Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamosios E. M. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta jos pačios prisipažinimu, paaiškinimais, nukentėjusiosios T. K. , liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamoji E. M., pilnai prisipažinusi kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 68, 69,76-78, 80-82), tiek teisme paaiškino, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sugyventiniu A. K. ir savo sūnumi N. M., gimusiu 2018-05-26. Su A. K. ji susipažino ir pradėjo bendrauti prieš 4 metus, kažkur prieš 2 metus jie pradėjo gyventi kartu, tapo sugyventiniais, vedė bendrą ūkį, vienu metu jie buvo susipykę, nebendravo, tada ji tapo nėščia nuo kito vyro. Jai su A. K. susitaikius, jis žinojo apie jos nėštumą nuo kito vyro, tačiau tam neprieštaravo. Nuo jos su A. K. santykių pradžios jis, būdamas neblaivus, prieš ją smurtaudavo, suduodavo smūgius, paskui atsiprašydavo. Dėl jo smurto ji niekur nesikreipė, su juo nesiskyrė, nes mylėjo, tikėjosi, kad jis pasikeis, kad daugiau nesmurtaus. Kartais dėl tokio jo elgesio ir konfliktų namuose ji kviesdavo policiją, tačiau pareiškimų nei sykio nerašė, į teismo med. ekspertus nesikreipė. 2018-09-06 nuo ryto jie atsikėlė, A. K. turėjo eiti į darbą, jis uždarbiavo statybose. Jam atsikėlus, ji su juo kažko susipyko, įvyko konfliktas dėl buitinių priežasčių, po ko jis išėjo į darbą. Ji su vaiku buvo namuose. Jis iš darbo turėjo grįžti apie 15.30-16.00 val., tačiau tuo laiku negrįžo. Kažkuriuo momentu jis jai parašė žinutę, kad jis dabar yra kazino ir ten pralošinėja pinigus, kurie turėjo būti skirti buto nuomai apmokėti. Apie 18.00 val. pas ją namo atvažiavo jos močiutė, kuri atvežė jai pinigų buto nuomai apmokėti ir maisto. Ji močiutės paprašė pabūti su vaiku, o pati išbėgo į šalia namų esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių. Nuėjusi į parduotuvę, ji šalia parduotuvės esančiuose lošimo namuose pamatė savo sugyventinį A. K., išeinant iš lošimų namų ir nueinant kažkur link miško, kiek ji spėjo pastebėti, jis buvo neblaivus. Apie 19.30-20.00 val. jos sugyventinis A. K. grįžo namo. Jis buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, sugyventinis pradėjo trankyti durimis, šaukti, dėl ko ji jį išvarė iš buto. Po to jis per duris paprašė pakrauti jo telefoną, ji jį įleido namo, jie susitaikė, normaliai bendravo. Namuose buvo alaus, ji dar kartu su juo išgėrė po 1 0.5 l talpos skardinę alaus, viskas buvo gerai. Jau prieš geriant tą alų, A. buvo girtas, ji taip pat iki to buvo išgėrusi 5 po 0.5 l talpos skardines alaus. Apie 22.00 val. pasibaigus alkoholiui, ji sugalvojo nuvažiuoti į visą parą veikiančią parduotuvę Saulėtekio g., nes norėjo dar išgerti . A. prašė niekur nevažiuoti, tačiau ji norėjo alkoholio. Susiruošusi į parduotuvę, ji paskambino kaimynui vardu I., gyvenančiam tame pačiame name kaip ir ji, tik antrame aukšte, ir paprašė nuvažiuoti kartu su ja į parduotuvę. Jis sutiko, jie išsikvietė taksi ir nuvažiavo į tą parduotuvę. A. su jos vaiku liko namuose. Atvažiavę prie tos parduotuvės, jie ten sutiko kažkokį vyrą, jis buvo neblaivus. Pamatęs juos, jis pradėjo juos kalbinti, siūlė išgerti kartu. Jie kažkaip pradėjo bendrauti, ji pasakė, kad jeigu jis ieško kompanijos, tai gali važiuoti pas ją namo. Jis nupirko degtinės ir trauktinės „trejos devynerios“, ir jie visi trise - ji, I. ir tas nepažįstamas vyras, nuvažiavo pas ją namo. Atvažiavus namo, jie tęsė išgertuves visi bendrai. Išgertuvių metu ji jau alkoholio negėrė, gėrė tik vyrai. Kol vyko išgertuvės, tarp jos sugyventinio A. ir to nepažįstamo vyro įvyko kažkoks apsižodžiavimas, bet greitai viskas nurimo ir toliau tęsėsi išgertuvės. Išgertuvių metu jie buvo kelis kartus išėję parūkyti, viskas buvo ramu. 2018-09-07, apie 03.00 val. ji jau buvo pavargusi ir buvo pakankamai vėlu, todėl ji visiems liepė skirstytis. I. ir tas nepažįstamas vyras išėjo. Po to dar tas nepažįstamas po kelių minučių buvo sugrįžęs, nes pamiršo telefoną. Pasiėmęs telefoną, jis vėl išėjo. I. ir tam vyrui išėjus, tarp jos su sugyventiniu prasidėjo konfliktas, jis jai pradėjo priekaištauti dėl rytinio konflikto ir to konflikto metu A. jai delnu sudavė per veidą, pataikė į lūpą, dėl ko lūpa ištino. Po šio jo suduoto smūgio, ji jam taip pat delnu sudavė į veidą, kur pataikė nežino. Tada A. sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti po visą kambarį. Ji pradėjo rėkti, kad jis ją paleistų. Nuo jos rėkimo pradėjo verkti jos vaikas. Ji tik rėkė, kad jis ją paleistų, pagalbos nesišaukė. Jis jos niekaip nepaleido ir jam ją atitempus už plaukų prie spintelės, kur buvo sudėti įrankiai, tame tarpe ir peiliai, ji ranka sugriebė ten buvusį virtuvinį peilį - baltai oranžine rankena, keramikine geležte, baltos spalvos, ir juo dūrė sugyventiniui į ranką, tačiau į kurią pataikė, neatsimena, tik pamatė, kad iš rankos pradėjo bėgti kraujas. Sudavusi smūgį, ji peilį numetė ant grindų. Po šio jos suduoto smūgio peiliu, jis ją paleido ir išėjo iš buto į bendrą koridorių, į laiptinę. Maždaug po 5 sekundžių (teisme nurodė, kad jis galėjo grįžti maždaug po 2 minučių ) jis sugrįžo bei įėjęs į butą pasakė, kad ji atsakys už sužalotą ranką, grasino ją nužudyti, vėl sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti po kambarį. Tuo metu ji pagalbos taip pat nesišaukė. Tada ji stvėrė virtuvėlėje, esančioje tam pačiam kambaryje, kur jie gyveno, buvusį peilį (ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad stvėrė ant grindų gulintį jos numestą peilį, ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad peilis buvo ant virtuvinio stalo) ir juo dūrė sugyventiniui A. K. vieną kartą į krūtinę, po ko tą peilį numetė ant grindų. Po jos suduoto smūgio į krūtinę, jis ją paleido, susigriebė už krūtinės, prisėdo ant lovos, prigulė. Maždaug po 2 min. jis gulėdamas ant lovos pradėjo knarkti, ji išsigando, nutempė jį ant grindų, pradėjo daryti išorinį širdies masažą, darė dirbtinį kvėpavimą. Gaivino jį apie porą minučių, bet pamatė, kad jai nepavyksta. Tada ji nubėgo pas tą kaimyną I. iš 2 aukšto, pasakė, kad nužudė savo sugyventinį A.. Jis iš pradžių nusijuokė, nepatikėjo, bet paskui nuėjo į jos butą ir pamatė, kad A. guli pramerktomis akimis ant grindų, jis buvo visas išbalęs, suprato, kad jis negyvas. Pamatęs tai, I. pasakė, kad nekištų jo į savo reikalus ir išėjo. Netrukus labai greitai atvažiavo policija. Matomai I. pranešė policijai, nes ji jų nekvietė. Atvykus policijos pareigūnams, ji paaiškino visą situaciją ir buvo sulaikyta. Ji pripažįsta savo kaltę, kad sudavė sugyventiniui du smūgius virtuviniu peiliu - vieną į ranką ir vieną į krūtinę, tačiau, tai darydama, ji tik norėjo, kad jis ją paleistų, tikrai nenorėjo jo stipriai sužaloti ar nužudyti. Antrą kartą durdama sugyventiniui peiliu, ji netaikė jam į krūtinę, norėjo jam peiliu įdurti į ranką, tačiau jam ją tąsant už plaukų ir muistantis ji įdūrė jam į krūtinę. Antrojo dūrio metu jie stovėjo priešais vienas kitą, ji, jam laikant ją už plaukų, buvo nulenkta galva, laikydama peilį rankoje ašmenimis žemyn, dūrė jam iš viršaus žemyn. Tai padarė gindamasi nuo jo, bijodama, kad jis gali tikrai ją užmušti, nes jis buvo labai supykęs dėl pirmojo dūrio, „keistomis“ akimis. Tuo metu verkė prabudęs vaikas. A. K. yra ne kartą smurtavęs prieš ją, todėl ji iš jo galėjo tikėtis ir paties blogiausio, kad jis užmuš ją ir vaikas liks be mamos. Buvo atvejis, kai ji buvo ketvirtame nėštumo mėnesyje, sugyventinis jai koja sudavė į pilvą, jis buvo apsiavęs kareiviškus batus ir ant pilvo net žymė liko. Jai labai skaudėjo pilvą, ji buvo išsigandusi, kvietė tą kartą policiją, atvykę pareigūnai išvarė jį iš namų. Maždaug prieš mėnesį vaikui buvo apie 2 mėn., taip pat buvo didelis konfliktas. Ji tuo metu laikė vaiką ant rankų, jie konfliktavo ir jis pradėjo smūgiuoti jai į galvą, kojom spardė į kojas, paskui už plaukų ištempė į koridorių ir keliu sudavinėjo į galvą. Tada ji taip pat kvietė policiją, atvykę pareigūnai nufilmavo jos pareiškimą ir jį sulaikė. Tą pačią dieną buvo atvykęs tyrėjas, kuris vizualiai apžiūrėjo ją, pasakė, kad sužalojimų nėra, nes jų iš tikrųjų ir nebuvo, nebuvo nei vienos mėlynės niekur ir jo sulaikyti nėra pagrindo ir jis buvo paleistas. A. K. smurtavo, t. y. suduodavo bent vieną smūgį, maždaug kas savaitę nuo jų pažinties pradžios.

Tai, kad kaltinamoji E. M. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtina 2018-09-07, 07.10 val. jai atliktas tyrimas alkotesteriu, šio tyrimo metu jai nustatytas 1,05%o (promilių) girtumas (t. 2, b. l. 152).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamoji E. M. patvirtino įvykio vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patikslindama, kad po pirmo jos dūrio A. K. peiliu į ranką, ji tą peilį numetė ant virtuvinės spintelės, esančios jų bute kambaryje. Po to duriant jam antrą kartą ji pasinaudojo tuo numestu peiliu nuo virtuvinės spintelės ir juo dūrė A. K., pataikydama į jo krūtinę (t. 2, b. l. 83-91).

Nukentėjusioji T. K., nužudytojo A. K. motina, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 2, 3), tiek teisme patvirtino, kad jos sūnus apie 3 metus draugavo ir bendravo su E. M., apie pusantrų metų jie kartu gyveno. Jie gyveno nuomojamuose butuose, paskutinis jų gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Jie vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, gyvenant kartu jiems 2018 m gegužės 26 d. gimė vaikas N. M., kuris kaip vėliau paaiškėjo , nebuvo jos sūnaus vaikas. Kiek jai yra žinoma, jie nesutarė, tarp jų nuolat kildavo konfliktai, kurie kartais peraugdavo į smurtą vienas kito atžvilgiu. Jos sūnus turėjo problemą su alkoholio vartojimu, alkoholio pavartodavo dažnai. Alkoholį jie vartodavo kartu su E., o pasigėrę jie konfliktuodavo. Pats sūnus buvo nekonfliktiškas ir neagresyvus, tačiau E. jį išprovokuodavo ir kildavo konfliktai. Jų šeimą išlaikydavo jos sūnus. Jis nuolatinio darbo neturėjo, bet kiek galėjo uždarbiaudavo statybose. Dėl tokių konfliktiškų santykių su E. M. sūnus ne kartą buvo išėjęs iš jos ir gyvendavo kurį laiką pas ją, bet vėliau E. pradėdavo jam skambinėti, prašydavo sugrįžti ir jis vėl grįždavo pas ją ir vėl prasidėdavo konfliktai. Sūnus A. K. ne kartą sakė, kad jau negali su ja gyventi, kad namuose nuolat tokia konfliktinė atmosfera. Ji pati ne kartą buvo kalbėjusi su E. dėl jų santykių, prašė neprovokuoti sūnaus, nepiktnaudžiauti su juo alkoholiu, kad gal ir jis tada susilaikys, tačiau E. jos klausyti nenorėjo. Paskutinį kartą sūnus buvo atvažiavęs pas ją ir gyveno apie savaitę laiko 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, nes tarp jo ir E. buvo įvykęs konfliktas ir jis išėjo iš namų. Jis gyveno pas ją iki 2018-09-03. 2019-09-03 jam paskambino kažkoks jo klasiokas ir pasiūlė darbą statybose, lyg tai (duomenys neskelbtini). Sūnus sutiko ir nuvažiavo į darbą. Vakare jis turėjo grįžti pas ją namo, tačiau paskambino ir pasakė, kad E. prašė sugrįžti, o, be to, jam į (duomenys neskelbtini) buvo arčiau grįžti iš darbo ir sakė, kad pasiliks pas E.. Ji jo dar perklausė ar viskas gerai, jis pasakė, kad jokių konfliktų nėra, kad viskas gerai. Dar su sūnumi kalbėjo 2018-09-04, jis sakė, kad viskas gerai, namuose ramu. 2018-09-06, apie 20.00 val. ji paskambino savo sūnui, jis neatsiliepė. Ji kelis kartus paskambino, tačiau jis neatsiliepė. Ji sunerimo, paskambino savo seseriai ir paprašė, kad ši paskambintų E., nes ji su E. po paskutinio jų žodinio konflikto nekalbėjo, ir paklaustų E. ar viskas gerai su jos sūnumi ir kodėl jis neatsiliepė. Jos sesuo susiskambino su E. ir apie 21.00 val. perskambino jai bei pasakė, kad E. jai pasakė, kad sūnus grįžo iš darbo, pavalgė ir jau miega, todėl neatsiliepia. Ji nurimo ir nuėjo miegoti. 2018-09-07, apie 09.00 val. ji buvo darbe ir tuo metu jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad jos sūnus nužudytas. Ji iš karto nieko nesuprato, labai pasimetė, negalėjo susivokti kaip tai nutiko. Perdavė telefoną savo kolegei, pareigūnai jai paaiškino, kad jos sūnus yra morge ir išaiškino atsiėmimo tvarką. Vėliau ji jau iš kažko sužinojo, iš ko neatsimena, kad lyg tai jų namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos sūnaus A. K. ir E. M. įvyko konfliktas, kurio metu E. sudavė sūnui peiliu ir taip jį nužudė. Daugiau jokių smulkmenų ar detalių jai niekas nepasakojo ir ji nieko konkrečiau nežino.

Liudytojas I. (I.) D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 36, 37), tiek teisme parodė, kad jis nuomojasi gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), tam pačiame name butą nuomojosi ir kaltinamoji E. M. su sugyventiniu A. K., jie turėjo 3 mėnesių vaiką. Kiek spėjo susipažinti ir susidaryti nuomonę, tai E. ir A. šeimoje buvo nuolatiniai konfliktai, jie nuolat, praktiškai kiekvieną dieną pykdavosi, kažką aiškinosi, ypatingai kai būdavo išgėrę. Ar šių konfliktų metu jie vienas kito atžvilgiu smurtavo jis pats nematė, taip pat niekada nematė, kad E. būtų sumušta, kad ant jos kūno matytųsi smurto žymės, tačiau pati E. buvo sakiusi, kad A. jos atžvilgiu smurtauja. 2018-09-06 vakare, apie 21.00 val. jis buvo savo bute ir jau ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu jam paskambino E. ir paprašė kartu su ja nueiti į visą parą veikiančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), nes ji norėjo nusipirkti alkoholio. Jis sutiko ir pakilo iki E. buto 5-ame aukšte. Jų bute tuo metu buvo E., A. ir jų vaikas. A. buvo neblaivus, E. taip pat matėsi, kad buvo neblaivi. Ji susiruošė ir jie išėjo į lauką, o A. su vaiku liko namuose. Jie taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią visą parą veikiančią parduotuvę. Ten jie nusipirko alkoholio - degtinės ir susiruošė važiuoti atgal. Tuo metu prie jų priėjo nepažįstamas vyras, jis buvo neblaivus. Vyras pradėjo juos kalbinti, siūlė kartu išgerti. Jis atsisakė, nes jo nepažinojo, o E. pasakė, kad vyras gali prisijungti prie jų ir gali važiuoti pas ją namo. Tas vyras dar nupirko trauktinės „Trejos devynerios“ ir jie taksi automobiliu vėl visi grįžo pas E. į namus. Pirma nuėjo E., kad pasikalbėtų su sugyventiniu A., ar jis neprieštaraus, kad su jais jų bute išgėrinėtų tas nepažįstamas vyras. Jis su tuo vyru liko laukti bendroje patalpoje. Belaukdami jie susipažino. Vyras sakė, kad jo vardas M., pavardės nežino. Maždaug po 10 min. atėjo E. ir pasakė, kad A. neprieštarauja ir tada jie visi nuėjo į E. butą, kur gėrė nusipirktą alkoholį. Begerdami jie kelis kartus buvo išėję parūkyti, vėl sugrįždavo. Viskas buvo ramu, jokių konfliktų tarp nieko nebuvo. Po kiek laiko, apie kažkur 00.00-01.00 val., tas vyras M. išėjo, ir kažkur po 10 minučių išėjo ir jis. Tame bute liko E., A. ir jų vaikas, jokių konfliktų nebuvo. 2018-09-07, apie 04.00 val. jis miegodamas savo bute išgirdo stiprų beldimą į duris ir E. balsą sakant „nužudžiau, nužudžiau“. Jis atidarė duris ir pamatė stovinčią E.. Jis jos paklausė, kas nutiko ir ji pasakė, kad tikriausiai peiliu nužudė A. ir paprašė jo pakilti su ja į jų butą ir pasižiūrėti, ar A. gyvas. Jis pakilo iki jų buto, įėjęs į kambarį pamatė A. gulintį ant grindų. A. gulėjo ant pilvo. Jis pasakė E. jį apversti. Ji apvertė A. ant nugaros. Jo akys buvo atmerktos, jis kvėpavo dar tuo metu, bet labai sunkiai. Krūtinėje, širdies plote matėsi pjautinis sužalojimas ir kraujas aplinkui jį. Pamatęs visa tai jis labai susinervino, išėjo iš buto. E. jam pasakė, kad jokios policijos nekviestų, nes iš jos gali atimti vaiką. Jis grįžo į savo butą, pažadino buto šeimininką V. G. ir pasakė, kad skubiai kviestų policiją, nes matomai E. nužudė A.. Buto šeimininkas paskambino numeriu 112 ir iškvietė pareigūnus. Kol jis su E. ėjo iki jų buto, ji jam papasakojo, kad tarp jos ir A. įvyko konfliktas ir muštynės, kurių metu ji jam sudavė peiliu. Jokių smulkmenų ar detalių ji jam nepasakojo.

Liudytojas V. G. (V. G.) tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 26), tiek teisme parodė, kad 2018-09-07, apie 04.00 val. jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su I. D., jis išgirdo kaip kažkas stuksena į buto duris, atidaręs duris už durų pamatė stovinčią kaimynę E. M. iš 5 aukšto 118A buto, kuri buvo panikoje, visa drebėjo. Ji pradėjo aiškinti, kad jos sugyventinis A. (tiksliai pavardės nežino), guli namuose ir kraujuoja, ji klausė ką daryti. I. D. su ja išėjo į jos butą, bet netrukus grįžo ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją med. pagalbą , ką jis ir padarė , paskambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, kurie jį sujungė su greitąja pagalba, dispečerei paaiškino situaciją. Jis pats į E. M. butą nebuvo nuėjęs. Kas konkrečiai įvyko pas E. ir A. bute jis nežino, daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Kiek teko bendrauti su A., jis nebuvo konfliktiškas.

Liudytojas M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 29, 30), tiek teisme parodė, kad 2018-09-07 apie 00.30 val. jis, būdamas išgėręs, atvažiavo taksi į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur galiniame troleibusų sustojime yra naktinė parduotuvė, tikslaus adreso nežino. Išeinant iš parduotuvės, sutiko moterį, kuri buvo su vaikinu. Jų abiejų nepažinojo, matė pirmą kartą. Neprisimena kas kurį užkalbino, pradėjo su jais bendrauti. Moters ir vaikino vardų neprisimena kaip jie prisistatė, tik pamena, kad moteris pasakė, kad jos vyras šiuo metu miega su vaiku, o vaikinas sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vaikinu, ieškojo bendrų pažįstamų, suprato iš jo kalbos, kad vaikinas čia ne pirmą kartą atvažiavęs. Jis naktinėje parduotuvėje nupirko butelį „trejos devynerios“. Moteris su vaikinu irgi kažką buvo nupirkę iš alkoholio. Pradėjus jiems bendrauti, jie pasiūlė jam važiuoti kartu į (duomenys neskelbtini) gatvę bendrabutį , namo Nr.8, ten jie nuvažiavo taksi automobiliu . Kai jie trise užėjo į namo laiptinę, moteris pasakė jiems palaukti, nes norėjo pakalbėti su savo vyru, ar šis leis jam užeiti. Ji viena nuėjo į butą, apie ką kalbėjo su savo vyru jis negirdėjo. Moteris grįžo po 5 minučių, pakvietė į svečius. Užėjus, matė, kad tai vieno kambario bendrabutis, kambaryje ant lovos gulėjo kūdikis, jis miegojo, taip pat dar kambaryje buvo moters vyras, jis buvo girtas. Išgėrinėjant prie stalo visi bendravo, per jo telefoną leido muziką, buvo nuėję parūkyti. Jis matė kaip moteris nuo lovos paėmė vaiką ir jį padėjo į vežimėlį, vaikas buvo ramus, miegojo. Kai paskutinį kartą ėjo rūkyti į laiptinę, ėjo visi keturiese, moteris su savo vyru pradėjo konfliktuoti. Jie abu buvo išgėrę, neatsimena dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, pamatė, kad prasideda santykių aiškinimasis, jie pradėjo garsiai kalbėti. Jis pagalvojo, kad jam gali būti problemų, nes buvo išgėręs, todėl, pabuvus apie valandą, išėjo iš bendrabučio. Apie kelintą valandą išėjo iš bendrabučio, negali pasakyti, neatsimena.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. Ž. atpažino moterį nuotraukoje Nr. 3 (nuotraukoje – E. M.), patvirtindamas, kad tai yra ta moteris, kurią 2018-09-07 jis sutiko naktinėje parduotuvėje su vaikinu iš (duomenys neskelbtini), apie kurią davė parodymus. Moterį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų, kūno sudėjimo (t. 1, b. l. 31-34).

Liudytoja N. M., kaltinamosios E. M. mama, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 46, 47), tiek teisme parodė, kad dukrą E. ji augino viena. Kol ji buvo maža, su ja kaip su vaiku nebuvo jokių problemų. Maždaug kai E. suėjo 13 metų, su E. prasidėjo šiokios tokios problemos, nes tuo laiku ji - N. M. labai daug dirbo, jos darbo laikas buvo nuo 07.00 iki 19.00 val., neturėjo pakankamai laiko E.. Dukra tuo metu susidėjo su bloga kompanija, buvo įsivėlusi į visokius negerus dalykus. Kai jai buvo 17 metų, ją nuteisė už vagystes, nes su ta kompanija ji darė nusikaltimus, ji dėl to atliko laisvės atėmimo bausmę. Ji kiek galėjo bandė E. ištempti iš tos kompanijos, kažkaip apsaugoti, bet jai nepavyko. Kiek jai yra žinoma, E. alkoholiu nepiktnaudžiauja, jei pavartoja, tai lengvus alkoholinius gėrimus. Dėl jos būdo gali pasakyti, kad E. nėra agresyvi ar konfliktiška, pirma niekada nepuls smurtauti, aišku, jei ilgai kentės nuo smurto, gali duoti atkirtį. Iki A. K. mirties jos dukra E. ir jis bendravo kažkur apie 4 metus, t. y. apytiksliai nuo 2014 m. Iš pradžių jie apie 2 metus susitikinėjo, o kažkur nuo 2016 metų jie pradėjo gyventi kartu. Bendravimo pradžioje jų santykiai buvo neblogi, nors ji visada buvo prieš šituos santykius, nes A. buvo alkoholikas, neneigiantis to ir, kaip iš jo žodžių suprato, nesiruošiantis pabaigti su girtuokliavimu. Be to, kiek jai žinoma, jis dar turėjo priklausomybę narkotikams, juos vartojo, bei dar turėjo priklausomybę azartiniams žaidimams. E. į jos žodžius nereagavo, vis vien tęsė bendravimą su juo, o po kiek laiko jie apsigyveno kartu. Labai smulkiai kaip klostėsi jų bendras gyvenimas ji nežino, tik gali pasakyti, kad per visą tą laiką, kol jie gyveno kartu, E. ne kartą buvo jai pasakojusi, kad A. K. smurtauja prieš ją, kad muša ją. Pati ji tokių smurtavimo atvejų nematė, bet kai susitikdavo su E., ne kartą matė ant jos kūno smurto žymes - mėlynes ant rankų, kojų, kartą buvo sumušta galva, ant galvos buvo daug guzų, patinimų. Jai paklausdavus, kas nutiko, E. sakydavo, kad ją sumušė A. K.. Kiek tokių atvejų buvo ji nežino, bet tai tikrai ne vienkartinis atvejis. Dėl E. smurtavimo A. atžvilgiu gali pasakyti, kad buvo toks atvejis, kad A. K. eilinį kartą ją pradėjo mušti, ji stvėrė jam už lytinių organų ir juos išsuko. Dėl E. šiuo atveju padarytų sužalojimų A. K. teko kreiptis pas gydytojus. Dėl tokių smurto atvejų prieš ją E. ne kartą buvo kvietusi policiją, tačiau, kiek ji žino, taip nei karto pareiškimo ir nesurašė bei tyrimų pradėta nebuvo. Kodėl E. su juo gyveno ir toliau, nors jis prieš ją smurtavo, ji nežino, jai E. savo tokio elgesio niekaip nepaaiškino. Buvo toks atvejis, datos neatsimena, kad A. K. buvo išvaręs E. iš jų nuomojamo buto, ji apie savaitę laiko gyveno pas pažįstamus, o po to jie vėl pradėjo gyventi kartu. Apie A. K. nužudymo aplinkybes ji nieko negali paaiškinti, kadangi apie tą įvykį ji sužinojo tik tada, kai jai paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad E. sulaikoma ir reikia pasirūpinti jos mažamečiu vaiku, jos anūku N. M., gim. 2018 m. Vėliau tik iš nuogirdų ji žino, kad lyg tai tą naktį, t. y. 2018-09-07, tarp E ir A. K. jų nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu E. A. sudavė smūgius peiliu, dėl ko jis mirė. Daugiau jokių detalių ar smulkmenų ji nežino, po įvykio su E. nebendravo, viską ką ji žino, tai sužinojo pagrinde iš žiniasklaidos.

Liudytojas P. B., kaltinamosios E. M. kaimynas, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50, 51), tiek teisme parodė, kad apie metus laiko iki įvykio, tiksliau neatsimena, jis susipažino su E. M. ir jos sugyventiniu A. K., šiems atsikrausčius į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, kur gyveno ir jis. E. dar tuo metu buvo nėščia, paskui jiems gimė sūnus N.. Jis pastebėjo, jog A. K. turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, alkoholį vartojo labai dažnai, praktiškai kiekvieną dieną. Kiek žino ir matė, E. alkoholiu nepiktnaudžiavo, bent jau jis to nepastebėjo. Kai A. būdavo girtas, tarp jų su E. nuolat vykdavo konfliktai, skandalai. Jie bardavosi ir ginčydavosi savo bute, tačiau tai labai girdėjosi ir visiems kaimynams aplinkiniams. Ar jie mušdavosi tarpusavyje jis nežino, bet tų konfliktų metu girdėjosi iš jų buto kažkokių grumtynių, susistumdymų garsai. Tokie konfliktai ir triukšmas tarp E. M. ir A. K. buvo ganėtinai dažni, į savaitę du-tris kartus pasikartodavo. Dėl tų konfliktų ir skandalų pas juos ne kartą matė atvažiavusius policijos pareigūnus. Jis ant E. kūno niekada jokių smurto žymių nematė, jis su ja gana dažnai bendravo, tačiau ji jam niekada nesiskundė, kad A. prieš ją smurtavo, kad jai blogai su juo gyventi. Jie pasibardavo, tačiau vis vien toliau gyveno kartu. Ne kartą yra girdėjęs, kad konfliktų metu A. grasindavo E., kad ją nužudys. Dėl 2018-09-07 nakties įvykių jis gali pasakyti, kad naktį jis jokio triukšmo iš E. ir A. buto negirdėjo, matomai kietai miegojo, bet jokio konflikto ar grumtynių garsų negirdėjo. 2018- 09- 07 ryte, kelintą valandą nežino, sutiko kaimynę, kuri jam pasakė, kad lyg tai naktį iš jų namo išnešė negyvą žmogų. Jis labai nustebo, nes tikrai nieko negirdėjo. Vėliau dar iš kaimynų sužinojo, kad 2018-09-07 naktį tarp E. ir A. įvyko konfliktas, kurio metu A. K. buvo nužudytas. Jokių šio įvykio detalių ar aplinkybių nežino ir smulkiau nieko paaiškinti negali.

Liudytojas E. N., kaltinamosios E. M. kaimynas tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 53-55), tiek teisme parodė, kad jis susipažino su E. M. ir A. K., šiems iki įvykio atsikrausčius maždaug prieš 8 mėnesius gyventi į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, kur gyveno ir jis. Jo santykiai su jais nebuvo labai draugiški, tokie labiau kaimyniški, susitikus trumpai pabendraudavo, tačiau labai artimi nebuvo. Buvo kelis kartus bendrai pasisėdėję, bet ties tuo ir apsiribodavo. Jis pastebėjo, kad A. K. labai stipriai piktnaudžiavo alkoholiu, jis alkoholį vartojo praktiškai kiekvieną dieną. Kiek matė, tai A. K. alkoholiui išleisdavo visus turimus uždirbamus pinigus, visiškai nesirūpino šeima. E. M. alkoholio praktiškai nevartojo, retai kada išgerdavo nestiprių alkoholinių gėrimų. Kai jie atsikraustė, E. buvo nėščia, vėliau jiems gimė sūnus. A. nesirūpino ir tuo vaiku. Kai A. K. pasigerdavo, tarp jų prasidėdavo konfliktai, konfliktus ir skandalus sukeldavo A. - garsiai rėkaudavo, šaukdavo, jis ne kartą girdėjo, kaip A. K. šaukė, kad užmuš E.. Vieną kartą matė tarp jų prasidėjusį konfliktą, jiems rūkant koridoriuje, kurio metu A. pradėjo rėkti ir ranka kažkur sudavė E.. Po to jie nuėjo į savo butą ir tęsė konfliktą ten. Taip pat yra kartą matęs E. su paraudusiomis akimis, jam atrodė, kad tas akių paraudimas yra smurto žymės, po smūgių sudavimo. Be to, E. jam kelis kartus buvo pasakojusi, kad A. girtas prieš ją smurtauja, jam grįžus girtam namo, ji neturi ramybės. E. pasakojo, kad kažkurio konflikto metu A. K. kambaryje užsimojo ir norėjo jai suduoti, bet jai pavyko kažkaip išsisukti ir gavosi taip, kad jis pataikė ir sudavė jų vaikui, kuris tuo metu gulėjo ant lovos. Taip pat jis ne vieną kartą matė, kaip E A. K. tiesiog girto neįleisdavo į butą, šis belsdavosi į duris, šūkaudavo, o ji šio neįsileisdavo. Jis žino, kad dėl tokio A. veiksmų E. ne kartą kvietė policiją. Vieną kartą jis pats asmeniškai matė, kaip atvažiavę policijos pareigūnai išsivedė A. K.. Dėl 2018-09-07 nakties įvykių jis nieko negali paaiškinti, nes tą naktį jo namuose nebuvo. Kiekvieno konflikto metu A. vartodavo necenzūrinius žodžius, visaip įžeidinėdavo E. E. M. jis gali apibūdinti tik teigiamai, ji gera moteris, rūpinosi šeima, vaiku, o A. K., būdamas girtas, su ja labai blogai elgėsi, visaip ją įžeidinėdavo. A. K., kai būdavo blaivus, buvo ramus, normalus žmogus, bet kai prisigerdavo, pasidarydavo labai konfliktiškas ir agresyvus. Šiaip būdamas girtas A. K. nuolat keldavo skandalus, kabinėjosi prie visko. Jis pats jam buvo pasakojęs, kad išgertuvių metu būdamas girtas sudavė šakute savo sugėrovui, sakė, kad paskui šis apsibintavo koją ir jie tęsė išgertuves. Jis yra ne kartą girdėjęs, kaip A. rėkė E. „ubju“, E. kažkaip atsikirsdavo jam.

Liudytojas R. L., kaltinamosios E. M. kaimynas, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 57, 58), tiek teisme parodė, kad jis virš trijų metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojasi butą. Kažkur apie pusę metų, gal šiek tiek daugiau, dabar tiksliai neatsimena, pažįsta kaimynus E. M. ir A. K., juos pažįsta nuo jų atsikraustymo į jų namą. Kai jie atsikraustė, E. buvo nėščia, paskui jiems gimė sūnus. Jo santykiai su jais abiem buvo labai geri, kaimyniški, jie visada gerai sutardavo, niekada nebuvo jokių konfliktų, kartais su A. bendrai išgerdavo. A. turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, alkoholį vartodavo labai dažnai. Kai šis būdavo girtas, sukeldavo konfliktus, ginčus, nuolat pykdavosi su E.. Nors jie konfliktuodavo savo bute, bet tas labai gerai girdėjosi visiems kaimynams. Ar tų konfliktų metu A. smurtavo prieš E., jis nežino, iš garsų, sklidusių iš jų buto konfliktų metu, tokių dalykų suprasti nebuvo galima, ant jos kūno niekada jokių smurto žymių jis nematė, jam ji niekada tokiais dalykais nesiskundė, nesakė, kad A. prieš ją smurtauja. Tik iš pažįstamo E. N. jis girdėjo, kad E. šiam pasakojo, kad buvo atvejis, kad A. ar tai užsimojo, ar tai sudavė kažkaip jų vaikui, bet konkrečiau ir detaliau jis nežino. Dėl tų jų konfliktų buvo kviesta policija, pats kartą matė atvykusius pareigūnus. Apie įvykį 2018-09-07 naktį, kai tarp E. ir A. įvyko konfliktas, kurio metu A. buvo nužudytas, jis sužinojo iš kaimyno P. B., kuris apie tai paskambinęs telefonu pranešė 2018-09-07 dienos metu. Tą naktį jis nenakvojo bendrabutyje, buvo išvykęs. Yra ne kartą girdėjęs, kad konfliktų metu A. grasino E. ją užmušiąs, rusiškai šaukdamas „ubju“, „pribju“.

2018-09-07 apžiūrint įvykio vietą – bendrabučio tipo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), penktame namo aukšte, ant išorinės įėjimo duryse esančios apatinės spynos rankenos matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, šalia rankenos tai pat matoma raudonos spalvos skysčio dėmė ant durų, atidarius duris iš vidinės pusės, ant durų ir apatinės spynos rankenos bei spynos rankinio užrakto tai pat matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Bute ant grindų matomos stiklo šukės, tokios pačios spalvos, kaip ant lubų kabančio sudaužyto šviestuvo gaubto, taip pat ant grindų ir ant jų patiestų kilimų įvairiose vietose matomos netaisyklingų formų įvairių dydžių raudonos spalvos skysčių dėmės. Buto kairiajame artimajame kampe yra virtuvės zona, ant apatinės spintelės durelių (pirmos iš kairės) matoma raudonos spalvos skysčio dėmė. Šalia spintelės ant grindų sudėti įvairūs indai, ant vieno iš jų (raudonos spalvos indo) guli rožinės spalvos šluotos kotas, ant kurios rankenėlės matoma raudonos spalvos skysčio dėmė. Prie kairėje esančios sienos stovi baltos spalvos šaldytuvas, toliau už jo stovi stalas, ant kurio sudėti higienos reikmenys, ant stalo užtiesta baltos spalvos staltiesė, ant kurios dešinėje stalo pusėje matomos raudonos spalvos dėmės. Toliau už stalo stovi baltos spalvos baldiniai skydai (vaikiška lovytė) kurie aptraukti polietilenine plėvele, ant kurios matoma raudonos spalvos skysčio dėmės. Tarp stalo ir baltos spalvos baldinių skydų yra tuščios alaus skardinės – viena skardinė guli ant žemės, kita – stovi, toliau stovi žurnalinis staliukas, ant kurio stovi dvi vienkartinės stiklinės, baltos spalvos virdulys, lėkštė su maisto likučiai, talpos su mišiniu kūdikiams, staliukas užtiestas su spalvota staltiese. Priešais įėjimą prie lango stovi lova, virš lovos yra langas, kuris užtrauktas baltos spalvos užuolaida, ant kurios ties lango rankena matoma raudonos spalvos dėmė. Apžiūros metu už lovos buvo rastas peilis su baltos, gelsvos spalvos rankena, metaline baltos spalvos geležte, ant kurios matomos raudonos spalvos dėmės (peilis paimamas, supakuojamas į voką Nr. 6). Dešiniajame tolimajame kampe stovi lentyna, ant kurios stovi televizorius, vaizdo grotuvas, ant apatinės staliuko lentynos šalia žalios spalvos vaikiškos vonelės guli peilis su juodos spalvos rankena, ant metalinės geležtės matoma raudonos spalvos dėmės (peilis paimamas, supakuojamas į voką Nr. 7). Taip pat šalia ant grindų guli įvairūs daiktai, maišas, plastikinės dėžutės su užrašais, ant maišo guli išverstos į blogąją pusę mėlynos spalvos džinsinės kelnės, ant kurių klešnių viršuje matomos raudonos spalvos skysčių dėmės (kelnės paimamos, supakuojamos į voką Nr. 9). Kambario dešinėje prie sienos stovi lova, virš lovos kabo medinė lentynėlė, ant viršutinės lentynos yra lėkštė, priešais ją ant išorinės lentynos dalies matoma raudonos spalvos skysčio dėmė. Artimajame dešiniajame kampe yra spinta, ant kurios durų matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, (nuo spintos durų paimama nuoplova, supakuojama į voką Nr. 8). Apžiūrimame bute priešais įėjimą prie lango, esančio prie lovos, guli vyriškos lyties lavonas, vilkintis juodomis sportinėmis kelnėmis, margais marškinėliais, kurių priekis yra su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują Marškinėliuose per vidurį, arčiau kairės pusės viršuje prie užsegimo matoma 1,2 cm skylė. Lavono padėtis: gulintis ant nugaros, dešinė ranka pakišta po sėdmenimis, negausiai sutepta krauju. Marškinėlių pažeidimo projekcijoje krūtinės ląstos viduryje, raktikaulio linijoje yra 1,3 cm įstrižos krypties durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, iš kurio pavertus lavoną gausiai bėga kraujas. Analogiški pažeidimai dešinio dilbio viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje. Apžiūrint lavoną raumeninio sustingimo nėra. Lavondėmių pirma stadija – paspaudus išnyksta ir atsiranda per 5 sekundes. Aplinkos temperatūra 24oC, tiesiojoje žarnoje 05.45 val. – 37,7oC. Preliminari mirties priežastis: durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas (t. 1, b. l. 26-28, 30-48).

Tai, kad A. K. buvo mirtinai sužalotas kaltinamajai E. M. inkriminuotu būdu patvirtina ir A. K. drabužių apžiūra: ant marškinėlių, kuriais be kitų rūbų vilkėjo A. K., tiek priekiniame, tiek nugariniame paviršiuose, matomos gausios rudos spalvos dėmės. Priekyje 3-os apatinės sagos lygmenyje, iš kairės pusės matosi apie 1 cm ilgio kiauryminis mechaninis audinio pažeidimas (t. 1, b. l. 95-98).

Tai, kad A. K. mirė smurtine mirtimi yra nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos Specialisto išvada Nr. M 1129/2018 (01), kurioje nurodyta, kad A. K. mirtis galėjo įvykti prieš 6-12 valandų iki jo lavono tyrimo pradžios (2018-09-07, 11.00 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. A. K. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės kairės pusės sužalojimo, pasireiškusio: durtine pjautine kiaurymine krūtinės kairės pusės žaizda su kairiojo IV šonkaulio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, širdies tamponada krauju (širdiplėvėje – 725 g kraujo), ūminiu širdies-kraujagyslių veiklos sutrikimu. Ištyrus A. K. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: Mechaniniu poveikiu: 3.1.1. durtinė pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su kairiojo IV šonkaulio, širdiplėvės ir širdies sužalojimais. Ši žaizda padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio atgal, iš kairės į dešinę iš viršaus žemyn, iki kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šį sužalojimą galėjo padaryti tiek kitas asmuo, tiek ir pats nukentėjusysis. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl širdies sužalojimo. 3.1.2. Durtinė-pjautine kiaurinė dešiniojo dilbio žaizda. Ši žaizda padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, iki kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamajam ginantis nuo smūgio. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. 3.1.3. Dešinės plaštakos pjautiniai sužalojimai, padaryti pjaunančiu daiktu, iki kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajam ginantis nuo smūgio. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata nebūtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. 3.1.4. Odos nubrozdinimai kelių srityse padaryti kietais bukais daiktais, 4-8 parų laikotarpyje iki mirties, galimai tiriamajam užsigaunant į kietus bukus paviršius. Tai rodo sužalojimų lokalizacija ir morfologiniai ypatumai. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata nebūtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 2,68%o (promilių) etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 3,29%o (promilių) etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Odos nubrozdinimai kelių srityse galėjo būti padaryti tiriamajam nugriuvus ar nukritus. Dešinės plaštakos pjautiniai sužalojimai, durtinė - pjautinė kiaurinė dešiniojo dilbio žaizda galėjo būti padaryti tiriamajam ginantis nuo smūgių. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti: vienu trauminiu poveikiu į krūtinę, vienu - į dešinį dilbį ir ne mažiau kaip vienu į dešinę plaštaką, visi jie galėjo būti padaryti kitam asmeniui suduodant smūgius, odos nubrozdinimai padaryti dviem trauminis poveikiais galimai jam užsigaunant, pavyzdžiui nugriuvus ar nukritus. 3.1.1. - 3.1.3. papunkčiuose nurodyti sužalojimai padaryti iki kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties, 3.1.4. - papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti 4-8 parų laikotarpyje iki mirties. A. K. lavono kraujyje rasta 2,68%o (promilių) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,29%o (promilių) etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. A. K. lavono tyrimo metu mirties priežastis nustatyta, tyrimo metu morfologinių požymių, rodančių nuodingų medžiagų vartojimą nenustatyta, todėl vidaus organai chemiškai netirti. Dėl išvados 3.1.1. papunktyje nurodyto sužalojimo nukentėjusysis kelių minučių laikotarpyje turėjo prarasti sąmonę ir kelių – keliolikos minučių bėgyje mirė. Kiti sužalojimai įtakos jo sąmoningai veiklai ir mirčiai neturėjo. Tikėtina, kad krūtinės sužalojimas buvo padarytas esant nukentėjusiajam vertikalioje, ar artimoje jai padėtyje, suduodant užpuolikui duriančiu-pjaunančiu daiktu smūgį iš priekio ir viršaus. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 86-92).

Kaltinamosios E. M. parodymus, kad ją aptariamo įvykio metu sužalojo jos sugyventinis A. K., jai suduodamas kumščiu į lūpą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 3125/2018 (01), kurioje nurodyta, jog E. M. nustatyta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, padaryta paveikus kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje padarytas kietu buku arba aštriu daiktu. Sužalojimai galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2018-09-06. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (iki kelių valandų laikotarpyje). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių kokiu būtent būdu galėjo būti jie padaryti, t. y. žalojant pačią save ar kitam asmeniui žalojant tiriamąją. Tiriamosios rankose, plaštakose sužalojimų nėra. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį. Odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje galėjo būti padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, jo briauna arba aštriu daiktu. Nurodyti žalojusio daikto formą bei dydį nėra galimybės, kadangi sužalojimo neatsispindi specifiniai žalojančio daikto požymiai (t. 2, b. l. 145, 146).

Kaltinamosios E. M. parodymus, kad po jos pirmo dūrio peiliu A. K. į ranką, šis trumpam buvo išėjęs iš buto, patvirtina rastos jo kraujo dėmės prie namo (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, aukštų koridoriuose:

iš 2018-09-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad apžiūrint aplink namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, pirmo ir penkto aukšto koridorius, rasta prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), apie 3,5 m atstumu iki namo sienos, ant šaligatvio plytelių raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo, pėdsakai veda link namo adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinę, kur pirmo aukšto koridoriuje matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Toliau lipant laiptais į penktą aukštą, ant laiptų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus (t. 1, b. l. 9-24);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serogijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. S 368/2018 (01) nurodyta, kad nuoplovose nuo šaligatvio plytelių prie namo (1 mėg.) adresu (duomenys neskelbtini); nuo pirmo aukšto namo, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus grindų (2 mėg.); nuo penkto aukšto namo (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelės grindų (3 mėg.), ant dviejų virtuvinių peilių geležčių (4, 6 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. K. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe (t. 1 b. l. 56-69).

Kaltinamosios E. M. nurodytą A. K. sužalojimų padarymo būdą, kad ji sužalojo jį durdama vienu iš bute buvusių peilių, pataikant į krūtinę, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvada Nr. MK 79/2018 (01), kurioje nurodyta, kad tikėtina, kad tirti pateiktas A. K. krūtinės sužalojimas (durtinė-pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanalo eigoje esantis lV-o šonkaulio kremzlės sužalojimas) yra padarytas tirti pateiktu peiliu juodos spalvos rankena, rastu kambaryje už televizoriaus ant žemės. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Šis sužalojimas nepadarytas tirti pateiktu peiliu oranžinės ir gelsvos spalvos rankena, rastu kambaryje tarp lovos ir lango. A. K. durtinis-pjautinis dešinio dilbio sužalojimas medicinos kriminalistiniam tyrimui nepateiktas, todėl kuriuo iš tirti pateiktų peilių jis padarytas, spręsti nėra galimybės. Plaštakos pjautiniai sužalojimai įrankio nustatymui netinkami, kadangi pjautiniuose sužalojimuose užsifiksuoja tik rūšinės priklausomybės požymiai (t. 1, b. l. 74-79).

Kolegija, įvertinusi įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios E. M. veiksmai buvo nusikalstami. Jos veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kadangi ji konflikto metu tyčia du kartus, vieną iš jų į krūtinę, durdama savo sugyventiniui A. K. peiliu, padarė sužalojimus, dėl kurių jis mirė įvykio vietoje, taip ji nužudė savo šeimos narį.

Byloje surinkti įrodymai, to neneigia ir pati kaltinamoji E. M., kad nužudytasis A. K. buvo jos šeimos narys, jis buvo jos sugyventinis, jie vedė bendrą namų ūkį, rūpinosi E. M. vaiku. Tai, kad kaltinamoji E. M. ir nužudytasis A. K. buvo šeimos nariai, patvirtina ir jų artimieji: E. M. mama N. M., nužudytojo mama T. K., jų buvę kaimynai. Nustačius tokias aplinkybes, kaltinamajai E. M. inkriminuojamas jos veiką kvalifikuojantis požymis – šeimos nario nužudymas.

Bylos įrodymais nėra nustatyta, kad kaltinamoji E. M. turėjo tiesioginę tyčią nužudyti A. K., tačiau bylos įrodymai leidžia teismui spręsti, kad ji veikė netiesiogine tyčia, t. y. ji durdama A. K. du kartus peiliu, suvokė tokios pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 str. 2 d.).

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamoji E. M. konflikto su A. K. metu, šiam smurtaujant prieš ją, dūrė peiliu, sužalodama jo ranką. Po šio sužalojimo A. K. trumpam buvo išėjęs iš buto, tačiau netrukus grįžęs tęsė smurtą prieš ją: grasino ją užmušti, sugriebęs už plaukų, ją tąsė po kambarį, tuo metu verkė jos 3 mėnesių kūdikis. Kaltinamoji E. M. teigia, kad dėl tokios situacijos, ji labai susijaudino ir bijodama sugyventinio galimo smurto, kad jos nesužalotų ar neatimtų jai gyvybės, dūrė jam antrą kartą peiliu, pataikydama į krūtinę.

Sprendžiant, ar kaltinamosios E. M. veiksmai atitinka BK 130 str., numatytos nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti, ar aptariamoje situacijoje nukentėjusysis A. K. veikė prieš ją neteisėtai ar itin įžeidžiančiai bei jos emocinės būsenos pobūdį, t. y ar toks nukentėjusiojo veiksmų neteisėtumas galėjo iššaukti jos staigų didelį susijaudinimą.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, visgi daro išvadą, kad kaltinamoji E. M. aptariamoje situacijoje nebuvo staiga labai susijaudinusi, t. y. ji nebuvo tokioje emocinėje būsenoje, dėl kurios susilpnėtų jos gebėjimas suvokti ir (ar) kontroliuoti savo veiksmus.

Šiuo nagrinėjamu atveju įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes dėl A. K. elgesio (psichinio ir fizinio smurto prieš E. M.) aptariamo įvykio metu, kolegija neneigia, kad A. K. elgesys prieš E. M. buvo neteisėtas, toks jo elgesys atitinkamai paveikė E. M., sukeldamas tiek jos susijaudinimą, tiek išgąstį. Įstatymo leidėjas, numatęs BK 130 str. atsakomybę dėl nužudymo staiga labai susijaudinus, nustatė, kad ne bet kokia susijaudinimo būsena gali būti vertinama ta prasme, kuri numatyta aptariamoje normoje.

Kolegijos nuomone, asmens staiga labai susijaudinusio būsena dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio gali būti tik tada, kai toks poelgis tam asmeniui (nužudžiusiam nukentėjusįjį) buvo itin netikėtas, neįprastas, prieštaraujantis jo moralės vertybėms, nesitikint iš nukentėjusiojo tokio poelgio ir pan. Šiuo nagrinėjamu atveju to nustatyta nebuvo. Be kaltinamosios E. M., aukščiau išvardintų liudytojų parodymų, jų nurodytas aplinkybes, kad A. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, netinkamai elgėsi viešoje vietoje, buityje patvirtina ir duomenys dėl jo nubaudimo administracine tvarka: jis 2014-08-26 – 2018-08-20 laikotarpiu buvo baustas baudomis 36 kartus už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam, 24 kartus už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto, 7 kartus už smulkias alkoholinių gėrimų vagystes iš parduotuvių, 14 kartų už nedidelį chuliganizmą, 3 kartus už kitus administracinius pažeidimus, nei vienos iš paskirtų baudų nesumokėjo (t. 1, b. l. 138-187). Dėl A. K. netinkamo elgesio prieš ją, kaltinamoji E. M. ne kartą kvietė policiją jų gyvenamosios vietos adresu: 2017-12-12 dėl girto A. K. spyrio jai nėščiai į pilvą, keliamo triukšmo (t. 1, b. l. 116), 2018-04-11 dėl girto A. K. keliamo triukšmo, baldų spardymo (t. 1, b. l. 119), 2018-04-15 dėl girto A. K. keliamo triukšmo, barnio (t. 1, b. l. 122), 2018-07-07 dėl to, kad girtas A. K. trenkė jai rankos delnu į galvą, kėlė triukšmą (t. 1, b. l. 129), 2018-07-27 dėl to, kad girtas A. K. jai trenkė rankos delnu per pakaušį (t. 1, b. l. 132). Šie įrodymai patvirtina, kad A. K. ne tik piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, netinkamai elgėsi viešoje vietoje, bet toks jo netinkamas elgesys buvo ir su kaltinamąja E. M.. Bylos įrodymais yra nustatyta ne tik tai, kad kaltinamoji E. M. ir jos sugyventinis A. K. nuolat pykdavosi, bet ir tai, kad jų žodiniai konfliktai peraugdavo į fizinį smurtą vienam prieš kitą, ne kartą E. M., neapsikentusi tokio jo elgesio, neįleisdavo jo į namus. Netgi tą pačią įvykio dieną kaltinamoji E. M. ir A. K. kivirčą pradėjo ryte, tiek jis, tiek ji tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, grįžus A. K. į namus apie 19.30-20.00 val., E. M., neapsikentusi pagal ją jo agresyvaus elgesio, išvarė jį iš namų, tačiau netrukus, jam prašantis, ji vėl jį įsileido į namus, jie susitaikė. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad kaltinamoji E. M. toleravo tokį netinkamą A. K. elgesį su ja, toks jo elgesys su ja, pagal jos parodymus ir analogiško smurto – jos tąsymo, sugriebus jai už plaukų, buvo gana dažnas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad aptariamas A. K. neteisėtas elgesys prieš E. M. įvykio metu nebuvo jai netikėtas, todėl negalėjo sukelti būsenos, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip staigaus labai susijaudinusio asmens būsena.

Tai, kad kaltinamoji E. M. nebuvo emocinėje būsenoje, turėjusioje esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai, trukdžiusioje teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo elgesį, nustatyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologine ekspertize (akto Nr. 78TPK-84/2019, t. 3, b. l. 193-200). Šios ekspertizės metu taip pat buvo akcentuojamos anksčiau buvusios objektyvios situacinės aplinkybės (nukentėjusysis ne kartą buvo grasinęs smurtu kaltinamajai E. M., smurtavęs prieš ją, toks pat smurtinis agresyvus neprognozuojamas elgesys buvo ir įvykio metu), taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamajai E. M. būdingus elgesio bei reagavimo tokiose situacijose ypatumus, kad ji sugeba veikti racionaliai, pernelyg emocionaliai, dirgliai, impulsyviai reaguoja, spontanišką elgesį, galimą savikontrolės praradimą.

Kaltinamoji E. M. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, augino 3 mėnesių sūnų.

Kolegija, nepripažinusi, kad kaltinamoji E. M. nužudė A. K., būdama staigaus labai susijaudinusio asmens būsenoje, visgi mano, kad ji nužudė A. K., jam tokią jos veiką išprovokavus savo neteisėtu elgesiu prieš ją. Kaltinamoji E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliais ir detaliais parodymais patvirtino, kad A. K. aptariamos situacijos metu netinkamai elgėsi prieš ją, fiziškai smurtavo, tą patvirtina ir objektyvus įrodymas: lūpos sužalojimas. Teismas tokiais jos parodymais tiki ir pripažįsta jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kad jos nusikalstamos veikos padarymui įtaką turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamosios E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad ji nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui.