Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl pilnamečiam vaikui išlaikymo išieškojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. kovo 20 d. teisme gautas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius pakitusią jos įprastinę gyvenamąją vietą tam, kad byloje būtų galima spręsti klausimą dėl jurisdikcijos nagrinėti ginčą.

3. 2019 m. balandžio 9 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl trūkumų ištaisymo, kuriuo atsakovė prašė prie bylos pridėti VĮ Registrų centro pažymą apie tai, kad A. L. 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei algalapio kopiją (Paylist), iš kurio matyti, kad ji deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, jog atsakovė 2016 metais išvyko nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinę darbo vietą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat teigė, kad nuo 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo savo išvykimą iš LR ir pateikė algalapio kopiją, iš kurios matyti, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

7.2. Nurodė, kad proceso dispozityvumo principas reiškia, jog būtent ieškovė turi paneigti atsakovės argumentus dėl ginčo teismingumo, nes abi šalys pateikė duomenis apie savo gyvenamąsias vietas. Pažymėjo, kad tarp ieškovės tėvų A. L. ir A. L. nuo 2016 metų sprendžiami ginčai dėl išlaikymo (Civilinė byla Nr. e2- 6439-793/2016), dėl bendrosios nuosavybės (Civilinė byla Nr. e2-170-941/2017) ir dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (Civilinė byla Nr. e2-846-941/2019), kuriose buvo pateikta informacija apie A. L. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas 7 dienų terminas prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto trūkumams ištaisyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

11. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė du atsakovės prašymo trūkumus, t. y. aplinkybė, jog atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, ar pasikeitė atsakovės interesų centras, bei tai, kad atsakovės kartu su 2019 m. balandžio 9 d. prašymu pateiktas priedas – algalapio kopija (Paylist) – nėra išverstas į valstybinę kalbą.

12. Atskiruoju skundu nurodoma, jog atsakovė 2016 metais išvyko nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinę darbo vietą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat teigiama, kad atsakovė nuo 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo savo išvykimą iš LR ir pateikė algalapio kopiją, iš kurios matyti, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinio proceso įstatymas nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo instituto. Kaip matyti iš išdėstytų atskirojo skundo argumentų, atsakovė daugiau kitų įrodymų dėl pasikeitusio atsakovės interesų centro neketina teikti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį daro išvadą, kad, atsakovės nuomone, visos aplinkybės paaiškintos ir visi įrodymai dėl bylos teismingumo yra pateikti kartu su 2019 m. kovo 19 d. prašymu ieškinį palikti nenagrinėtą bei 2019 m. balandžio 9 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs pirmąją nutartį dėl trūkumų šalinimo bei gavęs atsakovės pateiktus įrodymus, privalėjo juos vertinti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą, o ne dar kartą nustatinėti prašymo trūkumus. Laikytina, jog pakartotinė nutartis dėl prašymo trūkumų yra perteklinė, todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikintina.

13. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, jog atsakovė kartu su 2019 m. balandžio 9 d. prašymu pateikė dokumentą, surašytą užsienio kalba, tačiau nepateikė jo vertimo į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje, nustatančiame, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (CPK 11 straipsnio 1 dalis). CPK 113 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė kartu su 2019 m. balandžio 9 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo pateikė algalapio (Paylist) kopiją, kuri yra surašyta anglų kalba, tačiau vertimo į lietuvių kalbą atsakovė nepateikė. Darytina išvada, jog šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė trūkumus, todėl siekiant tinkamai išspręsti atsakovės prašymą, atsakovei nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti algalapio (Paylist) vertimą į lietuvių kalbą.

14. Atsakovei išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatyto trūkumo, algalapio (Paylist) kopija nebus vertinama.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl dėl jų papildomai nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš dalies neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra teisinis pagrindas šios nutarties dalį dėl papildomų įrodymų pateikimo panaikinti – kita nutarties dalis paliktina nepakeista bei atsakovei nustatytinas 7 dienų terminas prašymo trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo atsakovei pateikti paaiškinimus, susijusius su įprastinės gyvenamosios vietos pasikeitimu pagal pateiktus kriterijus, bei pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei A. L. 7 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nurodytą trūkumą – pateikti algalapio kopijos vertimą į lietuvių kalbą.