- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2-1685-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00847-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-433-265/2018, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi (įsiteisėjo 2017 m. sausio 19 d.) UAB „Nira Group“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp jų pareiškėjo V. G. 4 789,03 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp kurių V. G. – 3 441,60 Eur, atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu šiam kreditoriui buvo išmokėta 1 347,43 Eur suma.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Nira Group“ bankroto byloje. Nurodė, kad BUAB „Nira Group“ bankroto administratorė UAB ,,Tamtamas“, apskaičiuodama jo finansinį reikalavimą, padarė klaidą. Pažymoje apie pareiškėjo darbo užmokestį nėra duomenų apie 2017 m. vasario mėnesio apskaičiuotą pareiškėjo darbo užmokestį bei išeitinę išmoką. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, 2017 m. sausio mėnesį V. G. buvo apskaičiuota 1 654,49 Eur draudžiamųjų pajamų, o darbo užmokestis – 1 423,32 Eur, nors pagal darbo sutartį turėjo būti apskaičiuotas visas mėnesio atlyginimas, t. y. 2 236,65 Eur. Taigi, pareiškėjui viso turėjo būti apskaičiuota 15 607,77 Eur suma (14 794,44 Eur (nurodytos draudžiamosios pajamos) ir 813,33 Eur (neapskaičiuotas skirtumas)). Kadangi pareiškėjui buvo išskaičiuota 1 986,44 Eur mokesčių ir išmokėta 9 156,86 Eur darbo užmokesčio, tai už nurodytą laikotarpį V. G. nebuvo išmokėti 4 463,37 Eur. Bankroto proceso metu V. G. buvo išmokėta 1 347,43 Eur, todėl likęs nepatenkintas jo finansinis reikalavimas sudaro 3 115,94 Eur, o ne 3 441,60 Eur.
3. Pareiškėjas taip pat prašė teismo sustabdyti jo kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4202-991/2018. Nurodė, kad jis siekia sumažinti savo kreditorinį reikalavimą, atsižvelgdamas į tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtinto jo kreditorinio reikalavimo suma viršija darbdavio darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų įsiskolinimą. Šis skirtumas atsirado dėl to, kad darbdavys išmokėjo pareiškėjui daugiau, negu priskaičiavo. Siekdama išieškoti šį skirtumą, BUAB „Nira Group“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo (civilinė byla Nr. e24202-991/2018). Civilinėje byloje Nr. e2-4202-991/2018 teismas turės nustatyti, ar ieškovės BUAB „Nira Group“ reikalavimas yra pagrįstas, t. y. ar pareiškėjui iki bankroto bylos iškėlimo buvo permokėtas darbo užmokestis.
4. BUAB „Nira Group“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiuoja savo kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas neįvertina, kad pagal 2017 m. sausio 23 d. įsakymą jis, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, nuo 2017 m. sausio 24 d. iki atleidimo iš darbo buvo prastovose ne dėl darbuotojų kaltės, mokant jiems minimalų valandinį atlygį. Kartu su atsiliepimu teikiama 2018 m. vasario 13 d. pažyma parodo, kaip buvo apskaičiuota 4 789,03 Eur suma, kuri buvo pateikta teismui tvirtinti kaip pareiškėjo finansinis reikalavimas. Nutarties iškelti UAB „Nira Group“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (2017 m. sausio 19 d.) pareiškėjui buvo permokėtas 2 696,99 Eur darbo užmokestis. Dėl šios permokos priteisimo yra pradėta ir nagrinėjama atskira civilinė byla. Teikiama pažyma apie pareiškėjo darbo užmokestį 2017 m. sausio 19 d. parodo, kaip buvo apskaičiuota 2 696,99 Eur permokos suma. Pareiškėjo pozicija, kad darbo užmokesčio permoka, dėl kurios nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4202-901/2018, ir jo finansinis reikalavimas gali būti įskaitomi, yra nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė sustabdyti klausimo dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patikslinimo nagrinėjimą ir, išnagrinėjęs klausimą iš esmės, pareiškėjo V. G. prašymo dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla e2-4202-901/2018 yra dėl darbo užmokesčio permokos išieškojimo, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjami BUAB „Nira Group“ bankroto ir likvidavimo klausimai, todėl šios dvi civilinės bylos nėra susijusios ir stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkte ar 164 straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.
7. Patikrinęs pareiškėjo nurodytus duomenis apie jam apskaičiuotą darbo užmokestį, teismas nustatė, kad jie yra netikslūs. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas teisingai nurodė, jog jo draudžiamosios pajamos pagal Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos 2017 m. sausio mėnesio duomenis yra 1 654,49 Eur, tačiau pareiškėjas klaidingai teigia, kad jam buvo apskaičiuotas 1 423,32 Eur atlyginimas, o pagal darbo sutartį turėjo būti apskaičiuota 2 236,65 Eur. Patikrinus bankroto administratorės pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjui buvo apskaičiuota 1 423,32 Eur atlyginimo ir 272,93 Eur kompensacija, pareiškėjui faktiškai apskaičiuota darbo išmoka atitinka Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos nurodytus duomenis.
8. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad už 2017 m. vasario mėnesį jam turėjo būti apskaičiuotas visas darbo užmokestis, t. y. 2 236,65 Eur. Bankroto administratorė pateikė 2017 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. B-2 „Dėl prastovų“, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 24 d. iki atleidimo iš darbo dienos buvo paskelbtos prastovos ne dėl darbuotojų kaltės, BUAB „Nira Group“ darbuotojams (tarp jų V. G.) buvo mokamas minimalus valandinis atlyginimas.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė tikslių įrodymų dėl savo finansinio reikalavimo tikslinimo, todėl nėra teisinio pagrindo jo tikslinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti; sustabdyti bylos nagrinėjimą arba pareiškėjo reikalavimą tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantas darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „Nira Group“, kuriai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Apeliantas atleistas iš darbo 2017 m. vasario 13 d. įsakymu. Atleidimo iš darbo metu darbdavys jam, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, priskaičiavo neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją bei išeitinę išmoką. Esant darbo užmokesčio permokai, darbdavys galėjo atlikti įskaitą iš apeliantui priklausančio darbo užmokesčio ir, atitinkamai, apelianto kreditorinis reikalavimas turėjo sumažėti šia suma. DK nustato atvejus, kai įskaitymas iš darbuotojo darbo užmokesčio leidžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Apeliantas neginčija teismo nutartimi patvirtinto patikslinto kreditorinio reikalavimo. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas teigė, kad 2 696,98 Eur permoka netinkamai apskaičiuota, ir pateikė savo paskaičiavimą. Teismas, nesutikdamas su apelianto apskaičiavimu, turėjo pasisakyti dėl apelianto reikalavimo sumažinti jo finansinį reikalavimą pagrįstumo ir 2 696,98 Eur sumos įskaitymo, tačiau teismas faktiškai atsisakė taikyti šiam ginčui materialinės teisės normas ir paliko ginčą neišnagrinėtą.
10.3. Nagrinėjama civilinė byla gali būti išnagrinėta tik po civilinės bylos Nr. e2-4202-991/2018, kurioje teismas turi nustatyti, ar apeliantui iki bankroto bylos iškėlimo buvo permokėtas darbo užmokestis, ir kokio dydžio, išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą BUAB „Nira Group“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; taip pat atmesti pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjas savo apskaičiavimuose neįvertino, kad pagal 2017 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. B2 jis, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, nuo 2017 m. sausio 24 d. iki atleidimo iš darbo 2017 m. vasario 13 d., buvo prastovose ne dėl darbuotojų kaltės, jiems mokant minimalų valandinį atlygį. Šis įsakymas pareiškėjui V. G. buvo išsiųstas registruotu paštu. V. G. įmonėje dirbo 5 darbo dienas, po 2 val. per dieną, bet ne daugiau kaip 12 val. per savaitę. Nutarties iškelti BUAB „Nira Group“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (2017 m. sausio 19 d.), apeliantui buvo permokėtas 2 696,99 Eur darbo užmokestis. Dėl šios permokos V. G. yra pareikštas ieškinys atskiroje civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) imperatyviai draudžia atlikti įskaitymus įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl apelianto argumentas, kad darbo užmokesčio permoka gali būti įskaitoma, nepagrįstas.
11.2. Atsakovės pateikti detalūs skaičiavimai, pažymos su suvestiniais duomenimis, kiti dokumentai, patvirtina, kad apeliantas neteisingai apskaičiavo savo finansinį reikalavimą.
11.3. Nutartis atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes neužkerta kelio tolimesniam procesui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir atmetė prašymą patikslinti kreditoriaus finansinį reikalavimą bankrutavusios bendrovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacijos ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).
Dėl galimybės apeliacine tvarka peržiūrėti teismo procesinį sprendimą atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą
13. Savo atskirąjį skundą apeliantas, be kita ko, grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo, nepagrįstai atsisakė sustabdyti šio klausimo nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4202-901/2018. Atsikirsdama į šį apelianto argumentą BUAB „Nira Group“ bankroto administratorė nurodo, kad teismo procesinis sprendimas atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka neskundžiamas, kadangi jis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo procesinių sprendimų peržiūros apeliacine tvarka ribojimai taikytini tik tais atvejais, kai atitinkamu teismo procesiniu sprendimu byla nėra išsprendžiama iš esmės. Teismo procesinis sprendimas atsisakyti sustabdyti bylos nagrinėjimą pats savaime, kaip pagrįstai pažymi atsakovė, negali būti apeliacijos objektu, kadangi tokio teismo procesinio sprendimo peržiūros apeliacine tvarka galimybė CPK nenumatyta ir jis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Tačiau, pagal CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsikirtimai dėl visų teismo procesinių sprendimų, kurie negali būti savarankišku apeliacijos objektu, tačiau galėjo turėti įtakos bylos baigčiai, gali būti įtraukiami į skundą dėl teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės.
15. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ne tik išspręstas bylos sustabdymo klausimas, bet ir atmestas apelianto reikalavimas dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas (atsisakomas patvirtinti) kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamoje byloje paduotas dėl teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl apelianto argumentai, susiję su teismo atsisakymu sustabdyti klausimo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo nagrinėjimą, patenka į šios bylos apeliacijos ribas.
Dėl nagrinėjamam ginčui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad bankroto byla UAB „Nira Group“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. sausio 19 d. Apeliantas iš darbo atleistas 2017 m. vasario 13 d. dėl įmonės bankroto. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki atleidimo iš darbo 2017 m. vasario 13 d. apeliantas, remiantis 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. B2, buvo prastovose ne dėl darbuotojo kaltės.
17. Iš bankroto administratorės į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad 4 789,03 Eur suma, kuri buvo pateikta teismui tvirtinti kaip apelianto finansinis reikalavimas BUAB „Nira Group“ bankroto byloje ir teismo patvirtinta, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 20 d. iki apelianto atleidimo iš darbo dienos. Tuo tarpu laikotarpiu iki 2017 m. sausio 19 d., atsakovės teigimu, apeliantui buvo permokėta 2 696,99 Eur darbo užmokesčio suma, dėl kurios priteisimo atsakovė yra pareiškusi savarankišką reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018.
18. Atskiruoju skundu apeliantas neginčija jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų sumos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 20 d. iki apelianto atleidimo iš darbo dienos (teismo patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas), tačiau teigia, kad jo atleidimo iš darbo dieną iš nurodytos sumos turėjo būti išskaityta darbo užmokesčio permoka. Apeliantas taip pat nesutinka su atsakovės nurodomu darbo užmokesčio permokos, dėl kurios sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018, dydžiu.
19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018 atmetė BUAB „Nira Group“ ieškinio reikalavimus apeliantui. Sprendimas neįsiteisėjęs, BUAB „Nira Group“ pateikus dėl šio sprendimo apeliacinį skundą.
Dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo instituto paskirties
20. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies prasmę ir paskirtį suinteresuoti asmenys reikalauti peržiūrėti teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumą turi teisę ne tik teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu procesine forma (ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalis), tačiau ir pateikdami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui motyvuotą prašymą šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016). Be to, gavęs byloje papildomos informacijos dėl teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, jeigu kreditoriaus reikalavimas buvo teismo nutartimi patvirtintas be bylos nagrinėjimo iš esmės, teismas ir savo iniciatyva turėtų svarstyti patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1317-381/2016).
21. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto finansinis reikalavimas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtintas ne ginčo tvarka, apeliantas šios teismo nutarties neskundė. Apelianto prašymas patikslinti jo finansinį reikalavimą teisme gautas 2018 m. gegužės 18 d., t. y. po to, kai atsakovė pareiškė apeliantui reikalavimą dėl darbo užmokesčio permokos už laikotarpį iki 2017 m. sausio 19 d. atskiroje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl apeliantui tenkančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, skaičiavimo (atsakovei pareiškus apeliantui reikalavimą dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo), apeliantas, remiantis šios nutarties 20 punkte aptarta praktika, turėjo teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl jo finansinio reikalavimo patikslinimo, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs informacijos dėl teismo neginčo tvarka patvirtinto apelianto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, šį klausimą spręsti iš esmės.
Dėl išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio ir įskaitymo
22. Apelianto teigimu, darbo užmokesčio permoka (dėl kurios dydžio kilęs ginčas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018) iš jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų turėjo būti išskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, šią apimtimi sumažinant jo kreditorinį reikalavimą. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
23. DK (redakcija, galiojusi apelianto atleidimo iš darbo metu) 224 straipsnis reglamentavo išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio pagrindus. Pagal šio straipsnio nuostatas, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio nurodymu galėjo būti daromos tik kai yra tam tikros įstatymo nustatytos sąlygos: pirma, darbdavys nurodymą atlikti išskaitą turėjo teisę duoti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi nustatytas avanso grąžinimo ir įsiskolinimo padengimo terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala; antra, išskaita galėjo būti atliekama tik tais atvejais, kai darbuotojo įsiskolinimas neviršijo jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Nesant nurodytų sąlygų, darbdavys įsiskolinimą galėjo išieškoti kreipdamasis įstatymų nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
24. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 23 punkte aptartos išskaitos iš apelianto darbo užmokesčio sąlygos nebuvo tenkinamos, todėl darbdavys dėl atitinkamos sumos išieškojimo turėjo inicijuoti savarankišką teisminį ginčą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė tai padarė pareikšdama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018.
25. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, taip pat atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Jokių išimčių, susijusių su buvusių darbuotojų finansinių reikalavimų įskaitymu, ĮBĮ nenumato. Pagal ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalį, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi, atsakovė pagrįstai pažymi, kad, tuo atveju, jei civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018 iš apelianto atsakovės naudai būtų priteistos atitinkamos sumos, jos negalėtų būti įskaitytos teismui atitinkama suma sumažinant apelianto finansinį reikalavimą.
Dėl bylos sustabdymo
26. Apelianto prašymą sustabdyti jo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4202-901/2018 pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atmetė sprendęs, kad civilinėje byloje e2-4202-901/2018 nagrinėjamas klausimas dėl darbo užmokesčio permokos išieškojimo, kai tuo tarpu šioje civilinėje byloje nagrinėjami BUAB „Nira Group“ bankroto ir likvidavimo klausimai ir dėl šios priežasties nagrinėjamos bylos nėra susijusios. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti, kadangi, sprendžiant dėl apelianto finansinio reikalavimo tikslinimo, yra nagrinėjami ne BUAB „Nira Group“ bankroto ir likvidavimo procedūriniai klausimai, o būtent klausimas, susijęs su apeliantui priklausančių išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, apskaičiavimo būdu ir apeliantui priklausančių sumų dydžiu. Tačiau, nepaisant šio pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacijos ydingumo, klausimas dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas teisingai (CPK 328 straipsnis).
27. Kaip jau minėta, tarp bylos šalių iš esmės nėra ginčo dėl apeliantui apskaičiuotos su darbo santykiais susijusių išmokų sumos dydžio – šalys ginčijasi tik dėl to, ar iš apeliantui priklausančių sumų turėjo būti išskaityta darbo užmokesčio permoka, ir kokio dydžio ši permoka yra. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio permoka iš apeliantui priklausančių sumų neginčo tvarka negalėjo būti išskaityta, taip pat kad darbo užmokesčio permoka, jei tokia būtų priteista iš apelianto teismo sprendimu, negalėtų būti įskaitoma į apelianto kreditorinį reikalavimą. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp šioje byloje nagrinėjamo klausimo ir civilinės bylos Nr. e2-4202-901/2018 nėra prejudicinio ryšio, dėl kurio apelianto finansinio reikalavimo tikslinimo klausimas negalėtų būti sprendžiamas nesulaukus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4202-901/2018 įsiteisėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Kadangi, kaip jau minėta šioje nutartyje, iš apelianto kitoje byloje galimai priteistina darbo užmokesčio permoka negali būti įskaitoma atitinkama apimtimi sumažinant apelianto kreditorinį reikalavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, turėjo pasisakyti dėl darbo užmokesčio permokos dydžio. Šis klausimas yra kitos civilinės bylos (Nr. e2-4202-901/2018) nagrinėjimo dalykas, nesusijęs su apelianto finansinio reikalavimo tvirtinimu (tikslinimu).
29. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nebuvo nustatytos apelianto finansinio reikalavimo tikslinimo sąlygos, yra pagrįsta ir atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.