Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovei E. M. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį bei reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti ir priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (1.34)7R-1056 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo nusprendė kompensuoti T. K. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymas tenkintas iš dalies) ir išmokėti jai bendrą 6 307 EUR dydžio kompensaciją (1 627 EUR turtinės žalos kompensaciją ir 4 680 EUR neturtinės žalos kompensaciją). Iš Teisingumo ministerijos pridėto 2020 m. vasario 27 d. lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad nukentėjusiajai T. K. 2020 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3101 išmokėta sprendime nurodyta 6 307 EUR kompensacija.

5. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-211/2019 atsakovė E. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėtu nuosprendžiu nukentėjusiajai T. K. iš atsakovės priteistas 1 627 EUR turtinės žalos ir 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi nuteistosios E. M. gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

7. Ieškovės kompensuota turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šioje byloje nustatytos visos būtinos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 punktas nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendime dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo nurodyto dydžio žala laikoma atlyginta nuo kompensacijos išmokėjimo nukentėjusiam asmeniui ar jo atstovui. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.

9. Byloje nustatyta, kad atsakovė padarė smurtinius veiksmus, dėl kurių buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, ir, šiuo pagrindu, nukentėjusiam asmeniui T. K. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-211/2019 buvo priteista turtinė ir neturinė žala, dalis šių priteistų sumų (6 307 EUR) sumokėta pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą. Ieškovė sumokėjo 6 307 EUR kompensaciją nukentėjusiajai, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos priteisimo iš smurtinius veiksmus padariusios atsakovės (Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcijos, galiojusios sprendimo priėmimo metu, 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė kompensavusi nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovės, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 6307 EUR žalos atlyginimas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 185 straipsniai).

10. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės E. M. valstybei priteistina 71 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 EUR dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 307 EUR (šešių tūkstančių trijų šimtų septynių eurų) žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 71 EUR (septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos turi įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai teismui nebus pateikti, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Jeigu atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdys ir pateiks teismui tai patvirtinančius dokumentus, šis preliminarus sprendimas bus panaikintas, o byla nutraukta.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.