Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės Kenos pasienio užkardos atstovei R. K. ir J. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 536 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 4 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2018-01-14, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas pasienio ruože su savimi neturėjo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau Sienos apsaugos įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

Be to, G. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau-protokolas) ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2018-01-14, apie 18 val., Šumsko miestelyje, Vilniaus rajone, būdamas neblaivus nevykdė teisėtų valstybės sienos apsaugos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus, sakydamas, kad jų pateikti neprivalo, kur yra parašyta, kad pasienio ruože reikia pateikti dokumentus, reiškė nepasitenkinimą atliekamais pareigūnų veiksmais, nesutiko sėstis į pareigūnų tarnybinį automobilį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų pripažino iš dalies. Pripažino, kad protokole nurodytu metu eidamas Šumsko miestelyje su savimi neturėjo asmens dokumento. Buvo neblaivus, ėjo su žmona palydėti svečio. Eidami niekam netrukdė, savo ėjimu nieko neįžeidė. Tuo metu pasienio pareigūnai sukinėjosi sankryžoje, per ištisines juostas. Konfliktas su pareigūnais prasidėjo dėl to, kad jis priėjęs prie pareigūnų paklausė, ką jie čia veikia. Pareigūnas pareikalavo jo ir žmonos asmens dokumentų. Jie su savimi dokumentų neturėjo, todėl žmona prašė pareigūnų leisti paskambinti tėvui, kuris būtų atnešęs namuose esančius jų dokumentus, tačiau pareigūnai nuvežė juos į pasienio užkardą. Vėliau tėvas dokumentus atvežė į minėtą užkardą, esančią Kalveliuose. Tada pareigūnai jai atsakė, ko tau reikia ir pareikalavo dokumentų. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Jis kaltu nepripažįsta, kad nepakluso pareigūnų reikalavimui pateikti dokumentus. Jei būtų dokumentą turėjęs būtų pateikęs. Prašė pareigūnų leisti paskambinti tėvui, kuris būtų atnešęs namuose esančius jos dokumentus, tačiau pareigūnai nuvežė juos į pasienio užkardą. Vėliau tėvas dokumentus atvežė į minėtą užkardą, esančią Kalveliuose. Konfliktas su pareigūnais prasidėjo dėl to, kad jie su žmona priėję prie pareigūnų paklausė, ką pareigūnai čia veikia. Tada pareigūnai jiems atsakė, ko jums reikia ir pareikalavo dokumentų. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Sienos apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pasienio ruože turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Teisės aktai šiam reikalavimui išimčių vietiniams gyventojams ar kitiems asmenims nenumato. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, būdamas pasienio ruože privalo su savimi turėti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą. Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo, patvirtino Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-05-30 nutarimu Nr. 548, II skirsnyje įtvirtinta, kad Šumskas, Kalvelių seniūnijoje, Vilniaus rajone, priskirtas pasienio ruožui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. V., būdamas Šumsko miestelyje, t. y. pasienio ruože, su savimi asmens dokumento neturėjo. Šį faktą pripažino pats G. V., liudytojais apklausti pasienio pareigūnai, dėl to ginčo nėra. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas, leidžia G. V. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį.

G. V. surašytas protokolas ir pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Minėtoje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Tam, kad konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pakanka vieno iš aukščiau paminėtų alternatyvių veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas šių sąvokų, kaip žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nėra apibrėžęs. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Todėl šiuo atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Nors protokole institucija tiksliai nenurodo, kokius konkrečiai veiksmus inkriminuoja G. V., tačiau teismas vertindamas visą bylos medžiagą daro išvadą, kad G. V. protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis neblaivus pasirodė viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir garbę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad G. V. 2018-01-14 19.08 val. (b. l. 8) nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1.48 promilės. Bylą nagrinėjant teisme liudytojai A. Ž. ir V. N. parodė, kad atsakomybėn patrauktas G. V. su žmona A. V. gatve ėjo nors neblaivus bet ramiai, jokio įtarimo, kad įžeidė žmogaus orumą ir dorovę nesukėlė. Jei jo žmona nebūtų priėjusi prie pareigūnų ir paklausiusi, ką jie čia veikia, nebūtų jos pasienio pareigūnai reikalavę pateikti dokumentų. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus institucijos atstovės pateiktą vaizdo įrašą nustatyta, kad G. V. ir jo žmona A. V. su valstybės sienos apsaugos pareigūnais elgesiai mandagiai, įvertinus pačių pasienio pareigūnų veiksmus, pakankamai ramiai, prašė atsakyti į jos užduodamus klausimus. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad vien faktas, jog G. V. gatve ėjo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1.48 promilės), nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad jis įžeidė žmogaus garbę ir orumą. Esant nurodytoms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

G. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis nevykdė teisėtų valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų reikalavimų – atsisakė pateikti asmens tapatybės dokumentą, piktinosi pareigūnų veiksmais, nesutiko sėstis į tarnybinį automobilį. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, privaloma nustatyti, ar pareigūnas vykdo pareigas, ar jo veikla ir veiksmai yra teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Jau buvo minėta, kad tam, jog pareigūnų reikalavimai būtų pripažinti teisėtais ir pagrįstais, privalu nustatyti, ar tokie pareigūnų reikalavimai (veiksmai) numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. Svarbu akcentuoti tai, kad pareigūnai turi ne tik teisės aktuose įtvirtintas teises, bet ir aiškiai apibrėžtas pareigas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso (toliau Etikos kodeksas), patvirtinto 2015 m. balandžio 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado įsakymu Nr. 4-148, 6.8 punkte numatyta, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas privalo su visais asmenims bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam.

Nagrinėjamoje byloje peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pirmiausiai pareikalavo iš G. V. pateikti asmens dokumentus. Vaizdo įraše aiškiai girdisi, kai G. V. ir kartu su jo esanti moteris ramiu balsu atsako, kad dokumentus paliko namuose. Nepaisant to, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas toliau pakeltu balsu reikalauja pateikti asmens dokumentą. Kitaip tariant, pasienio pareigūnas, žinodamas, kad asmenys dokumentus paliko namuose, jų su savimi neturi, toliau reikalauja iš jų pateikti dokumentus, taip provokuoja konfliktinę situaciją. Be to, peržiūrėjus teismui pateiktą įrašą nustatyta, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnas grasina „linksmai praleisti naktelę“, „jau užsidirbai kelis straipsnius“. Toks valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno elgesys su realaus pavojaus nekeliančiais vyru ir moterimi yra provokuojantis, skatinantis konfliktinę situaciją. Šias išvadas teismas daro įvertinęs posėdžio metu ištirtą vaizdo įrašą, G. V. parodymus, taip pat liudytojo V. N. parodymus, kuris teismo posėdžio metu parodė, kad jeigu G. V. ir A. V. nebūtų priėję prie tarnybinio automobilio paklausti, ką jie čia veikia, būtų net netikrinę jų dokumentų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų panaudotos priemonės šiuo atveju – surakinimas antrankiais, gabenimas į pasienio užkardos patalpas, teismo vertinimu nėra proporcingos siekiamam tikslui ir neadekvačios atsižvelgiant į G. V. elgesį. Šioje situacijoje G. V. veiksmai (paklausimas ką jie čia veikia, prašymas paaiškinti, kodėl turi pateikti dokumentą) nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad pripažinti jį kaltu nepaklusus valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, byloje nėra duomenų, kad jis praeityje administracine tvarka buvo baustas, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

nutarė:

G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-593-269/2018 dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.