- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-781-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-148-674/2021 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-148-674/2021 pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, ir atsakovo V. Ž. priešieškinį ieškovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti visą jos ir atsakovo santuokos metu įgytą ir santuokos nutraukimo byloje dalijamą kilnojamąjį turtą, žemės ūkio techniką ir kitus įrengimus, visas grūdines kultūras bei visas pinigines lėšas, esančias atsakovo ir ūkio sąskaitoje, ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš ūkio sąskaitos atlikti būtinus mokėjimus, turtą ir pinigines lėšas pavedant surasti antstoliui.
3. Ieškovė nurodė, kad nepaisant to, jog šalių santuoka nėra nutraukta ir bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas nėra padalintas, atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo pardavinėja santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kuris dalintinas šioje byloje. Šias aplinkybes patvirtina pridedamos 2019–2021 m. sąskaitos-faktūros, iš kurių matyti, kad atsakovas 2019-12-09 pardavė priekabą 1 PST-9 (0070LO) už 8712 Eur, 2020-09-08 pardavė purkštuvą Hardi 3000 už 18755 Eur, 2020-09-08 pardavė diskinį skutiką Rolmako U 693 už 12100 Eur, 2021-01-07 pardavė grūdų sėjamąją V. R. 1996 m. už 5445 Eur. Be to, iš teismo nutarties pagrindu atliktos paskirtos ekspertizės ataskaitos matyti, jog ekspertas nerado ir kito vertingo turto, dėl kurio buvo prašyta atlikti turto vertinimo ekspertizę.
4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas neteisėtai sumažino santuokoje dalintiną turtą ir siekia sumažinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto masę, dėl ko iškilo būtinybė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ne tik dėl to, kad atsakovas turtą pardavinėja, bet ir dėl to, kad atsakovas turtą pardavinėja neproporcingai maža ir rinkos vertės neatitinkančia kaina. Pardavęs turtą, atsakovas už jį gautas lėšas pasisavina. Tikėtina ir tai, jog atsakovas bandys parduoti ne tik kilnojamąjį turtą ir žemės ūkio techniką, bet ir nuimtas grūdines kultūras.
5. Ieškovė nurodė, kad pati pageidauja dirbti žemę ir prašo teismo visą turtą dalinti natūra, todėl atsakovui parduodant turtą ne tik sumažinama bendrojo turto masė, bet ir užkertamas kelias ieškovei prisiteisti šį turtą nutraukus santuoką bei užsiimti ūkininkavimu. Ieškovės vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turto padalinimas natūra ne tik taps neįmanomas, bet ir bus sumažinta turimo turto masė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartimi nutarta atsisakyti tenkinti ieškovės A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. Ž..
7. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė keturias PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis grindžia savo argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo ir už parduotą žemės ūkio techniką gautų pinigų pasisavinimą, tačiau viena sąskaita išrašyta, kai byla dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo pradėta; visų pateiktų sąskaitų faktūrų tikrumo savo parašu ieškovė nei jos atstovė netvirtino; vienoje sąskaitoje yra pribraukymų ir prirašinėjimų ranka, dėl to šie dokumentai kelia teismui abejonių. Teismas sprendė, kad ieškovė jokiais įrodymais neparėmė savo teiginio, kad atsakovas gautus pinigus už parduotą žemės ūkio techniką pervedė ne į ūkininko ūkio, bet į savo asmeninę sąskaitą ir juos išleido ne ūkio, bet savo reikmėms.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo areštuoti ne tik savo, bet ir atsakovo asmenines bei ūkininko ūkio sąskaitas, pinigines lėšas, esančias sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, taip pat visą kilnojamąjį turtą, grūdines kultūras. Teismas vertino, kad tokio prašymo patenkinimas neproporcingai suvaržytų atsakovo teises, pakenktų ūkininko ūkio veiklai ir turimų įsipareigojimų vykdymui. Tai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą.
9. Teismas sprendė, kad dabartinėje proceso stadijoje nenustatyti atsakovo veiksmai, kurie patvirtintų egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties ieškovė (apeliantė) A. Ž. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144, 145 straipsnių nuostatas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslas yra atsakovo turto ir jo ūkininko ūkio pajamų bei kilnojamojo turto sulaikymas bei sukaupimas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikalingos ne atsakovo turto, ūkio pajamų ir kilnojamojo turto sulaikymui bei sukaupimui, bet būtent užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki teismo sprendimo priėmimo. Nepaisant to, jog šalių santuoka nėra nutraukta ir bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas nėra padalintas, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas periodiškai, be ieškovės žinios ir sutikimo, pardavinėja santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, kuris dalintinas šioje byloje.
10.2. Teismas nevertino ir nepasisakė, jog atsakovas santuokoje įgytą turtą pardavinėja neproporcingai maža ir rinkos vertės neatitinkančia kaina, o tai yra akivaizdus atsakovo nesąžiningumo įrodymas, kadangi nebus įmanoma ne tik įvertinti santuokinio turto masę, bet ir šį turtą padalinti. Atsakovas gautas lėšas pasisavina, tikėtina ir tai, jog jis bandys parduoti ne tik kilnojamąjį turtą ir žemės ūkio techniką, bet ir nuimtas grūdines kultūras. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina būtinybę laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, kuri šiuo metu yra neteisinga, bei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo galimybę. Bylos procesas tęsiasi antrus metus, akivaizdu, kad šis teisminis procesas truks dar ilgą laiką, todėl leidimas tik atsakovui naudotis visu santuokoje įgytu turtu ir iš jo gaunamomis pajamomis bei santuokinio turto pardavinėjimas yra daugiau nei nesąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Kyla reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui, kada dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų, pardavinėjant bendrą turtą, mažinama santuokinio turto masė. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei laikinai nesureguliavus ginčo situacijos, netektų prasmės ir pats turto dalijimas nutraukiant santuoką, kadangi paprasčiausiai nebeliktų dalijamo turto.
10.4. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus byloje. Sąskaitas į bylą pateikė pats atsakovas, tad yra neaišku, kodėl teismas suabejojo šių sąskaitų tikrumu. Sąskaitos yra pakankamas ir svarus atsakovo nesąžiningo elgesio įrodymas, jos yra įtrauktos į ūkio balansą, jose nurodytas turtas yra parduotas, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sprendė, jog šios sąskaitos kelia abejones. Ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, jog dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų yra sumažinta ir toliau mažinama bendro santuokinio turto masė. Nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus bei pateiktus įrodymus laikė deklaratyviais, kai jie neginčijamai įrodo ne tik atsakovo nesąžiningumą, bet ir aktyviai mažinamo santuokinio turto masę bei vertę.
10.5. Teismas nepagristai sprendė, jog ieškovės prašymo patenkinimas neproporcingai suvaržytų atsakovo teises, pakenktų ūkininko ūkio veiklai ir turimų įsipareigojimų vykdymui. Taikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus pinigines lėšas, atsakovas toliau galėtų atlikti būtinus mokėjimus ir užtikrinti ūkio veiklos tęstinumą.
10.6. Nurodytos aplinkybės ir atsakovo elgesys skyrybų proceso metu neginčijamai patvirtina, jog jis elgiasi nesąžiningai ir siekia ne tik atimti iš ieškovės visą bendrą santuokinį turtą, bet ir sumažinti jo masę. Teismas neatsižvelgė į šias faktines aplinkybes, nevertino ieškovės patiriamos žalos dėl negalėjimo naudotis bendru santuokiniu turtu, neužkirto kelio atsakovo veiksmams, kuriais mažinama santuokinio turto masė. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmai nepatvirtina egzistuojančios grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
10.7. Teismas, įteisindamas situaciją, kada vienas sutuoktinis naudojasi savo teise leisti pinigines lėšas, gaunamas iš bendro sutuoktinių turto, kitam sutuoktiniui tokią teisę paneigiant, pažeidė vieno iš sutuoktinių turtinius interesus. Tokie teismo priimami sprendimai ir atsakovo interesų išaukštinimas verčia pagrįstai abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu, kadangi teismas nededa jokių pastangų užtikrinti teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą. Teismas šioje byloje yra suinteresuotas atsakovui palankaus sprendimo priėmimu, priima tendencingas nutartis, dėl visiškai nesuprantamų motyvų atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip apsaugoti jos interesus, užtikrinti teismo sprendimo vykdymą bei laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
Atsiliepimas
11. A. V. Ž. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas teisingai pažymėjo, kad viena ieškovės nurodyta sąskaita išrašyta, kai byla dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo pradėta. Kita sąskaita – už atsakovo parduotą seną diskinį skutiką Rolmako U 693, tačiau vietoj jo atsakovas įsigijo naują diskinį skutiką, kurio vertė dvigubai didesnė ir kuris patikslintame ieškinyje yra įtrauktas į dalijamo turto sąrašą. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, kad atsakovas gautus pinigus už parduotą žemės ūkio techniką pervedė ne į ūkininko ūkio, bet į savo asmeninę sąskaitą ir juos išleido ne ūkio, bet savo reikmėms. Ieškovės nurodyti įrenginiai priklauso ūkininko ūkiui, yra įtraukti į ūkininko ūkio sąrašą, ūkyje vedama buhalterinė apskaita. Į bylą pateikti ūkininko ūkio balansai, turto sąrašas, bankų sąskaitos išrašai, pelno (nuostolių) ataskaitos, kurie patvirtina, kad nuo tada, kai ieškovė pateikė teismui ieškinį, atsakovo ūkio mastas padidėjo. Ieškovė siekia įtikinti teismą, kad atsakovas turtą esą pasisavina, nors byloje esantys duomenys patvirtina priešingai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad keleto daiktų apimties pakeitimas buvo įvykdytas dėl ūkio puoselėjimo, o ne turint siekį išvengti įsipareigojimų ar paslėpti turtą.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovės nurodytas atskirojo skundo motyvas, kad turtas parduodamas neproporcingai maža kaina, yra klaidinantis, kadangi ieškovė, nurodydama naujo įrenginio įsigijimo kainą (purkštuvą Hardi) lygina su seno dėvėto įrenginio pardavimo kaina, nors akivaizdu, kad to paties, tačiau dėvėto ir pasenusio įrenginio nėra galimybės parduoti už pradinę įgijimo kainą.
11.3. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, kadangi tokios grėsmės realiai nėra.
11.4. Atsakovo elgesys yra sąžiningas, todėl ieškovė neįrodė ir objektyviai negali įrodyti jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo nesąžiningumą, nukreiptą būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
16. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
18. Susipažinęs su ieškovės ieškiniu bei jo priedais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, taigi egzistuoja pirma prieš tai minėta sąlyga.
19. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.
20. Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
21. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad atsakovas neteisėtai sumažino santuokoje dalintiną turtą ir siekia sumažinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto masę. Ieškovės vertinimu, šias aplinkybes patvirtina pridedamos 2019–2021 m. sąskaitos-faktūros. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas turtą pardavinėja, be to, pardavinėja neproporcingai maža ir rinkos vertės neatitinkančia kaina. Pardavęs turtą, atsakovas už jį gautas lėšas pasisavina, tikėtina ir tai, jog atsakovas bandys parduoti ne tik kilnojamąjį turtą ir žemės ūkio techniką, bet ir nuimtas grūdines kultūras. Ieškovė nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turto padalinimas natūra ne tik taps neįmanomas, bet ir bus sumažinta turimo turto masė.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dabartinėje proceso stadijoje nenustatyti atsakovo veiksmai, kurie patvirtintų egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
23. Atskirąjį skundą ieškovė iš esmės grindžia pagrindiniu argumentu, jog yra iškilusi reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui, kada dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų, pardavinėjant bendrą turtą, mažinama santuokinio turto masė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei laikinai nesureguliavus ginčo situacijos, netektų prasmės ir pats turto dalijimas nutraukiant santuoką, kadangi paprasčiausiai nebeliktų dalijamo turto.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bylos šalių turto atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pardavinėja bendrą turtą, nurodė sąskaitas, kuriomis grindė savo argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo bei už parduotą žemės ūkio techniką gautų pinigų pasisavinimą. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės nurodyti įrenginiai priklauso ūkininko ūkiui, yra įtraukti į ūkininko ūkio sąrašą, ūkyje vedama buhalterinė apskaita, o keleto daiktų apimties pakeitimas buvo įvykdytas dėl ūkio puoselėjimo, o ne turint siekį išvengti įsipareigojimų ar paslėpti turtą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, jog į nagrinėjamą bylą ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas gautus pinigus už parduotą žemės ūkio techniką pervedė ne į ūkininko ūkio, bet į savo asmeninę sąskaitą ir juos išleido ne ūkio, bet savo reikmėms. Ieškovei nepateikus jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismas juos vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus ir neįrodytus.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
27. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningumo, nukreipto būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti šalių turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
28. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių argumentų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
29. Ieškovė atskirajame skunde taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo priimami sprendimai ir atsakovo interesų išaukštinimas verčia pagrįstai abejoti teismo objektyvumu ir nešališkumu, kadangi teismas nededa jokių pastangų užtikrinti teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą. Ieškovės vertinimu, teismas šioje byloje yra suinteresuotas atsakovui palankaus sprendimo priėmimu, priima tendencingas nutartis, dėl visiškai nesuprantamų motyvų atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip apsaugoti jos interesus, užtikrinti teismo sprendimo vykdymą bei laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių teismo veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti nagrinėjama šališkai.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.
32. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, sprendžiama, kad ieškovė nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.