Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovei advokato padėjėjai S. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui A. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytus duomenis. Pastebėjo, jog atsakovas skolos neginčijo. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 127 straipsnis, 133 straipsnio 1 dalis), prašymų negauta. Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2020 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas įpareigotas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorė įpareigota perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2016 m. spalio 20 d. (paskyrimo (išrinkimo) data) iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovas A. R.. 2020 m. balandžio 15 d. dokumentų perdavimo aktu užfiksuotas bendrovės dokumentų perdavimas nemokumo administratorei. Iš byloje pateikto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ debitorių sąrašo matyti, jog jame fiksuojamas atsakovo A. R. debitorinis įsipareigojimas bendrovei 10 072,76 Eur sumai (išankstiniai mokėjimai tiekėjams). Iš byloje pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 6 d., sudaryto tarp ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo A. R. (dokumente nėra atsakovo parašo), matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2020 m. kovo 6 d. atsakovas ieškovei suteikė prekių ir paslaugų už 153 752,29 Eur sumą, ieškovė atsakovui šiuo laikotarpiu perdavė 115 665,72 Eur sumą, tačiau iki 2019 m. sausio 1 d. atsakovui taip pat buvo sumokėta 48 159,33 Eur (saldo prieš atsiskaitymų suderinimą), tokiu būdu ieškovė atsakovui permokėjo 10 072,76 Eur. Ieškovės nemokumo administratorė 2020 m. balandžio 20 d. pretenzija dėl skolos sumokėjimo atsakovo pareikalavo padengti susidariusį įsiskolinimą. Pretenzija atsakovui įteikta pasirašytinai 2020 m. balandžio 21 d.

Teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. posėdyje atsakovas A. R. su ieškiniu sutiko, tačiau paaiškino, jog negali mokėti didelių įmokų.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visą tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pareiga grąžinti gautas pinigines lėšas atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009 ir kt.).

Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019).

Nagrinėjamu byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė atsakovui pervedė 10 072,76 Eur sumą, tačiau byloje nėra duomenų, jog už gautas lėšas atsakovas būtų suteikęs prekes ar paslaugas ieškovei. Byloje nėra duomenų apie šalių sudarytą sutartį ar kt., kurie patvirtintų ieškovės atlikto mokėjimo atsakovui pagrįstumą, todėl laikytina, jog neegzistuoja teisinis pagrindas atsakovui gauti šias lėšas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas ieškinio reikalavimą pripažino. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog byloje yra nustatytos visos būtinos prielaidos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, byloje nėra duomenų, jog ieškovė pažeistas teises galėtų apginti kitais gynybos būdais, todėl ieškinys tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 10 072,76 Eur suma (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnis, CPK 140 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 227 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 227 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

Ieškovė byloje pateikė duomenis apie sumokėtas 424 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų sąskaitų – faktūrų turinio nėra galimybės nustatyti suteiktų teisinių paslaugų apimties ir įvertinti patirtų laiko sąnaudų šias paslaugas teikiant, todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos), 2, 4 punktus bei 8 punkte įtvirtintus maksimalius dydžius, įvertinus jog nagrinėjama civilinė byla nėra sudėtinga, byloje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, taip tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas visuose teismo posėdžiuose neviršijo 1 (vienos) valandos, laikytina, jog pateiktos išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, todėl mažintinos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis dydis 2020 m. II ketvirtį sudarė 1 398,50 Eur. Todėl, remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, maksimalus rekomenduojamas priteisti už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą dydis sudaro 139,85 Eur (1 1398,50 Eur x 0,1), o už kitas teisines paslaugas pagal Rekomendacijų 8.20 punktą – 139,85 Eur (1 1398,50 x 0,1). Remiantis Rekomendacijų 4 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Be to, pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Įvertinus nurodytus duomenis bei galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 223,76 Eur (CK 1.5 straipsnis, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. R. 10 072,76 Eur (dešimt tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų 76 ct) skolą (be pagrindo įgytas lėšas), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 223,76 Eur (dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai nemokumo (bankroto) administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo A. R. 227 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.