ir apylinkės teismo nevertinta aplinkybė, kad ji kartu su kitomis ieškovėmis šio bendrijos susirinkimo metu buvo šalinama iš sodo bendrijos narių už sodo bendrijos įstatų ir vidaus taisyklių pažeidimus, visuotinio narių susirinkimų ir valdybos sprendimų nevykdymą, dezinformavimą. Toks darbotvarkės klausimas vienareikšmiškai rodo, kad prieš apeliantę bei kitas ieškoves buvo naudojami neteisėti bei nepagrįsti veiksmai, siekiant asmeniškai pažeminti, apjuodinti kitų akyse. Susirinkimo metu nebuvo paaiškinta, kokių sprendimų apeliantė ar kitos ieškovės nevykdė bei kokius reikalavimus galėjo pažeisti. Buvo nepagrįstai kaltinama, kad pastoviai nemoka mokesčių, tačiau teismo posėdžio metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai – mokesčių mokėjimo knygelės, iš kurių buvo nustatyta, kad visus einamuosius mokesčius, kurie nustatyta tvarka priimti (nustatyti SB susirinkimų metu) apeliantė moka pastoviai ir laiku. Apeliantė pripažįsta, kad nemokėjo tik 15 Lt mokesčio už gatvės apšvietimą žiemos periodu, kuris nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas ir kuris buvo nurodytas mokėti tik žodžiu ir tik už 2012 ir 2013 metus.Taip pat nurodo, kad pirmininko neteisėti veiksmai apeliantės atžvilgiu turėjo būti vertinami kaip oficialaus juridinio asmens atstovo veiksmai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bendrijos pirmininkas visų ieškovių atžvilgiu veikė asmeniškai ir ieškovės turėtų jam asmeniškai reikšti ieškinius dėl jų pažeistų teisių.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo materialinėmis teisės normomis arba jų nepaisė. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 22 straipsnio 2 d. 2, 5, 6 punktus bendrijos nariai turi teisę susipažinti su visais bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Teismas nesivadovavo šiomis nuostatomis ir nevertino aplinkybės, kad apeliantei ir kitoms ieškovėms nebuvo leista įstatymo nustatytu terminu susipažinti su 2014-05-26 visuotinio narių susirinkimo protokolu. Byloje buvo nustatyta, kad apeliantė nebuvo susipažinusi su šiuo protokolu, nors raštiškai kreipėsi į SB valdybą dėl susipažinimo su minėtu protokolu. Tik vienintelė ieškovė R. G. susipažino (jai reikalaujant) su juodraštiniu protokolo variantu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisiniu požiūriu šios faktinės aplinkybės. Šiuo atveju teismas pažeidė ir CK 2.91 str. nuostatą, nevertino teisine prasme ir norminiuose aktuose įtvirtintų juridinių asmenų kolegialių organų balsavimo reglamentavimo pažeistų procedūrų (CK 2.93 str. 2 d.), nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad juridinio asmens organą sudaro tik 4 nariai.Apeliantės manymu, teismas nesivadovavo CK 6.250 str. dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes apeliantei buvo sukelti dideli nepatogumai, išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kai susirinkimo metu, asmeniškai apeliantę vadinant „nusikaltėle“, negalinčia reikšti savo nuomonės, ji buvo žeminama, niekinamas jos orumas ir garbė. Tokiu bendrijos pirmininko elgesiu buvo daroma moralinė žala, siekiant apeliantę viešai pažeminti, skleisti apie ją tikrovės neatitinkančias žinias dėl neva nusikalstamo elgesio bendrijos atžvilgiu, dirbant šioje bendrijoje buhaltere, nuteikinėjant prieš apeliantę visus bendrijos narius, siekiant ją viešai pažeminti.Apeliantė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies ir atmetęs kitus ieškovų reikalavimus, pažeidė CPK 93 str. 2 d. reikalavimus priteisdamas iš ieškovių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Apeliantė nurodo, kad ji iš bendrijos narių viešo susirinkimo metu buvo šalinama už tariamą sklype augančių tujų nepriežiūrą, dėl ko jos išsikišo į gatvę. Nors byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų ar informacijos apie tai, kad nors kartą ieškovė būtų nesumokėjusi privalomų mokesčių ar agitavusi kitus sodininkus jų nemokėti, Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-20 sprendime pasisakė, kad apeliantės atsisakymas mokėti mokesčius bendrijai kelia abejonių dėl jos nepriekaištingos reputacijos.Apeliantė atkreipia dėmesį, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ J. L. niekada nereiškė pretenzijų dėl kokių nors nemokamų mokesčių. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų dėl J. L. atsisakymo mokėti mokesčius ar nepagarbaus elgesio su SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba ir jos pirmininku bei buhaltere. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-20 sprendimas yra neteisėtas ieškovės J. L. atžvilgiu, nes ieškovės, kaip sodininkų bendrijos narės, veiksmai teismo nebuvo individualiai vertinami bylos ir šalinimo iš bendrijos narių klausimo sprendimo kontekste. Apeliantės teigimu, Šiaulių apylinkės teismas iš esmės pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, byloje atskirai nenustatinėdamas ir neįvardindamas materialaus teisinio pagrindo kiekvienos iš 5 ieškovių šalinimo iš bendrijos narių klausimo viešo iškėlimo 2015-05-26 visuotiniame susirinkime pagrįstumo prasme.Ieškovės manymu, tokio sprendimo įsiteisėjimas savaime suponuotų teisinę praktiką, jog bendrijos turi teisę viešuose visuotiniuose susirinkimuose kelti ir svarstyti bei girdint visiems bendrijos nariams negatyviame kontekste aptarinėti bet kurių kitų bendrijos narių, nepadariusių jokių pažeidimų, šalinimo iš bendrijos klausimus. Tokia teismo praktika būtų pažeidžiamos žmogaus teisės į orumą bei asmens neliečiamumą, be jokio pagrindo surengiant neformalius bendrijų vidaus „teismus“ ir susidorojant su bet kuriais asmenimis, bendrijos valdymo organams formuojant neigiamą viešąją nuomonę apie juos, nors tam ir nebūtų jokio pagrindo.Taip pat teigia, kad teismas 2015-05-20 sprendimu klaidingai nurodė, jog Bendrijos teisės aktai (įstatai, vidaus tvarkos taisyklės) visoms ieškovėms turėjo būti žinomi – visi apklausti liudytojai ieškovių pusėje ir kai kurie tretieji asmenys duodami paaiškinimus teisme patvirtino, kad jokių Bendrijos teisės aktų jie nežino, nėra su jais supažindinti ir nežino, kaip galima tai padaryti.

Teisme taip pat gautas SB „(duomenys neskelbtini)“ naujo valdybos pirmininko N. R. atsiliepimas, kuriame prašoma teismo šią bylą nagrinėti išsamiau, nes, pirmininko manymu, ši byla yra buvusios valdybos ir sodininkų bendrijos narių santykių aiškinimasis per SB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat prašo, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, o visą atsakomybę prisiimtų tretieji asmenys, dėl kurių bendrija buvo paduota į teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovių ieškinys dėl pripažinimo negaliojančiu 2014-05-26 SB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio susirinkimo protokolą, dėl priteisimo kiekvienai ieškovei iš atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ po 579,24 Eur (2000 Lt) neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas patenkintas tik iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškovių R. V. ir J. L. reikalavimai dėl protokolo dalies, kuria spręstas ieškovių šalinimo iš bendrijos klausimas, panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamose dalyse yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus, jis priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų, sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo, todėl pasiskys tik dėl esminių apeliančių apeliacinių skundų argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia svarbu įvertinti ieškovės R. V. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, jo vedimo teisėtumu nesant vieno valdymo organo – valdybos – nario.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 3 straipsnis reglamentuoja, kad sodininkų bendrija (toliau – ir bendrija, SB) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

SB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. patvirtinti ir įregistruoti įstatai numato, kad bendrijos narių susirinkimas, be kita ko, šaukiamas bendrijos valdybos sprendimu, o sušaukimo iniciatyvos teisė priklauso bendrijos valdybai ir 1/10 bendrijos narių (36.1–36.2 p.). Įstatų 50 punktas numato, kad bendrijos valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, o 52 punkte numatyta, kad valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose numatyta, kad valdybą sudaro 5 nariai (44 p.). Pažymėtina, kad šie įstatų punktai neprieštarauja SBĮ nuostatoms, reglamentuojančioms tuos pačius klausimu, o šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bendrijos valdymo organas yra bendrijos valdyba, jos narių skaičių nustato bendrijos įstatai, tačiau valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-05-07 vykusiame valdybos posėdyje dalyvavo 4 nariai, kurie vienbalsiai nutarė šaukti pakartotinį visuotinį narių susirinkimą, susirinkimo darbotvarkė nariams išsiųsta registruotais laiškais, ši aplinkybė pažymėta skundžiamame protokole. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad likę keturi valdybos nariai negalėjo priimti sprendimų, įskaitant ir 2014-05-26 susirinkimo vedimą, kadangi 4 valdybos narių dalyvavimo pakanka pripažinti valdybos posėdį įvykusiu, o jų balsų pakanka, kad valdybos sprendimai būtų laikomi priimtais.

Dėl vieno iš ieškovių reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolą negaliojančiu, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo tvarka pripažinti negaliojančiais gali būti juridinių asmenų organų sprendimai. Kaip matyti iš ieškovių reikšto reikalavimo, buvo prašoma pripažinti negaliojančiais ne atskirus susirinkime priimtus sprendimus, bet protokolą kaip tokį, kas teisiškai laikytina ydingu reikalavimu, nes protokole yra tik užfiksuojama svarbi informacija, t. y. susirinkime priimti sprendimai, narių pasisakymai, balsų skaičiavimas ir pan. Visi ieškovių tiek ieškinyje, tiek apeliaciniuose skunduose pateikiami argumentai, susiję su nepagrįstu klausimo dėl jų pašalinimo iš bendrijos svarstymu, būtų teisiškai reikšmingi tuomet, jei ieškovės prašytų pripažinti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta ieškovių nepašalinti iš bendrijos narių, negaliojančiu. Tačiau akivaizdu, kad toks sprendimas nepažeidžia ieškovių teisėtų interesų, ieškovės iš bendrijos narių nebuvo pašalintos, tokį sprendimą priėmė visi bendrijos nariai, todėl spręsti dėl protokolo panaikinimo, kai jame užfiksuoti duomenys apie vykusį bendrijos narių susirinkimą, jame priimtus sprendimus, liečiančius ne tik ieškoves, bet ir kitus bendrijos narius, būtų neproporcinga, neteisinga ir viršytų teismo kompetencijos ribas (CK 1.5, 1.138 str.).

Be to, vien klausimo dėl narių šalinimo iškėlimas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo spręsti apie protokolo neteisėtumą, nes tokio klausimo sprendimas yra išimtinė bendrijos narių susirinkimo teisė, o iniciatyvos teisė kelti klausimus ir sudaryti susirinkimo darbotvarkę priklauso bendrijos nariams ir valdybai, tokios teisės suteiktos teik įstatymo, tiek bendrijos įstatų, todėl šių teisių ribojimas ir uždraudimas tiek bendrijos nariams, tiek valdybai kelti klausimus dėl bendrijos narių šalinimo būtų neteisėtas.

Dėl ieškovių reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jos ieškinyje grindė CK 2.24 str. pagrindu, pažymėtina, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teisės ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 straipsnis), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-26 vykusiame pakartotiniame narių susirinkime vienas iš svarstytų klausimų, kuris aktualus nagrinėjamam ginčui, buvo dėl „Šalinimo iš sodo bendrijos narių už SB įstatų ir vidaus taisyklių pažeidimus, visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimų nevykdymą“. Svarstant šį klausimą, susirinkimui pirmininkaujanti E. F. pristatė bendrijos narių pareigas ir narystės pabaigos pagrindus pagal bendrijos įstatų 22–24, 30–32 punktus. Pirmininkaujanti, prieš tai supažindinusi su kitos narės (kitos ieškovės) šalinimu iš bendrijos narių, pažymėjo, kad už sistemingą mokesčių nemokėjimą ir bendrijos įstatų pažeidinėjimą (IV skirsnis 22 str. 6 papunktį) ir dezinformavimą bei agitaciją sodininkų nemokėti mokesčių už apšvietimą ir raštišką atsisakymą mokėti, valdyba siūlo visuotiniam narių susirinkimui pašalinti iš sodo bendrijos narių R. V., nurodė, kad įspėjimas išsiųstas registruotu laišku 2014-01-03. Pirmininkaujanti taip pat pažymėjo, kad valdyba siūlo J. L. šalinti iš sodo bendrijos narių dėl Valdybos 2009 m., Visuotinio narių susirinkimo 2012 m. ir 2014 m. Valdybos sprendimų nevykdymo. Valdybos pirmininkas paaiškino, kad narė nesilaiko bendrijoje nustatytų ribų ir ignoruoja sprendimus, po to pirmininkaujanti pasiūlė narei ir jos vyrui pasilikti po susirinkimo, kad būtų suderinta viskas pagal bendrą teritorijos planą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-05-06 SB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu nuspręsta patvirtinti 30 Lt mokestį už gatvių apšvietimą žiemos metu, taip pat matyti, kad 2012–2013 m. SB „(duomenys neskelbtini)“ renkamas mokestis už bendrą gatvių apšvietimą žiemos laikotarpiu buvo 15 Lt, jį mokėjo iš esmės visi bendrijos nariai, apeliantė R. V. tiek 2014-05-26 vykusiame susirinkime, tiek nagrinėjant civilinę byla, pripažino, kad nebuvo sumokėjusi 15 Lt mokesčio, šį mokestį ieškovė raštiškai atsisakė mokėti, argumentuodama tuo, kad toks mokestis nebuvo nustatytas jokiu sprendimu.

Dėl apeliantės J. L. pažymėtina, kad dar 2009-07-27 buvo priimtas valdybos narių sprendimas dėl įpareigojimo J. L. prisilaikyti sodininkų vidaus taisyklių tvarkos, nurodyta, kad gyvatvorė turi būti ne aukštesnė nei 120 cm, o komposto krūvos 3 m nuo teritorijos ribos, 2013-12-13 valdybos posėdyje ieškovė J. L. įpareigota vykdyti 2009-07-27 protokolo sprendimą, 2011-05-18 visuotinio narių susirinkimo sprendimą ir valdybos 2013-12-12 sprendimą atstatyti ribas pagal geodezinius matavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė R. V. nebuvo sumokėjusi mokesčio, kuris buvo renkamas iš visų bendrijos narių, ir kurį mokėjo beveik visi nariai, o ieškovė J. L., kaip matyti iš 2014-05-26 protokolo, nebuvo pasidariusi savo sodo sklypo geodezinių matavimų, kurie galiausiai buvo atlikti 2014-05-13, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė apie ieškoves tikrovės neatitinkančią informaciją. Be to, nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė R. V. būtų sistemingai nemokėjusi mokesčių, kad būtų skleidusi dezinformaciją ar agitavusi kitus narius nemokėti mokesčių, tokie protokole užfiksuoti teiginiai, teismo vertinimu, negali būti laikomi kaip atsakovės valdybos narių visiškas prasimanymas ar siekis tyčia įžeisti ir pažeminti ieškovę R. V., viešai paskleisti apie ieškovę garbę ir orumą žeminančius žodžius, kadangi tokia nuomonė apie ieškovę bendrijos valdybai galėjo pagrįstai susidaryti gavus ieškovės raštišką atsisakymą mokėti mokesčius, iniciatyvinės grupės raštus ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2014-05-26 SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime pirmininkaujančios nurodyti minėti teiginiai, labiau tikėtina, nebuvo tokie, dėl kurių ieškovė galėjo patirti didelį stresą, itin neigiamus išgyvenimus bei didelius nepatogumus. Nors ieškovė R. V. teigė, kad dėl tokio pažeminimo patyrė didelį stresą, kad pablogėjo jos sveikata, ji gulėjo ligoninėje, pasikeitė bendrijos narių elgesys jos atžvilgiu, tokių savo teiginių ieškovė nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė nei vienos, nei kitos apeliantės garbės ir orumo nepažeidė, kadangi ieškovės nebuvo pašalintos iš bendrijos. Priešingai, įvykęs pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, išklausęs siūlymus, apeliančių ir kitų asmenų pasisakymus, nusprendė nešalinti apeliančių iš SB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nagrinėjamu atveju neįrodė, jog dėl atsakovės SB ‚(duomenys neskelbtini)“ kaltės buvo pažeista jų garbė ir orumas, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovių reikalavimo priteisti iš atsakovės neturinę žalą.

Visi kiti apeliančių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su bendrijos buvusio valdybos pirmininko veiksmais, su pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime padarytais galimais procesiniais pažeidimais ir kt., įvertinus teisme nagrinėjamo ginčo esmę, neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nevertina.

Ieškovė R. V. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies ir atmetęs kitus ieškovų reikalavimus, pažeidė CPK 93 str. 2 d. reikalavimus priteisdamas iš ieškovių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas valstybei dėl procesinių dokumentų siuntimo. Nors ieškovių ieškinys ir buvo patenkintas iš dalies, tačiau pagrindiniai ieškovių reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, todėl teisėjų kolegijos vertinimų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš ieškovių priteisė visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nors pateikusi atsiliepimus į ieškovių apeliacinius skundus atsakovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, leistinų įrodymų, kad atsakovė sumokėjo advokatei sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytą sumą, nėra. Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos už advokato teisinę pagalbą turi būti ne tik apskaičiuotos, bet ir pagrįstas jų sumokėjimas, atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijos nepriteistinos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį dėl pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu ir neturinės žalos, pažeidus ieškovių garbę ir orumą, atlyginimo, tinkamai įvertino byloje pateiktus šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl ieškovių apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinių skundų motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.