- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- 2YT-1104-949/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00192-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kreditorius
- AB DNB bankui
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) K. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, išieškotojui AB DNB bankui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas antstolės Vaivos Šimkienės persiųstas pareiškėjo K. M. skundas dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų, kuriuo prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04878. Nurodė, kad K. M. nesutinka su antstolės Vaivos Šimkienės pateiktu raginimu įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04878, nes išieškotojo pateiktas reikalavimas išieškoti iš K. M. 194132,67 Eur skolą yra nepagrįstas, negali būti vykdomas. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1070-372/2010 pripažino K. M. IĮ bankrutavusia ir likviduojama. Kreditorius byloje buvo AB DNB bankas su 311276 Eur (10774773,99 Lt) kreditoriniu reikalavimu. K. M. IĮ byloje atsakovu buvo ir skolininkas K. M.. Jo asmeninės skolos taip pat buvo įtrauktos į įmonės kreditorių kreditorinių reikalavimų sumą, įskaitant ir nurodytą išieškotojo AB DNB banko reikalavimą.
Antstolė Vaiva Šimkienė 2016-12-29 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą netenkino pareiškėjo skundo ir skundą su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad iš Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-207-194/2012 matyti, kad skola yra priteista iš K. M., kaip iš fizinio asmens. Kreditavimo sutartyje kredito gavėju nurodytas K. M., kredito paskirtis – vartojimo reikmėms. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jei individualios įmonės savininko prievolė yra asmeninė, jis įstatymo nustatyta tvarka turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo, todėl nepaisant to, kad K. M. IĮ buvo išregistruota 2012-11-15 likvidavus ją dėl bankroto, K. M. turi pareigą atsakyti visu savo turtu už savo skolas kreditoriams ir po įmonės likvidavimo. Antstolė konstatavo, kad nenustatytas nei vienas iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų kada antstolis privalo ar gali stabdyti vykdomąją bylą, todėl prašymo stabdyti vykdomąją bylą ir pareiškėjo skundo netenkino.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad sutinka su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju neegzistuoja nei vienas CPK 626 ar 627 straipsniuose nurodytas vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas. Bankroto byla buvo iškelta K. M. IĮ, o ne pareiškėjui. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo įtrauktas atsakovu K. M. bankroto byloje, kurioje buvo patvirtintas AB DNB banko kreditorinis reikalavimas, nesudaro pagrindo teigti, jog skolos išieškojimas asmeniškai iš pareiškėjo yra nepagrįstas ir dėl to reikia stabdyti vykdymo veiksmus. Bankroto byloje bankrutuojantis subjektas yra juridinis asmuo, o pareiškėjo prievolė yra asmeninė, kuri nėra įvykdyta užbaigus K. M. IĮ bankroto bylą nesibaigė, todėl antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo elgėsi teisėtai ir nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0071/16/04878 medžiagos nustatyta, kad antstolė Vaiva Šimkienė vykdo Šiaulių apygardos teismo 2012-11-23 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-207-194/2012 dėl 190308,96 Eur skolos pagal 2007-05-25 Kreditavimo sutartį, 5 procentų metinių palūkanų nuo 249855,14 Eur nuo 2010-08-09 iki 2011-05-23 ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 190308,96 Eur nuo 2011-05-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojo AB DNB banko naudai. Vykdomasis raštas antstolei pateiktas 2016-11-23 ir antstolė 2016-11-25 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos 1, 9-10 b. l.). Skolininkui K. M. išsiųstas 2016-11-25 raginimas įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos 11-12 b. l.). Skolininkas K. M. 2016-12-21 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04878 (vykdomosios bylos 38-39 b. l.). 2016-12-29 antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (vykdomosios bylos 76-79 b. l.).
Taigi iš aptartos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesutiko su antstolės veiksmais, kuriais buvo pradėtas skolos išieškojimo procesas iš pareiškėjo ir prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/16/04878. Antstolė šiuo atveju vertino pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus kaip prašymą sustabdyti vykdomąją bylą ir pasisakė dėl prašymo sustabdyti bylą pagrįstumo bei tuo pačiu atmetė pareiškėjo skundą.
Remiantis CPK 625 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, jog vykdymo proceso dalyviai gali kreiptis į antstolį su prašymu atidėti vykdymo veiksmus, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, antstolė, vertindama, kad pareiškėjas teikia prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, šį prašymą turėjo išspręsti priimdama patvarkymą, kurį turėjo siųsti pareiškėjui, išaiškindama jam CPK 510 straipsnyje numatytą skundo dėl nurodyto patvarkymo padavimo tvarką. Tik tokiu atveju, jei pareiškėjas būtų teikęs skundą dėl antstolės patvarkymo, antstolė, laikydamasi CPK 510 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsisakydama tenkinti skundą, turėjo jį persiųsti teismui.
Nagrinėjamu atveju antstolė, nors ir išnagrinėjo pateiktą pareiškėją skundą iš esmės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo laikytasi CPK 510 straipsnio procedūros. Nepaisant to, teismas konstatuoja, kad antstolė padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatyta tvarka. Argumentų, dėl ko vykdymo veiksmai turėtų būti stabdomi nenurodė ir pats pareiškėjas. Dėl to teismas sprendžia, kad remiantis vien tik nustatytais procedūriniais skundo nagrinėjimo pažeidimais, nenustačius kitų antstolio veiksmų neteisėtumą patvirtinančių argumentų, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais antstolės vykdomojoje byloje atliktus vykdymo veiksmus.
Be to, teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolės pateiktu raginimu įvykdyti sprendimą. Pažymėjo, kad pateiktas reikalavimas išieškoti skolą iš pareiškėjo yra nepagrįstas ir negali būti vykdomas.
Remiantis susiformavusia teismų praktika pripažįstama, kad antstolio raginimu įvykdyti teismo sprendimą yra siekiama skolininką informuoti apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Pažymėtina, jog raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių, priešingai tai yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nesukelianti skolininkui tiesioginių padarinių, kadangi yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl šio antstolio veiksmo neteisėtumo nėra teisinio pagrindo vertinti.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, susijusias su negalimumu vykdyti išieškojimą iš skolininko, teismas sprendžia, kad antstolė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pagrįstai vertino priverstinai vykdomos prievolės pobūdį ir pasisakė dėl skolininko K. M. pareigos atsakyti visu savo turtu už skolas, tuo pačiu pasisakydama ir dėl pradėto vykdymo proceso pagrįstumo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad išieškotojo AB DNB banko kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas K. M. IĮ bankroto byloje (2-4 b. l.), tačiau šis reikalavimas nebuvo patenkintas, o pagal antstolės gautą papildomą medžiagą vykdomoje byloje, patvirtinančią, kad 2012-10-09 Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-207-194/2012 skola buvo priteista iš K. M. kaip iš fizinio asmens, kredito paskirtis buvo vartojimo reikmėms (vykdomosios bylos 46-74 b. l.), sprendžia, kad antstolė padarė pagrįstas išvadas dėl to, kad vykdomojoje byloje vykdoma prievolė yra asmeninė skolininko K. M. prievolė, už kurios tinkamą įvykdymą yra atsakingas skolininkas visu savo turtu ir įmonės likvidavimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti prievolę. Priimdama tokį patvarkymą, antstolė rėmėsi aktualia teismų praktika, ją detaliai analizavo ir padarė pagrįstas išvadas, kad vykdymo procesas buvo pradėtas teisėtai laikantis teisės aktų reikalavimais. Teismas, visiškai sutikdamas su antstolės patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą išdėstytais argumentais, jų nekartoja.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiųsdama raginimą skolininkui įvykdyti teismo sprendimą, atlikdama kitus vykdymo veiksmus byloje, elgėsi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus byloje. Taigi nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, o pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178, 185, 510 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei Vaivai Šimkienei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0071/16/04878.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.