- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- I-1369-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04493-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
- 1.15.2.1.1Neteisėtas veikimas
- 1.15.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjasS. G. 2015 m. rugsėjo 11 d. skundukreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 19 000Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo nuo 2012 m. lapkričio 26 d.iki 2015 m. birželio 28 d., atlyginti.Pareiškėjas nurodė, kad dėl kamerų užstatymo baldais, sanitarinio mazgo užimamo ploto vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas buvo itin mažas ir dėl tokių laikymo sąlygų jis beveik negalėjo judėti ar pasimankštinti. Pareiškėjo teigimu, tokios laikymo sąlygos pripažintinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu. Be to, pareiškėjasteigė, kad perpildytosekamerosetrūkdavo oro, todėl jis negalėjo gerai išsimiegoti, tapo irzlus ir nervingas, o dėl šviesos trūkumo pastoviai jautė akių perštėjimą, skausmą, skaitant, greitai pavargdavo akys. Pareiškėjo tvirtinimu, netinkamos laikymo sąlygos Lukiškių TI-Kpasireiškė ir tuo, jog kamerų langai nesandarūs, žiemos metu būdavo labai šalta. Siekiant užsandarinti langus, jie būdavo uždengiami drabužiais ir dėl to kamerose būdavo tamsu, trūkdavo oro. Be to, drabužius tekdavo skalbti šaltu vandeniu ir džiovinti toje pačioje kameroje, dėl to kameroje buvo drėgna. Be to, S. G. neturtinės žalos atsiradimą kildino ir iš to, kad 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. birželio 22 d. pareiškėją konvojuojant į Lukiškių TI-K, jis buvo patalpintas kartu su rūkančiais, nors Lukiškių TI-K užpildytuose dokumentuose nurodė, kad yra nerūkantis. Pareiškėjas paaiškino, jog kartu su rūkančiais asmenimis jis taip pat buvo laikomasir 2015 m. birželio 15 d. iki konvojavimo į Anykščių policijos komisariatą bei 2015 m. birželio 25 d. konvojuojant į Marijampolės pataisos namus(b. l. 1-2, 117-119).
Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-KatsiliepimuprašėS. G.skundą atmesti kaip nepagrįstą.Lukiškių TI-Knurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. birželio 25 d. Lukiškių TI-K paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas dėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, turinčio tekti ne mažesnio kaip 3,6 m² kameros ploto, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K teigė, kad administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį: sudaryti galimybes naudotis pasivaikščiojimo ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Paaiškino, kad asmenųpaskirstymas į kameras vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikossuėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas)8straipsniu. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.Lukiškių TI-K nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti, kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Teigė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti. Atsakovės atstovo nuomone, sprendžiant pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, be to, civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Lukiškių TI-K tvirtino, kad pareiškėjas žalos atsiradimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta žala. Dėl šių priežasčių pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K veiksmus neteisėtais nėra (b. l. 9-16).
Skundastenkinamas iš dalies.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas S. G. buvo laikomas Lukiškių TI-K periodiškai nuo 2012 m. lapkričio 26 d.iki 2015 m. birželio 25 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos valstybei atstovaujančio Lukiškių TI-K pateiktu atsiliepimu, neginčijo jame nurodytų faktinių duomenų, nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis apie pareiškėjo buvimoLukiškių TI-K laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėlneturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K kamerose atlyginimo nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. birželio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas S. G. pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais, neužtikrinant tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui(CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis)ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos(CK 6.247 straipsnis).
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos; kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą; ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.Sprendžiant S. G. skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Lukiškių TI-K arba jos pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti; ar toks veikimas ir/arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Be to, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, būtina nustatyti, kokios Lukiškių TI-K veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjui.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo; kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas bylojeV. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, EŽTT atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas kaip pagrindinį skundo argumentą, kuriuo grindžia neturtinės žalos atsiradimą, nurodė tai, kad dėl Lukiškių TI-Kkamerų užstatymo baldais, sanitarinio mazgo užimamo ploto pareiškėjui tekęs kameros plotas buvoitin mažas, dėl ko, pareiškėjo teigimu, buvo suvaržytos jo judėjimo galimybės.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d. ir galiojusio ginčui aktualiulaikotarpiu,1.3.1. punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Minėto įsakymo 1.3.1. punktas, taip pat ir kitų, suėmimo vykdymą reglamentuojančių, teisės aktų normos neįtvirtina reikalavimo, kad vienam asmeniui turintis tekti ne mažesnis kaip 3,6 m² minimalus kameros plotas apskaičiuojamas iš bendro kameros ploto atimant sanitarinio mazgo ar baldų užimamą plotą.Toks Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamoje teisminėje praktikoje (pvz., 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2077-575/2016; 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2108-575/2016; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
IšanalizavusLukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotus, jose laikomų asmenų skaičių, ir juos įvertinus, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiupareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 332 paras, iš kurių221 parą pareiškėjo teisė įĮsakymu Nr. V-124 nustatytą minimalią 3,6 m²gyvenamojo ploto normą nebuvo užtikrinta (pareiškėjui tekęs kameros plotas svyravo nuo 1,99 m²iki 3,44 m²), per kitas 111 parų pareiškėjui tekęs plotas atitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1. punkto reikalavimą(pareiškėjui tekęs kamerosplotas svyravo nuo 3,66m² iki 26,81m²).Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Lukiškių TI-K pateiktų duomenų teisingumu. Spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio kameros Nr. 268 ploto, teismas vadovaujasi teisminėje praktikoje suformuotu aiškinimu, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikalavimą, pareiga paneigti visas byloje kylančias abejones tenka atsakovui. Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie kameros Nr. 268 plotą, todėl sprendžiama, jog tomis dienomis, kai pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas ne vienas, t. y. 2015 m. birželio 13 – 15 dienomis, jam teko mažiau nei 3,6 m² ploto.
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K kamerosebuvo tamsu, dėl nesandarių langų žiemos metu būdavo šalta, drėgna, trūkdavo oro.
Kardomojo kalinimo vietos įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu nustatėLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Pagal HN 76:2010įtvirtintas nuostatas, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, ojose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (22 ir 23 punktai). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato HN 76:2010 26 punktas, pagal kurį, oro temperatūra šaltuoju metų periodu turi būti 18-22 °C; santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 proc.
Pareiškėjas savo skunde nenurodė konkrečių laikotarpių ir Lukiškių TI-K kamerų, kuriose, jo teigimu, laikymo sąlygos neatitiko apšvietimo, temperatūros šaltuoju metų periodu, santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio reikalavimų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo regėjimas sutriko būtent dėl jo laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K. Daroma išvada, kad pareiškėjas pakankamai nedetalizavo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl teismas vadovaujasi Lukiškių TI-K byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Lukiškių TI-K byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2013 m. sausio mėn. – 2015 m. liepos mėn. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centrasatliko valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (b. l. 17-96). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs Lukiškių TI-K kameras, dirbtinio dieninio apšvietimo reikalavimų pažeidimų kameroseNr. 104, Nr. 105, Nr. 108, Nr. 110, Nr. 111,Nr. 113,Nr. 163, Nr. 182, Nr. 386ir dirbtinio naktinio apšvietimo pažeidimų kameroseNr. 105, Nr. 113, Nr. 163, Nr. 182, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad byloje pateiktuosepatikrinimo aktuose (2013 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-55; 2013 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16; 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16; 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-522; 2013 m. liepos 25 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-866;2013 m. spalio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1162; 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1363;2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1677; 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-PA-65; 2015 m. balandžio 10 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-775; 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068; 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1707)Vilniaus visuomenės sveikatos centrospecialistai užfiksavo, jog patikrinimo rezultatai atitinkaHN 76:2010 22 ir 23 punktuose nustatytus reikalavimus(b. l. 17-24, 27-30, 37-42, 47-50, 57-62, 67-69, 73-76, 79-82, 89-95).
Remiantis tuo, kas nurodyta, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamą apšvietimą Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo pažeista.
Remiantis byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimo aktų (2013 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-55; 2013 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktas Nr. Nr. 13(13.3)-13.16; 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16; 2013 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3); 2013 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-13.16-1363; 2013 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1677; 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3.)-PA-65; 2015 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-763; 2015 gegužės 6 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1068)duomenimis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu kamerųNr. 104, Nr. 105, Nr. 108, Nr. 110, Nr. 111,Nr. 113, Nr. 163 Nr. 182, Nr. 386langai vėdinimui buvo pritaikyti, todėljos buvo vėdinamos natūraliu būdu, t. y. nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatų (b. l. 19-21, 23-24, 27-29, 39-40, 57-61, 73-76, 89-95). Be to, nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu santykinė drėgmė kamerose Nr. 104, Nr. 105, Nr. 110, Nr. 113ir oro judėjimo greitis kamerose Nr. 104, Nr. 105, Nr. 113, išskyrus kamerą Nr. 163, atitiko HN 76:2010 26 punkte gyvenamųjų patalpų santykinei oro drėgmei ir oro judėjimo greičiui nustatytus reikalavimus, o kameroje Nr. 163 oro judėjimo greitis buvo per mažas (b. l. 23-24, 27-29, 35-36, 39-42, 47-49, 57-58).
Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo, jog žiemos metu būdavo šalta, vertinamiVilniaus visuomenės sveikatos centrošaltuoju metų periodu, t. y. nuo spalio mėn. iki kovo mėn., atliktų patikrinimo aktų duomenys. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 31 d. patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-55 užfiksuoti patikrinimo, atlikto kameroje Nr. 113, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 4 d. iki vasario 5 d., rezultatai, patvirtina, kad oro temperatūra šioje kameroje buvo 12,5°C, t. y. tokios temperatūros sąlygos neatitikoHN 76:2010 26 punkto nuostatų (b. l. 23-24). Remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. atlikto šiluminės aplinkos matavimo protokolo Nr. F-M-328 duomenimis, sprendžiama, kad kameroje Nr. 104, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2013 m. gruodžio 17 d.,oro temperatūra buvo 18,1 °C, t. y oro temperatūra šioje kameroje atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus(b. l. 27-29).
Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Vertinant šią aplinkybę, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas, pareikšdamas reikalavimą dėl netinkamo apšvietimo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo, oro temperatūros šaltuoju metų periodu, konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose ir kada, jo nuomone, minėtieji Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, teismui pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės neneigė aplinkybės, jog nebuvo sudaryta galimybių vėdinti kameras, kas iš esmės,teismo vertinimu, galėjo turėti tiesioginės įtakos kamerose susidaryti perteklinei oro drėgmei. Teismassprendžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl gryno oro trūkumo yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nepatvirtina neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų ar neveikimo. Pažymima, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administracijąar kitas institucijas dėl per didelės drėgmės, netinkamo apšvietimo, žemos temperatūros šaltuoju metų periodu ar kitų sąlygų, galėjusiųpareiškėjui sukelti neturtinę žalą. Įvertinęs nustatytuosius duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti fakto, kad Lukiškių TI-K kamerų būklė ginčo laikotarpiu aptariamų sąlygų aspektu neatitiko HN 76:2010 nuostatų reikalavimų.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis, kaip nerūkantis asmuo, 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. birželio 22 d. konvojuojant į Lukiškių TI-K,2015 m. birželio 15 d. bei 2015 m. birželio 25 d. konvojuojant į kitas kalinimo įstaigas, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors Lukiškių TI-K užpildytuose dokumentuose nurodė, kad jis yra nerūkantis.
Išanalizavus bylos duomenis, daroma išvada, kad Lukiškių TI-K duomenų apie tai, jog pareiškėjas yra nerūkantis,bei duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo laikymą kartu su rūkančiais asmenimis 2015 m. birželio 11, 15, 22 ir 25 dienomis, nepateikė.Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą aiškinimą, jog bylose dėl žalos atlyginimo kilusios abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai,daroma išvada, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog2015 m. birželio 11, 15, 22 ir 25 dienomispareiškėjui buvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikosviešojo administravimo įstatymo42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginamaCK ir kitųįstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartisNr. A502-1774/2010, 2010 m. spalio 11 d. nutartisNr. A756-122/2010).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų - ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismoadministracinės bylosNr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Teisminėje praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylosNr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimoNr. 871/02), 2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimoNr. 16262/05))
Atsižvelgęs į byloje nustatytus ir aukščiau aptartus pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimus, teismas sprendžia, kad jiepareiškėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konkrečių pažeidimų mastą ir trukmędaro išvadą, kad pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigais. Atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.) beivadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo neturtinės prašoma priteisti 19 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo realiai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Teismas vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju už S. G. patirtus neigiamusnepatogumusir dvasinius išgyvenimus, atsižvelgus į pareiškėjo buvimo įkalinimo įstaigoje laiką, pažeidimų pobūdį bei nesant įrodymų, jog laikymo Lukiškių TI-K sąlygos sukėlė žalingus padariniusasmensfizinei ir psichinei sveikatai, protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma yra 1 330,00Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S. G. skundąpatenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1 330,00 Eur (tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų, 00 euro centų) neturtinei žalai, patirtai Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. birželio 25 d., atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimogali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.