Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (­toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. sausio 13 d., apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 3,09 promilių girtumas, išgertuvių metu, kilus konfliktui, kumščiu, tyčia sudavė tris smūgius savo šeimos nariui – sugyventinei L. B., į kairį skruostą taip sukeldamas jai fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, G. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 16.35 val., Pergalės g. 5 B, Veprių mst., Veprių sen., Ukmergės r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau– ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Meriva-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 16.42 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0090, nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 17.04 val. – 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Dėl smurto prieš sugyventinę L. B. parodė, kad su sugyventine kartu gyvena ir veda bendrą ūkį daugiau negu puse metų. Šiuo metu abu bedarbiai ir gyvena pas jo tėvą K. M.. Jie kartu su sugyventine alkoholį jau galimai geria nuo Naujų metų, „daugiadienės“. 2024 m. sausio 13 d. būnant namuose (duomenys neskelbtini) jie vartojo alkoholį kartu su sugyventine, tėvas su jais negėrė. Per dieną buvo išgėrę porą litrų degtinės ir 6 litrus alaus, gėrė vienodai su sugyventine. Jau buvo gerokai apgirtęs, laiko tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo pavakarys, kai išgertuvių metu kilus konfliktui jis sugyventinės prašė išeiti iš tėvo namų, nes L. yra ten nedeklaruota. Jam pradėjus sugyventinę stumti iš namų, abiem stovint, jis L., tris kartus, sudavė į veidą, kurią tiksliai vietą negali pasakyti, nes buvo stipriai girtas. Jis kitur gyventi niekur neturi, todėl nori, kad L. kraustytųsi iš tėvo namų, nes ji turi kitur kur gyventi, o jis ne. Sugyventinė L. gali gyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini), ar pas močiutę (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl šio įvykio labai gailisi ir gali pasakyti, kad jis tikrai su L. susitaikys. 2024 m. rugsėjo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas G. M. parodė, kad automobilis „Opel Merina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo tėvo K. M. vardu. Tėvas K. M. yra neįgalus, nevaikšto, todėl šiuo automobiliu pinai naudojosi G. M.. Automobilis „Opel Merina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra techniškai tvarkingas. Automobiliu naudojosi tik jis. G. M. pats vairuotojo pažymėjimo neturi, dažniausiai G. M. samdydavosi vairuotoją, kad jį pavežtų, taip būdavo pigiau. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 8 d,. laiko tikslaus nepasakys, G. M. vienas su šiuo automobiliu nuvažiavo prie ežero Veprių miestelyje, kur vartojo alkoholį, gėrė alų bei dar iš vakaro buvo gėręs. Tada nuvažiavo į parduotuvę dar norėjo nusipirkti alaus. Važiuojant iš parduotuvės G. M. Veprių miestelyje sustabdė pareigūnai. Prisipažino, kad yra neblaivus. G. M. buvo tikrinamas neblaivumas. Sutinka su alkotesterio rodmenimis, savo girtumo neneigia, labai dėl to gailisi G. M. supranta, kad negalėjo būdamas neblaiviu vairuoti automobilio, taip jau gavosi, šiandien dėl to tikrai nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai. Prašo skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Sutinka, kad automobilį „Opel Meriva“ konfiskuotų. Yra nedirbantis, pajamų neturi šiuo metu. Šiuo metu prižiūri savo neįgalų tėvą, tėvas gauna neįgalumo pensiją. G. M. sugyventinė dirba pavienius darbus (el. b. l. 116-118, 124-126, 154-157).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos L. B. parodymais, kad parodymus duoti sutinka. Su G. gyvena nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., jos ir G. santykiai yra geri. 2024 m. sausio 13 d. abu su G. vartojo alkoholį, o paskui susipyko, po ko jis jai tris kartus kumščiu sudavė į kairįjį skruostą, po jo suduotų smūgių jai skaudėjo, ji iškvietė policiją. Gali pasakyti, kad po šio smurto ji pas jokius gydytojus nesikreipė, jokių sumušimo žymių skruoste jai neliko, pas teismo med. ekspertą ji nevažiavo ir nevažiuos, nes kaip ir minėjo, sužalojimo neliko, patyrė tik skausmą. Nori pasakyti, kad vakar G. jos atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė, mato, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, ji ir toliau su G. gyvens kartu. Prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti jai su G. susitaikius, nes G. dėl 2024 m. sausio 13 d. vakare patirto fizinio smurto ji jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio šioje ikiteisminio tyrimo byloje nereiškia (el. b. l. 7-11);

- 2024 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2024 m. sausio 13 d. apie 20.46 val. dirbant kartu su vyr. tyrėju K. Šveikausku ir vyriaus. patruliu A. Mikštu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė sugyventinis, vaikų nėra, GMP nereikia. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja L. B., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jos sugyventinis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. G. M. buvo nustatytas 3,09 promilių neblaivumas. L. B. nustatytas 2,86 promilių neblaivumas. Ant L. B. veido nesimatė jokių sužalojimų ar paraudimų. Į ligoninę L. B. atsisakė važiuoti. Namuose taip pat buvo G. M. tėtis K. M., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pabendrauti apie įvykio aplinkybes nepavyko dėl jo neįgalumo. L. B. sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), įvykio metu namuose nebuvo (el. b. l. 44-45);

- 2024 m. sausio 16 d. susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiosios L. B. įtariamasis G. M. jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai su įtariamuoju G. M. susitaikius. Įtariamasis G. M. pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nurodo, kad nukentėjusios L. B. atsiprašė, su ja tarpusavyje susitaikė. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Įtariamasis G. M. yra padaręs nusikalstamą veiką, veiką, kuri nėra priskirta prie sunkių ar labai sunkių nusikalstamų veikų. Atsiprašė nukentėjusiosios. Su ja susitaikė. Civilinio ieškinio nėra. Yra neteistas. Jo atžvilgiu pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų nėra. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio nutarimu, kuris patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius (el. b. l. 131-133, 139-140);

- 2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenis, kad įvykio vieta Pergalės g. 5B, Veprių mstl., Ukmergės r. Automobilis „Opel Meriva“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi aikštelės dešinėje, priekiu į ežero pusę. Automobilio priekinis bamperis apgadintas iš abiejų pusių. Automobilio daiktadėžėje daug vienkartinių kaukių ir visokių šiukšlių, taip pat privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. 013-0232626, kuri iš įvykio vietos paimama. Vairuotojo durelėse pridėta rankšluosčių. Automobilio salono gale dešinėje pusėje ant sėdynės padėta pagalvė, o ant žemės guli tuščias plastikinės taros 1 litro alaus butelis. Automobilio bagažinėje ratlankis, automobilio galinio vaizdo veidrodėlis ir rankšluosčiai. Įvyko vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Automobilis „Opel Meriva“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis iš įvykio vietos paimami. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau jokių pėdsakų, daiktų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (el. b. l. 60-72);

- 2024 m. rugsėjo 8 d. neblaivumo nustatymo aktu, kad įtariamajam G. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs gali.

- 2024 m. rugsėjo 8 d. alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenis, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 7510, ARRF-0090, 2070607, 2024 m. rugsėjo 8 d. pirmu tikrinimu 16.42, nustatytas 2,23 promilės, antru tikrinimu 17:04 val. 2,35 promilės;

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę L. B., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, tai yra kumščiu sudavė tris smūgius į kairį skruostą. Tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami G. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Opel Meriva-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,23 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami G. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamų veikų padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmes, jo vykdymą atidedant. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas vertina, kad G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad jis nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu jam nebuvo inkriminuota, todėl teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties ir šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės G. M. nepripažįsta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į G. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau kaltinamasis per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, kas rodo G. M. nenorą resocializuotis ir laikytis įstatymų. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokuroro pareiškime teismui siūlomas arešto bausmes, jo dydį parenkant artimą baudžiamojo įstatymo nustatytam vidurkiui, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintinos visiško sudėjimo būdu.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 13 d. 21.45 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 11.40 val. (2 dienos) (el. b. l. 98-101, 102-104), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartą jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis nėra teistas, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė nuoseklius parodymus, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, G. M. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros bei skiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktuose numatytus įpareigojimus – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad teismo vertinimu, atidedant arešto bausmės vykdymą G. M. intensyvi priežiūra neskirtina, nes siekiant įgyvendinti bausmės tikslus kaltinamojo laisvė bus pakankamai apribota paskyrus jam įpareigojimus ir draudimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis G. M. smurtavo prieš savo sugyventinę, todėl kaltinamajam G. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas, spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam G. M., įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė realiai naudodamasis šia teise, nors tokios teisės neturi, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Tokie G. M. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 20 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, t. y. kaltinamojo tėvui K. M.. Tačiau kaltinamasis duodamas parodymus paaiškino, kad nors transporto priemonė yra registruota K. M. vardu, tačiau transporto priemone naudojasi tik pats kaltinamasis, nes K. M. yra neįgalus, transporto priemone nesinaudoja. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Opel Meriva“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01777-24), kaltinamojo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, K. M., (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti– paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (el. b. l. 81-83).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 127-130, 158-160) – panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. M. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10, 11 punktais, G. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai G. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 13 d. 21.45 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 11.40 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti G. M. per bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti K. M. priklausantį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą– panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti G. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.