Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., pareiškėjo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Ginčas kilęs dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 14 d. A. Ž. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardoje vykdė tarnybą „Užkardos pamainos vyresnysis“ (b. l. 40). 2018 m. sausio 12 d. Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane nurodyta, kad pareiškėjo darbo vieta ar maršrutas yra Kenos pasienio kontrolės postas (b. l. 39).

Taip pat byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas kartu su pareigūnu V. N. išvyko iš Kenos pasienio užkardos ir vykdė sargybą „Mobilus patrulis“. Apie 18 val. Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko miestelyje, iš piliečių A. V. ir G. V. reikalavo pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, kartu su pareigūnais V. N., I. B. ir V. D. šiuos asmenis pristatė į pasienio užkardos postą, kur jiems buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį (pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), 506 straipsnio 4 dalį (statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas) ir 484 straipsnio 1 dalį (neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) (b. l. 34–37).

Byloje nustatyta, kad įrašo Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane apie sau pakeistą užduotį pareiškėjas nepadarė (b. l. 39–42).

2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-592-1036/2018, kurioje A. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė A. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, o dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, bylą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

2018 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-593-269/2018, kurioje G. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 484 straipsnio 1 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, o dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, bylą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

2018 m. rugpjūčio 14 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vadas tarnybiniu pranešimu (b. l. 32–33) informavo VSAT Vilniaus rinktinės vadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-593-269/2018 nurodė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą, teismas nustatė, jog tarnybos pareigūnai pirmiausiai pareikalavo iš G. V. pateikti asmens dokumentus. G. V. ir kartu su juo esanti moteris ramiu balsu atsakė, kad dokumentus paliko namuose. Nepaisant to, pareigūnas A. Ž. toliau pakeltu balsu reikalavo pateikti asmens dokumentą. Kitaip tariant, pareigūnas, žinodamas, kad asmenys dokumentus paliko namuose, jų su savimi neturi, toliau reikalavo iš jų pateikti dokumentus, taip provokuodamas konfliktinę situaciją. Taip pat, peržiūrėjus Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktą įrašą, nustatyta, kad pareigūnas A. Ž. grasino ,,linksmai praleisti naktelę“, ,,jau užsidirbai kelis straipsnius“. Vilniaus regiono apylinkės teismo manymu, toks pareigūno elgesys su realaus pavojaus nekeliančiais vyru ir moterimi buvo provokuojantis ir skatinantis konfliktinę situaciją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes tarnybiniame pranešime (b. l. 32–33) buvo siūloma Kenos pasienio užkardos specialisto A. Ž. atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

2018 m. rugpjūčio 23 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai netinkamo elgesio, kurį atlikus surašytoje 2018 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 12–18) konstatuota, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 14 d. apie 17.45 val. išvykdamas iš Kenos pasienio užkardos ir vykdydamas sargybą „Mobilus patrulis“, nepadarydamas įrašo apie pamainos darbo plano keitimą pamainos darbo plane (dėl savęs ir pareigūno V. N.), taip pat 2018 m. sausio 14 d. apie 18 val. Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko mstl., pakeltu balsu reikalaudamas dviejų asmenų pateikti asmens dokumentus, grasindamas minėtiems piliečiams „linksmai praleisti laiką“ bei sakydamas „jūs jau du straipsnius turit“, pažeidė Tarnautojų etikos taisyklių 9.2, 9.3 ir 9.7 punktų, VSAT pareigūnų etikos kodekso 6.6, 6.8 ir 6.14 punktų, Sienos kontrolės nuostatų 114.9 punkto reikalavimus. Dėl minėtų pažeidimų išvadoje siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

VSAT vadas, atsižvelgdamas į minėtą 2018 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, skundžiamu 2018 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. TE-1322 (b. l. 19) už išvadoje nurodytus pažeidimus skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Teismas įvertino ir analizuos, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo taikyta tarnybinė nuobauda už du epizodus – įrašo darbo plane nepadarymą ir elgesį 2018 m. sausio 14 d. su A. V. ir G. V..

I. Dėl įrašo darbo plane

Sienos kontrolės nuostatų 114.9 punkte nustatyta, kad užkardos pamainos vyresnysis privalo išvykti (jei tai numatyta pamainos darbo plane arba padaręs atitinkamą įrašą apie pamainos darbo plano pakeitimą) į pasienio sargybų tarnybos ar kitas vietas organizuoti tarnybą, vertinti padėtį užkardos veikimo teritorijoje, suteikti pagalbą pasienio sargyboms pagal iškvietimą ar jas patikrinti, kitais tikslais.

Sienos kontrolės nuostatų 21 punktas numato, kad pasikeitus padėčiai užkardos veikimo teritorijoje, galimybei skirti planuotą pareigūnų skaičių (neatvykimai į tarnybą, susirgimai tarnybos metu ir pan.) ar turimų tarnybinių priemonių panaudojimo galimybėms (gedimai ir pan.), pamainos darbo planą gali pakeisti užkardos vadas, jo pavaduotojas, jų nesant – užkardos pamainos vyresnysis. Sienos kontrolės nuostatų 22 punktas nurodo, kad keisdamas pamainos darbo planą, užkardos vadas, jo pavaduotojas (užkardos pamainos vyresnysis) keičiamas lentelės eilutes, skiltis ar įrašus perbraukia viena linija ir šalia pasirašo, o po lentele nustatytoje vietoje įrašo pakeitimus, pakeitimų įrašymo laiką, priežastis ir pasirašo. Jeigu pakeitimų yra daug, gali būti pildomas naujas pamainos darbo plano blankas.

Skunde pareiškėjas teigia, kad įrašas darbo plane nebuvo būtinas, nes 2018 m. sausio 12 d. Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane (b. l. 40, 41) nurodyta, kad laisvu nuo keleivinių traukinių patikros metu būtina sustiprinti pasienio kontrolės punktų prieigas ir valstybės sienos apsaugą, todėl pakeitimai (kad pareiškėjas dirba ne Kenos pasienio kontrolės punkte, o išvyksta vykdyti sargybą „Mobilus patrulis“) galėjo būti ir neįrašyti. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Pirma, iš 2018 m. sausio 12 d. Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plano akivaizdu, kad pareiškėjo darbo vieta yra Kenos pasienio kontrolės postas, o pasienio sargybos rūšis akivaizdžiai nurodyta „Pasienio tikrinimo postas“ (b. l. 39). Sargyba „Mobilus patrulis“ 2018 m. sausio 12 d. Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo plane akivaizdžiai ir aiškiai įvardijama (pavyzdžiui, pareigūnų I. B. ir V. D. atveju) (b. l. 39). Pastaruoju atveju įvardijama ir kitokia darbo vieta (užkardos veikimo teritorija). Taigi pareiškėjui pagal 2018 m. sausio 12 d. Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą nebuvo numatyta vykdyti sargybą „Mobilus patrulis“, jis pats pakeitė 2018 m. sausio 12 d. Kenos pasienio užkardos pasienio sargybų pamainos darbo planą. Tokią teisę (pakeisti pamainos darbo planą) pareiškėjui suteikia Sienos kontrolės nuostatų 21, 22 punktas ir 114.9 punktas, tačiau pareiškėjas privalo tai fiksuoti padaręs atitinkamą įrašą apie pamainos darbo plano pakeitimą. Pagal Sienos kontrolės nuostatų 19 punktą pasienio sargybų pamainos darbo planas – dokumentas, kuriame surašomas užkardos vado sprendimas dėl sienos kontrolės 12, 24 valandoms ar kitam rinktinės vado sienos kontrolės įsakyme nustatytam laikotarpiui. Pagal Sienos kontrolės nuostatų 6 punktą pasienio sargybų pamainos darbo plano sudarymas įeina į sienos kontrolės planavimą ir organizavimą. Sienos kontrolės planavimas – kryptinga veikla, skirta organizuoti sienos stebėjimą, patikrinimus kretant sieną, vykdyti kitus sienos kontrolei keliamus tikslus bei uždavinius ar užtikrinti kitas tarnybos funkcijas. Siekiant įgyvendinti visus nurodytus tikslus pasienio sargybų pamainos darbo planai turi būti tikslūs ir preciziški. Pareiškėjas pakeitė pasienio sargybų pamainos darbo planą ir turėjo padaryti atitinkamą įrašą pasienio sargybų pamainos darbo plane. Antra, teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko, kad įrašą pasienio sargybų pamainos darbo plane jis turėjo padaryti, nurodė, kad visada taip padarydavo ir tądien padarė kitu klausimu (b. l. 41), tačiau apie ginčo darbo plano pakeitimą įrašą padaryti pamiršo.

Pagal Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 7 punktą tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 114.9 punktą: nepadarė įrašo apie pamainos darbo plano pakeitimą. Šiuos neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko neatsargiai – pamiršo. Taigi teismas išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir faktinę situaciją byloje nustatė, kad pareiškėjas atliko šį tarnybinį nusižengimą. Taip pat teismas nustatė, kad dėl šio tarnybinio nusižengimo jokių pasekmių atsakovei nekilo: atsakovė nei tarnybinio nusižengimo išvadoje, nei atsiliepime, nei teismo posėdyje nenurodė, kad būtent dėl įrašo apie pamainos darbo plano pakeitimą nepadarymo kilo kokių nors neigiamų pasekmių. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas niekada neslėpė šio fakto, teismo posėdyje sąžiningai prisipažino sau nenaudingus faktus, teismas šiuo aspektu vertina pareiškėjo parodymus kaip patikimus ir rodančius pareiškėjo atsakingą požiūrį į savo elgesį ir padarytą klaidą.

II. Dėl pareiškėjo elgesio 2018 m. sausio 14 d.

Pagal Tarnautojų etikos taisykles vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas (9.2 p.), savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3 p.), konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo (9. 7 p.).

Pagal VSAT pareigūnų etikos kodekso nuostatas VSAT pareigūnas, vykdydamas pareigas, privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (6.6 p.), su visais asmenims bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam (6.8 p.), laikytis kalbos ir elgesio kultūros normų (6.14 p.).

Atsakovė teigia, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 14 d. apie 18 val. Vilniaus r., Kalvelių sen., Šumsko mstl., pakeltu balsu reikalaudamas dviejų asmenų pateikti asmens dokumentus, grasindamas minėtiems piliečiams „linksmai praleisti laiką“ bei sakydamas „jūs jau du straipsnius turit“ pažeidė aukščiau įvardintas teisės normas.

Teismas išanalizavęs į bylą pateiktą vaizdo medžiagą (administracinės bylos Nr. eI-1046-1047/2019 priedas Nr. 1) nustatė, kad pareiškėjas su A. V. ir G. V. kalbėjo pakeltu tonu, vartojo frazes „linksmai praleisti laiką“, „jūs jau du straipsnius turit“. Tačiau teismas nesutinka su atsakovės pateiktu vertinimu, kad toks pareiškėjo elgesys pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pirma, pareiškėjas kalbėjo pakeltu tonu, nes situacijoje bendravo su neblaiviais A. V. ir G. V., jie atsikalbinėjo, situacija užtruko pakankamai ilgą laiką, A. V. ir G. V. ilgai bando užduoti klausimus apie iš esmės tą patį dalyką – ar jie turi pareigą pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Pareigūno balso tonas buvo skirtas išreikšti pareigūno valdžią, sudrausminti ir atkreipti dėmesį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nešaukė, nerėkė, o kalbėjo valdingu, pakeltu tonu, garsiai. Antra, pareiškėjo vartotos frazės „linksmai praleisti naktelę“, „jūs jau du straipsnius turit“ vertintinos kritiškai, t. y. teismas laiko, kad jos nėra dalykinės kalbos stiliaus, jos yra familiarios, buitinio stiliaus ir vengtinos pareigūnų kalboje. Tačiau teismas pabrėžia, kad jos nėra žeminančios, įžeidžiančios, necenzūrinės ir pan. Trečia, teismas pareiškėjo elgesį vertina atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją. A. V. pakankamai ilgą laiką atsikalbinėjo, ginčijosi su pareigūnais, ji ir jos sutuoktinis buvo neblaivūs. Pareigūnams ši situacija buvo netikėta, jie buvo atvykę vykdyti sargybą „Mobilus patrulis“. Taigi susiklosčiusi situacija reikalavo atskiro konkretaus individualizuoto pareiškėjo sprendimo / reakcijos / veiksmų. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 14 d. pareiškėjas laikė, kad A. V. ir G. V. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų (ANK 506 straipsnio 4 dalis). 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-593-269/2018 nurodė, kad ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo A. V. ir G. V. nepadarė, tačiau pareiškėjas 2018 m. sausio 14 d. situaciją interpretavo kitaip. Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta ne už tai, kad jis nepagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą A. V. ir G. V.. Be to, pagal Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2003 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), 10.3 punktą tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas nustačius, kad skundžiamo <...> pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, proceso veiksmai <...> priimti atliekant <...> administracinio teisės pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas, kaip pareigūnas, su situacija susidūrė ne vertindamas iš laiko perspektyvos, o realiai, gyvai, tiesiogiai, jis reagavo į kitų asmenų elgesį atitinkamoje situacijoje. Situacijos vertinimas post factum (po įvykio) ir ad hoc (iš karto) negali būti tapatinamas. Pareigūnai veikė situacijoje, nežinodami, kaip ji pasibaigs. Pažymėtina, kad kiti įvykyje dalyvavę pareigūnai patvirtino pareiškėjo paaiškinimus ir vaizdo įraše matyti, kad palaikė pareiškėjo sprendimus.

Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-593-269/2018 pripažino G. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje (pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) ir skyrė jam įspėjimą. Taigi pareiškėjas turėjo teisę reikalauti, kad A. V. ir G. V. pateiktų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Teismas laiko, kad pareiškėjo elgesys atitiko teisės normų reikalavimus ir todėl pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo bendraudamas su A. V. ir G. V. 2018 m. sausio 14 d. Tarnybinė nuobauda už Tarnautojų etikos taisyklių 9.2, 9.3 ir 9.7 punktų, VSAT pareigūnų etikos kodekso 6.6, 6.8 ir 6.14 punktų pažeidimą paskirta nepagrįstai.

Atsakovė atsiliepime (b. l. 27) nurodo, kad dviejuose Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimuose pasisakoma apie netinkamą, provokuojantį pareiškėjo elgesį, kuris skatino konfliktinę situaciją. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 29 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A18.-592-1036/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A18.-593-269/2018 Vilniaus regiono apylinkės teismas vertino A. V. ir G. V. administracinės atsakomybės klausimus, tačiau nevertino pareiškėjo veiksmų tarnybinės atsakomybės prasme. Priešinga interpretacija reikštų, kad pareiškėjo veiksmai įvertinami teismo nutarime, sukelia jam teisines pasekmes, o pareiškėjas neturi teisės tokio nutarimo apskųsti, nes byloje dalyvavo tik kaip liudytojas.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė turėjo pareigą skųsti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A18.-592-1036/2018 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A18.-593-269/2018. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius, nes teisės aktai nenumato pareigos atsakovei skųsti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimus. Tokio teisės akto (nustatančio atsakovės pareigą skųsti) nenurodo ir pareiškėjas.

III. Dėl mažareikšmiškumo

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. <...>. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą: pažeidė Sienos kontrolės nuostatų 114.9 punktą, nes pamiršo ir nepadarė įrašo apie pamainos darbo plano pakeitimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas šį nusižengimą padarė neatsargiai, dėl susiklosčiusios darbinės situacijos (darbo dienos pabaiga, reikėjo išrašyti daug administracinio nusižengimo protokolų), neigiamų padarinių dėl to nekilo, pareiškėjas teismo posėdyje prisipažino. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2000 m. rugpjūčio 14 d. dirba Valstybės sienos apsaugos sistemoje (b. l. 51), yra patyręs pareigūnas, iš esmės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 51–52), puikiai vertinama jo tarnybinė veikla 2017 m. vasario 27 d. Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje Nr. (21/20)-194-195 (b. l. 6–7). Pagal Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnį atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Pagal Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsižvelgiant į visas nustatytas pareiškėjo atsakomybei reikšmingas aplinkybes teismas laiko, kad paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba – nėra proporcinga ir adekvati pagal padaryto nusižengimo pobūdį. Teismo vertinimu, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovei, informacija apie tai, kad pareiškėjas nepadarė įrašo apie pamainos darbo plano pakeitimą, kad pakeitė pamainos darbo planą ir išvyko atlikti tarnybą „Mobilus patrulis“, kad dalyvavo įvykyje su A. V. ir G. V. nebuvo nuslėpta, pareiškėjas dalyvavo kaip liudytojas minėtų asmenų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime Vilniaus regiono apylinkės teisme. Be to, teismo nuomone, pareiškėjo kaltė dėl įrašo darbo pamainos plane nepadarymo gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui apskritai neturėjo būti paskirta. Mažareikšmių tarnybinių nusižengimo vertinimo taisykles nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1530-438/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. TE-1322 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. TE-1322 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.