Kauno apygardos teismo nutartis

Laikinai einanti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas šio skyriaus teisėja – Galina Blaževič, spręsdama Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-14674-920-2013 pagal ieškovo – Kauno apygardos administracinio teismo ieškinį atsakovui – J. Š. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2013-06-17 sprendimo Nr. DGKS-2106 panaikinimo perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo žinioje yra šiam teismui pagal dalykinio ir teritorinio teismingumo taisykles teisminga civilinė byla Nr. 2-14674-920-2013 pagal ieškovo – Kauno apygardos administracinio teismo ieškinį atsakovui – J. Š. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2013-06-17 sprendimo Nr. DGKS-2106 panaikinimo. Byla paskirta šio teismo teisėjui - Linui Baubliui, kuris 2013-07-11 nutartimi nutarė siųsti bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl jos perdavimo kitam apylinkės teismui, kadangi atsakovo – J. Š. sutuoktinė – V. Š. yra Kauno apylinkės teismo valstybės tarnautoja (teismo finansininkė) (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 5 d., tais atvejais, kai byla yra teisminga teismui, kuriame byloje dalyvaujantis asmuo arba jo sutuoktinis (sugyventinis) ar giminaitis eina teisėjo, teismo valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio darbo sutarties pagrindu, pareigas, ši faktinė aplinkybė sudaro besąlygišką pagrindą perduoti bylos nagrinėjimą kitam tos pačios pakopos teismui. Įtvirtindamas proceso įstatyme tokią nuostatą, įstatymų leidėjas sudaro prielaidas, kad bylą nagrinėtų nešališkas, jos išnagrinėjimo rezultatu nesuinteresuotas teismas ir garantuoja dar romėnų teisės suformuluoto bendrojo principo, jog niekas negali būti teisėjas savo paties byloje (Nemo iudex in propria causa) įgyvendinimą. Atsakovo – J. Š. sutuoktinė – V. Š. yra Kauno apylinkės teismo valstybės tarnautoja (teismo finansininkė). Nors šio valstybės tarnautojo pareiginės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su teisingumo vykdymu ir bylų nagrinėjimu, tačiau pati aplinkybė, jog atsakovo sutuoktinė dirba Kauno apylinkės teisme, yra pažįstama ir su šio teismo teisėjais, savaime lemia tai, kad proceso dalyviams gali kilti abejonių, ar nebus siekiama daryti poveikį bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), siekti, kad teismas priimtų atsakovui palankų ir jo interesus atitinkantį teismo sprendimą.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Apibendrinant tai, kas pasakytina, padarytina išvada, jog įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 5 d. bei šalinant bet kokias abejones, kurias objektyviam stebėtojui tikėtinai galėtų sukelti bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme, jos nagrinėjimas perduotinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Šio teismo veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo teritorija, todėl atvykimas į teismo posėdžius, dalyvavimas kituose teismo atliekamuose procesiniuose veiksmuose byloje dalyvaujantiems asmenims nebus apsunkintas, dėl to jie nepatirs didelių kelionės išlaidų. Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo darbo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, santykinai nėra didelis, todėl tikėtina, kad šiame teisme šalių ginčas bus išnagrinėtas ne tik objektyviai, bet ir operatyviai. Taigi, bylos perdavimas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atitinka civilinio proceso operatyvumo bei proceso ekonomijos principus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 3, 5 d. d. laikinai atliekanti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas šio skyriaus teisėja – Galina Blaževič,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-14674-920-2013 pagal ieškovo – Kauno apygardos administracinio teismo ieškinį atsakovui – J. Š. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2013-06-17 sprendimo Nr. DGKS-2106 panaikinimo perduoti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Bylą su šia nutartimi pasiųsti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti Kauno apylinkės teismo bei byloje dalyvaujančių asmenų žiniai.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.