Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams K. M., G. M. dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-08-09 ieškovas AB DnB NORD bankas ( kurio pavadinimas pakeistas į AB DNB bankas ir – toliau AB DNB bankas ) kreipėsi su ieškiniu dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo iš fizinių asmenų K. M. ir G. M. pagal 2007-05-25 Kreditavimo sutartį Nr. K- 4800-2007-50 su visais jos pakeitimais ir papildymais ir priteisti iš K. M. ir G. M. solidariai ieškovo naudai 190 308,96 EUR (ekvivalentas 657 098,78 Lt) skolos, t. sk. 4 959,45 EUR (ekvivalentas 17 123,99 Lt) palūkanų, 2 633,47 EUR (ekvivalentas 9 092,85 Lt) delspinigių. Prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 249 855,14 EUR ( ekvivalentas 862 699,83 Lt) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2010-08-09 iki 2011-05-23( varžytinių akto sudarymo ir piniginių lėšų už parduotą turtą perdavimo bankui data); priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 190 308,96 EUR (ekvivalentas 657 098,78 Lt) sumos už laikotarpį nuo 2011-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi atsakovams buvo suteiktas kreditas, tarp šalių susiklostė kreditavimo teisiniai santykiai, arba prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolė, tai teisinis santykis, pagal kurį, kreditą gavęs asmuo privalo atlikti kitos šalies naudai tam tikrus veiksmus- gražinti kreditą pagal nustatytą grafiką, o kita šalis ( kreditorius) turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą pagal sutartį ( CK 6.1 str., 6.881 str.). Prievolės sutarties šalims yra privalomos ir vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal sutartį. Už netinkamą prievolės vykdymą yra numatytos sankcijos – netesybos ( baudos, delspinigiai). Už suteiktą kreditą, kreditorius turi teisę gauti palūkanas, kurių dydis yra aptartas sutartyje. Atsakovai kredito sutarties reikalavimus vykdė netinkamai- kredito pagal grafiką negražino, todėl bankas 2010-03-19 raštu Nr. 47 įspėjo kredito gavėjus, nurodė skolą ir paragino gera valia padengti įsiskolinimą. Tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas. Kadangi po įspėjimo įsiskolinimas nebuvo padengtas, bankas, turėdamas sutartimi numatytą galimybę, pagal Kreditavimo sutarties bendros dalies 43p.,46.1.p. vienašališkai sutartį nutraukė prieš terminą ir apie tai pranešė atsakovams 2010-06-15 raštu Nr. 30. Bankas paskaičiavo atsakovų skolos dydį, palūkanas, delspinigius ir prašė juos solidariai priteisti iš atsakovų, nes atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir yra sutartinius įsipareigojimus pažeidusi šalis. Kadangi atsakovai pažeidė sutarties sąlygas, privalo mokėti įstatymines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo kaip tai numato įstatymas 5 procentų dydžio, nes atsakovai yra fiziniai asmenys. ( LR CK 6.37 str. 1d., bei 6.210 str. ).

Prievolės turi būti vykdomos ir pagal protingumo kriterijus. Atsakovo manymu, bankas visiškai nesigilino, kodėl atsakovai negali įvykdyti savo įsipareigojimų, nors atsakovas ne kartą kreipėsi į banką ir prašė atidėti skolos mokėjimą vėlesniam laikui pagal abiejų šalių susitarimą, tačiau į tokius prašymus bankas nereagavo ir kategoriškai atsisakė derybų.

Atsakovas K. M. į teismo posėdį 2012-09-27 neatvyko, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai ir laiku. Apie neatvykimo priežastis - iki teismo posėdžio šis atsakovas teismui jokios informacijos nepateikė, jokių svarbių negalėjimo dalyvauti priežasčių nenurodė, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui K. M. nedalyvaujant, nes jam apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai bei laiku pranešta ( LR CPK 246 str. 2d.).

Atsakovė G. M., byloje susipažinusi su kreditavimo sutartimi ir paraiška šiam kreditavimui gauti, kategoriškai nurodė, kad ant 2007-05-25 Kreditavimo sutarties ir ant jos pakeitimo 2008-02-12 Susitarimu yra ne jos parašai ir ji neišreiškė savo valios gauti tokį kreditą ir toks kreditas jos nebuvo gautas, nes jis buvo suteiktas tik K. M. be jos žinios ir be jos valios. Banko pervestų pinigų pagal šią Kreditavimo sutartį bei 2008-02-12 papildomą Susitarimą ji nematė ir tuo kreditu nesinaudojo. Ji nurodė, kad su buvusiu vyru K. M. ji konfliktavo, išsiskyrė ir jos santuoka yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2009 metų gruodžio mėnesio ir išimtas ištuokos liudijimas. Su K. M. įmone ji neturi nieko bendro, nes nuo 1997 metų nuolat dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) ir gaunama alga yra jos ir jos dviejų vaikų vienintelis pragyvenimo šaltinis. K. M. įmonėje dirbo tik K. M. ir samdoma kita buhalterė. Į šeimos biudžetą iš šios įmonės pajamos jokios neplaukė. K. M. nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą pagal susitarimą ir tai nereguliariai, minimaliai. Visas K. M. ir jos šeimos turtas yra parduotas ir lėšos už parduotą turtą jau perduotos šiam bankui. Ji gyvena su abiem vaikais pas savo motiną, motinos bute ir pati išlaiko abu nepilnamečius vaikus. Jos finansinė padėtis yra labai sunki, nes viena išlaiko du nepilnamečius vaikus ir gauna apie 1500 Lt atlyginimą. Vaikams mokykloje yra suteiktas nemokamas maitinimas kaip socialiai remtinai šeimai, nes pajamos yra mažos. Ji neišreiškė savo valios gauti kreditą pagal 2007-05-25 Kreditavimo sutartį ir negali prisiimti atsakomybės pagal šią sutartį, nes parašai ant sutarties yra ne jos, o yra suklastoti. Bankas taip pat privalo nešti atsakomybę ir tikrinti, kas ir kada pasirašė už ją šioje sutartyje, privalėjo tai kontroliuoti. Prašo įvertinti susidariusią situaciją, kuri rodo, jog ji parašų po sutartimi nedėjo, jos valios dėl šio kreditavimo sandorio niekas neklausė ir mano, kad jos atžvilgiu ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Prašo ieškinio reikalavimus jos atžvilgiu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir teismo išvados.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl kreditavimo sutarties sudarymo, jos aiškinimo ir šalių atsakomybės pagal kreditavimo sutartį. Esant ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, vadovaujamasi ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tokia yra LR Aukščiausio teismo suformuota teismų praktika minėtu klausimu ( 2010-07-10 LR AT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje UAB „ Fegda“, UAB „ Via Baltika Logistika“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-349/2010 ).

Šioje byloje nustatyta, jog atsakovės G. M. kaip nurodytos šioje Kreditavimo sutartyje kredito gavėjos valia nebuvo išreikšta. G. M. nepasirašė paraiškoje šiam kreditui gauti, nepasirašė po 2007-05-25 Kreditavimo sutartimi Nr. K-4800-2007-50, nepasirašė po 2008-02-12 Susitarimu, kuriuo buvo suteiktas dar papildomai kreditas. (b.l. 4-7,tomas 1,b.l.8-9, tomas 1) Teismo rašysenos ekspertizės aktu nustatyta, jog po šiais dokumentais yra ne G. M. parašas. Nustatyta, kad pasirašė kitas asmuo ( b.l. 14, tomas 2). G. M. derybose dėl sutarties sudarymo nedalyvavo ( paraiškoje dėl paskolos - ne jos parašas). Po sutartimi nepasirašė. Taigi, nustatyta, jog G. M. neišreiškė savo valios šios kreditavimo sutarties sudarymo metu, su jos sąlygomis nebuvo supažindinta, prisijungimo būdu po sutartimi nepasirašė. Kreditas buvo pervestas į K. M. sąskaitą. Nėra nustatyta, kad tuo kreditu naudojosi G. M.. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į įsiteisėjusį Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-11-11 sprendimą dėl santuokos nutraukimo tarp G. M. ir K. M., kuriame konstatuotas faktas, jog šalys neveda bendro ūkio daugiau kaip du metus laiko, kas atitinka 2007 metus.( LR CPK 182 str. 2p.). Neišreiškus laisvos valios sudaryti sutartį ir jos nepasirašius, negali būti kildinama ir šios šalies atsakomybė pagal sutartį, kurios reikalauja ieškovas ieškiniu. Toks reikalavimas šios atsakovės atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju yra nesąžiningas, prieštarauja bendriesiems teisės principams ( LR CK 1.5 str.), todėl teismas, ex officio vertina pagal šioje byloje išaiškintas bei nustatytas faktines aplinkybes, jog tokia sutartis G. M. atžvilgiu pripažintina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, jog sandorius šalys sudaro laisva valia, kurios nebuvo ir ji nebuvo išreikšta šios atsakovės nei dėl kreditavimo sandorio sudarymo, nei jį pasirašant, nei tariantis dėl šios sutarties sąlygų ir nėra įrodyta, kad ji asmeniškai tokį kreditą gavo ar kad juo naudojosi. Hipotekos lakštuose atsakovė G. M. nurodo nepasirašiusi. Jos parašai hipotekos lakštuose liko netirti, nes užbaigus hipoteką, hipotekos lakštų originalai buvo sunaikinti ir neliko techninių galimybių ekspertinei išvadai gauti. Kad ant Hipotekos lakštų pagal minėta kreditavimo sutartį yra būtent G. M. parašai – ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė ( LR CPK 178 str.). Pagal visus byloje ištirtus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybės, teismas daro išvadą, jog nesant laisvos vienos iš šalių valios – tai yra nesant G. M. išreikštos laisvos valios derybose dėl kreditavimo sutarties sudarymo, nederinus sutarties sąlygų su ja ir jai kreditavimo sutarties nepasirašius, sandoris šio atsakovo atžvilgiu pripažintinas niekiniu ir negalioja. (LR CK 1.78 str. 1d.,1.80 str. 1d. ). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Ieškovo reikalavimas taikyti G. M. šios sutarties teisines pasekmes, konstatavus niekinį, įstatymui prieštaraujantį sandorį, pripažintinas neteisėtu, todėl negali būti tenkinamas. Ieškovas AB DNB bankas savo reikalavimą G. M. reiškia sutapatindamas jos pasirašymą 2009-12-29 Susitarime ir grafike, kur yra padarytas šios sutarties prolongavimas iki 2018 metų. Tačiau, pagal šį papildomą 2009-12-29 Susitarimą kreditas jau niekam nebuvo išmokėtas, o tik pratęstas kredito grąžinimo terminas, tai yra, susitarimo pagrindu nustatytas kitas sutarties įvykdymo terminas, tačiau iš esmės šalys nieko nesitarė, nekeitė dėl paties kredito, jo dydžio, kitų sutarties sąlygų. G. M. paaiškino, jog minėtas 2009-12-29 Susitarimas tiesiog buvo jai paduotas pasirašyti kartu su automobilių lizingo sutartimis ir grafikais, todėl jos buvo suprastas kaip banko lizingas automobiliams. Priešingų įrodymų, kurie nuneigtų tokį atsakovės aiškinimą, AB DNB bankas į bylą nepateikė. ( LR CPK 178 str.). Kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Parašo suklastojimas ant banko Kreditavimo sutarties, kas yra nustatyta šioje byloje, yra ir AB DNB bankas neatidus, nerūpestingas, o galimai ir nusikalstamai nerūpestingas darbas sudarant finansinio kreditavimo sutartį. Yra nustatyta, jog sutarties sąlygas ir sutarties tekstą paruošė būtent bankas. Fiziniai asmenys yra tik prisijungianti prie tokių sutarčių šalis, pasirašanti paruoštą sutarties tekstą šalis. Kadangi po šia Kreditavimo sutartimi pasirašė kitas asmuo, bet ne G. M., rodo akivaizdų banko neatidumą, netinkamą darbo atlikimą, todėl yra akivaizdi ir ieškovo - AB DNB banko atsakomybė dėl tokio aplaidumo neidentifikavus vieno iš pasirašančių asmenų tapatybės. G. M. neišreiškus savo valios dėl tokios sutarties sudarymo, jos nepasirašius, yra negalima ir jos civilinė atsakomybė pagal šią sutartį. Civilinė atsakomybė pagal sutartį yra galima tik šalies, kuri sudarė sutartį, ją pasirašė ir netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. ( LR CK 6.256 str. 1d.) Dėl nustatytų faktinių aplinkybių kreditavimo sutartis G. M. atžvilgiu pripažintina negaliojančia, niekine ir ieškinio reikalavimai jos atžvilgiu atmestini.

Atsakovas K. M. pripažįsta pats prašęs kredito, ką patvirtina paraiškos padavimas. Pripažįsta sudaręs ir pasirašęs 2007-05-25 Kreditavimo sutartį ir visus papildomus jos Susitarimus. Paaiškino, kad neprisimena, kaip ir kas rašėsi kitas po Sutartimi, nes vyko skyrybų procesas ir buvo suirzęs. Mano, kad pats kreditorius elgiasi nesąžiningai, nes LR CK 6.38 str.1d. numato, kad prievolės privalo būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais pagal sutarties sąlygas. Jis nurodo, jog dėl kilusios ekonominės krizės jis negalėjo laiku vykdyti mokėjimų ir daug kartų kreipėsi į banką ir prašė paskolos mokėjimą atidėti geranoriškai abiejų šalių susitarimu, bet bankas kategoriškai to atsisakė ir pradėjo priverstinį išieškojimą. Prašo mažinti priteisiamų palūkanų dydį, nes pati Kreditavimo sutartis ir kiti Susitarimai yra iniciuoti ir paruošti banko. Palūkanos nuo priskaičiuotų palūkanų negali būti skaičiuojamos ( b.l. 53-54, tomas 1).

Atsakovas K. M. į teismo posėdį rugsėjo 27dieną neatvyko, tačiau apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta iš esmės.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą), ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti kreditoriui padarytus nuostolius. ( LR CK 6.245 str.). Šiuo ieškiniu yra pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal 2007-05-25 Kreditavimo sutartį ir papildomus Susitarimus prie šios sutarties ( sutartinė atsakomybė). Atsakovas K. M. yra kredito gavėjas. Jis neneigia kreditą gavęs į savo sąskaitą. Yra nustatyta, jog atsakovas K. M. nuo 2010 metų kovo mėnesio netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus- negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų pagal nustatytus kredito grąžinimo terminus. Kredito davėjas AB DNB bankas 2010-03-19 įspėjo atsakovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ( b.l. 17, tomas 1) ir nuo 2010-06-25 sutartį vienašališkai nutraukė ( b.l. 18, tomas 1). Pirmiausia buvo vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, o jį pardavus, pateiktas ieškinys dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių priteisimo, sumažinus ieškinio kainą ir atsisakius dalies reikalavimų dėl parduoto turto ( b.l. 86-87, tomas 1) iki 190 308,96 EUR( ekvivalentas 657 098,78 Lt). Hipoteka yra užbaigta ir bankrutuojančios K. M. įmonės turtas yra taip pat visas parduotas iki šio ieškinio pateikimo, o 2007-05-25 Kreditavimo sutartis yra sudaryta tarp AB DNB banko ir fizinių asmenų G. M. bei K. M., todėl bankrutavusi K. M. įmonė šioje byloje netrauktina trečiuoju asmeniu.

Ieškinio reikalavimai atsakovo K. M. atžvilgiu yra teisėti, pagrįsti, tenkintini. Atsakovas netinkamai vykdė Kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus - kredito savalaikiai negrąžino, nemokėjo palūkanų. (Kreditavimo sutarties 9-21 p. Susitarimo 2008-02-12 1.1.p.3p.) Sutarties 43-45p. numato, kad sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų sutartimi numatytų mokėjimų, nepanaikina kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti kreditą, palūkanas, delspinigius yra pagrįstas sutartimi, tenkintinas. ( LR CPK 185 str.).

Atsakovas K. M. nenurodė, jog ieškovo paskaičiuota bankui negrąžinto kredito sumą yra neteisinga, todėl ji tenkintina pagal banko pateiktus skaičiavimus, pateiktus pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nuo 2011-05-23. ( b.l. 86-87, tomas 1). Šalys Kreditavimo sutartimis susitarė dėl kintamos palūkanų normos, todėl teismas neturi teisės pakeisti tokį šalių susitarimą. Palūkanų norma yra paskaičiuota tinkamai. Tai nėra palūkanos nuo palūkanų, o kredito gavėjo sutartos sutartimi palūkanos už naudojimąsi banko kreditu. Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl jam kaip pažeidusiai prievolę šaliai yra taikomos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki sprendimo įvykdymo priklausomai nuo pirminės ir sumažintos ieškinio kainos pagal įstatymą ( LR CK 6.37 str. 1d. ir 6.210 str.) Prašomos priteisti palūkanos nėra neprotingai didelės pagal neįvykdytos prievolės, tai yra, pagal negrąžinto kredito nustatytas ir banko negautas sumas dėl atsakovo K. M. netinkamo prievolės vykdymo. Bendrieji teisingumo ir protingumo principai nėra pažeisti ( LR CK 1.5 str.). Dėl pasakyto, mažinti palūkanas nėra pagrindo.

Ieškinį tenkinus vieno atsakovo atžvilgiu, šiam atsakovui taikytina individuali sutartinė atsakomybė, nes neatsirado solidari prievolė su buvusia sutuoktine. Šioje byloje pagrindo solidariai atsakomybei atsirasti - nenustatyta ( LR CK 6.6 str. 1d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo K. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ( žyminio mokesčio išlaidų dalis ir ½ advokato atstovavimo išlaidų) bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. ( LR CPK 93 str. 1d. ,88 str. 1d.3p.).

G. M. byloje patirtos išlaidos ekspertizės atlikimui, nustačius jos atžvilgiu sandorio niekinį pobūdį bei ieškinį jos atžvilgiu atmetus, išieškotinos iš atsakingos už sandorio paruošimą šalies, kuriai kreditavimo susitarimai yra tiesioginis verslas ir kelia jam padidintus atidumo, rūpestingumo reikalavimui tiesioginiam verslui vykdytis - tai AB DNB bankas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 260 str.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2007-05-25 Kreditavimo Sutartį Nr. K-4800-2007-50 tarp AB DNB bankas ir G. M. ir 2008-02-12 Susitarimą Nr. K-4800-2007-50/1 tarp AB DNB bankas ir G. M. niekiniu ir negaliojančiu. AB DNB bankas ieškinį G. M. atžvilgiu atmesti. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinas apsaugos priemones – areštus turtui ir piniginėms lėšoms, priklausančioms G. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise ir kurios buvo taikytos pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-08-10 teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1211-XXX/2010.

Ieškinį K. M. atžvilgiu tenkinti pilnutinai.

Priteisti iš K. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 190 308,96 EUR (ekvivalentas 657 098,78 Lt) skolos pagal 2007-05-25 Kreditavimo sutartį, priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo 249 855,14 EUR( ekvivalentas 862 699,83 Lt) nuo 2010-08-09 iki 2011-05-23 ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 190 308,96 EUR (ekvivalentas 657 098,78 Lt) nuo 2011-05-24 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Įpareigoti VMI prie FM grąžinti AB DNB bankui 1 542 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio. Priteisti iš K. M. 11 661 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DNB bankui ir 67 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Priteisti G. M. iš ieškovo AB DNB bankas 798,08 Lt. ekspertizės išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.