Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-07-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 1995-08-16 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – 2 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

3) Panevėžio apygardos teismo 1999-08-24 nuosprendžiu pagal BK 82 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – 3 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. Įpareigojant atlikti 100 valandų nemokamų darbų;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-11-20 nuosprendžiu pagal BK 150 str. 3 d., BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. – 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5) Ispanijoje 2004-11-19 dėl vagystės – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

6) Italijoje 2006-06-26 dėl vagystės – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vykdymas atidėtas 5 m.;

7) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), - 3 m. laisvės atėmimo bausme. 2007-12-04 nuosprendį subendrinus su 2003-11-20 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė 3 m. 6 mėn.;

8) Švedijoje 2010-07-09 dėl vagystės - 1 m. 15 d. laisvės atėmimo bausme;

9) Švedijoje 2011-05-05 dėl vagystės – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme;

10) Suomijoje 2013-03-07 dėl su vagyste susijusių nusikaltimų – 3 m. laisvės atėmimo bausme;

11) Švedijoje 2016-04-05 dėl vagystės, sukčiavimo 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, išsiuntimas iš šalies teritorijos;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2023 m. gegužės 08 d., apie 00 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „LEXUS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad viskas buvo vasaros pradžioje, paskambino draugas, paprašė, kad pasiimtų jį iš sodo. Žinojo, kad jis negeriantis. Nuvažiavo, paėmė draugus, vežė namo. Automobilyje su juo važiavo M. P. ir V. K.. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės į sodą paimti žmonių. Gal automobilio žibintai blogai švietė, reikėjo juos nupoliruoti, automobilis buvo „skendęs“, todėl buvo įsijungęs ilgąsias automobilio šviesas.

3. Jį sustabdė policija. Pareigūnai nenurodė dėl ko jį stabdė, jis sustojo iš karto, truputį prasidarė langą. Paprašė jo parodyti dokumentus, todėl ir jų parašė parodyti dokumentus. Mano, kad pareigūnai dėl to susinervino. Jo dokumentus išplėšė jam iš rankų, griebė su visa pinigine, įvyko žodinis konfliktas. Jis jų klausė, kokias nesąmones jie daro, ar taip tikrinami dokumentai? Paprašė pareigūnų elgtis mandagiau. Paskui jį iš automobilio ištraukė. Iš pradžių jis gražiai bendravo, nebuvo taip, kaip sakė, kad rankas stangino. Automobilyje sėdėję draugai nesuprato kas vyksta.

4. Tik sustabdžius jam į automobilį įmetė į vamzdelį, tai buvo jau po dokumentų išplėšimo, liepė prasipūsti. Jis neatsisakė tikrintis blaivumo, tik paprašė pirma atiduoti jam dokumentus. Pasakė, kad pirmiausia eitų į tarnybinį automobilį ir patikrintų dokumentus, o juos atidavus, jis pažadėjo prasipūsti. Jie tai traktavo kaip atsisakymą. Jam suveikė principai dėl tų išplėštų dokumentų iš rankų ir nemandagaus elgesio su juo, jis įsižeidė, susinervino, vartojo necenzūrinius žodžius. Dabar pagalvojus, galėjo taip nesielgti. Supranta, kad turi pateikti pareigūnams dokumentus, kai jie to prašo, supranta, kad reikia nusistatyti blaivumą. Siūlė jam pasitikrinti blaivumą, neatsimena, kiek kartų.

5. Pareigūnai pasakė, kad jis atsisako pūsti, jis sakė, kad neatsisako, tik jie pirmiausia turi atiduoti jam dokumentus. Prasidėjo žodinis konfliktas, pasodino jį į tarnybinį automobilį, nuvežė į komisariatą, ištraukė iš automobilio, užlaužė ranką, pradėjo smaugti, nupurškė dujomis. Pasistatė automobilį, kaip jiems patogiau, išmetė jį iš automobilio, jis užsigavo galvą, nes buvo surakintas. Vienas pradėjo smaugti, kitas laužti ranką. Negalėjo net pasakyti, kad nebelaužtų rankos, nes buvo užsmaugtas. Policijos komisariate, pareigūnai, kai jį „sudaužė“, greičiausiai išvažiavo. 2 policijos pareigūnai vartojo smurtą prieš jį, tie, kurie yra atėję į teismo posėdį – vienas su barzda, kitas – aukštesnis. Greičiausiai pasistatė automobilį ten, kur nefilmuoja kameros, pradarė duris ir iš karto jį „tėškė“. Jis jų nebematė, nes nupurškė jį su tuo „gesintuvu“. Jo rankos buvo surakintos, jis nebandė priešintis. Uždarė jį, jis daužė duris, prašė leisti prasipūsti, bet nedavė, paskui jį nupurškė dujomis, nes daužė duris. Kai jį nupurškė, nieko nebematė. Komisariate jam neleido pūsti į alkotesterį, sakė neprisigalvoti. Nuo tos vietos, kur jį sustabdė iki komisariato vyko gal tik 5 minutes, nebūtų per tiek laiko išsiblaivęs. Prie automobilio viskas vyko greitai, ilgai neužtruko. Paprastai pareigūnai duoda pūsti 2 kartus, antrą kartą po 15 min., o į komisariatą jį atvežė per 5 min. Policijos pareigūnai neinformavo jo, jog bus filmuojamas, neklausė ar supranta, kokios bus pasekmės jeigu vengs atlikti teisėtus veiksmus. Nesiūlė atlikti jam jokių veiksmų blaivumo nustatymui.

6. Atėjo rytas, jį išsikvietė tardytojai, apsiklausė. Jis rankos negalėjo pakelti, atėjo sesutė, matė smaugimo žymes, bet nežino ar ji tai užrašė. Prieš jam išeinant vienas pareigūnas jam pasakė, kad važiuotų į priimamąjį. Nuvažiavo į priimamąjį, jam negalėjo peršviesti rankos, nes negalėjo jos pakelti. Pasakė, kad buvo įvykis su policijos pareigūnais, kurie teigė, kad buvo neblaivus, priėmime jam nustatytas 0, 00 promilių girtumas, paskambino ir apie tai pasakė tyrėjai. Jam priėmimo skyriuje nustatė sveikatos sutrikdymo mastą.

7. Jo vairavimo stažas virš 20 metų. Tuo metu, kai įvyko įvykis, turėjo teisę vairuoti. Automobilis jo, buvo jį nusipirkęs prieš 3 dienas, žadėjo sutvarkyti, perkelti vairą į kitą pusę. Yra stabdžiusi policija, tačiau niekada panašiai nebuvo. Policijos pareigūnų tuo metu nepažinojo. Jokių pykčių su jais neturėjo, Lietuvoje negyvena, grįžo tik atostogų. Konfliktas įvyko su pareigūne, tada kiti pareigūnai jį ištraukė iš automobilio ir paguldė. Pareigūnų parodymai skiriasi, vieni sako kad jis priešinosi, kiti sako kad įvyko tik žodinis konfliktas.

8. Jis 3 metus vaistus vartoja, jie skirti jam dėl priepuolių, nes kai susinervina jį pradeda dusinti. Vaistus vartoja pastoviai. Kai paskyrė vaistus, negalima gerti. Iki to vakaro alkoholio nebuvo vartojęs apie 3 metus. Vengti blaivumo patikrinimo neturėjo motyvų.

9. Liudytojas G. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2023-05-08, dirbdami pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką su kolege K. K., iš Panevėžio AVPK OVS išgirdo, kad kitą ekipažą siunčia į įvykį, kad vairuojamas automobilis nelietuviškos registracijos valstybiniais numeriais važiuoja (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini).

10. Jis važiavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Pamatė automobilį važiuojantį su įjungtomis ilgomis šviesomis ties (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais ir nusuko link (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais ir įjungtomis ilgomis automobilio šviesomis, todėl sukėlė įtarimą, kad tai gali būti tas pats automobilis, kuris buvo nurodytas Panevėžio AVPK budėtojų, kitam ekipažui.

11. Pasuko į (duomenys neskelbtini) ir pamatė tą patį automobilį persirikiuojantį į kitas eismo juostas be jokio reikalo. (duomenys neskelbtini) sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu automobilis sustojo ir rodė posūkį į kairę pusę link (duomenys neskelbtini). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini), o jie važiavo iš paskos ir įjungė švyturėlius, mėlynos – raudonos spalvos, taip pat garsinį signalą. Per garsiakalbį pasakė, kad automobilio vairuotojas sustotų dešiniajame kelkraštyje ir automobilis iškarto sustojo.

12. Iš automobilio išlipo kolegė K. K. ir priėjo prie vairuotojo pusės priekinių durelių. Jis įsitikinęs, kad sustabdytas automobilis sustojo ir niekur nebevažiuoja išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie priekinio kairės pusės keleivio, pasišvietė žibintuvėliu ir pasižiūrėjo, kas dar yra automobilyje. Kai suprato, kad automobilyje kiti esantys asmenys yra ramūs, išgirdo kaip tarp kolegės ir vairuotojo – A. V. vyksta žodinis konfliktas.

13. Priėjo prie vairuotojo pusės prisistatė ir nurodė pateikti vairuotojo pažymėjimą, tada A. V. pasakė, kad nežino kas jis toks yra. Jis jam parodė savo tarnybinį pažymėjimą, bet asmuo nekreipė dėmesio į jo rodomą pažymėjimą elgėsi neadekvačiai, vartojo necenzūrinius žodžius.

14. Priėjus prie automobilio, iš automobilio pro atvirą vairuotojo pusės langą sklido stiprus alkoholio kvapas. A. V. dešinėje rankoje laikė vairuotojo pažymėjimą, kairėje piniginę. Paprašė pateikti jo rankoje laikomą vairuotojo pažymėjimą, bet jis jo jam nedavė, dėl to jį pasiėmė iš jo rankų.

15. Kadangi konfliktas nesibaigė, A. V. toliau konfliktavo, jo kolegė K. K. iškvietė kolegų ekipažą į pagalbą jiems. Kolegos buvo netoliese, jie labai greitai atvyko. Prieš atvykstant kolegoms jis A. V. daugiau nei 3-4 kartus siūlė tikrintis neblaivumą, bet jis išsisukinėjo ir vengė tą daryti.

16. Atvykus kolegoms M. R. ir L. K. jis priėjo prie jų ir paaiškino, kokia yra situacija. Matė, kad M. R. nuėjo prie vairuotojo prisistatė ir pasakė, kad A. V. turi pasitikrinti neblaivumą, bet A. V. vėl prašė parodyti dokumentus, kas toks yra kolega M. R.. Matė, kad L. K. parodė savo tarnybinį pažymėjimą A. V.. A. V. toliau išsisukinėjo ir paprašytas M. R. dar mažiausiai du kartus pasitikrinti neblaivumą, konfliktavo su pareigūnais, viso konflikto metu A. V. savo kalboje nuolatos vartojo necenzūrinius žodžius ir neblaivumo nesitikrino.

17. M. R. paaiškino A. V., kad jei nevykdys teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bus panaudota fizinė jėga, bet A. V. toliau vengė neblaivumo patikrinimo ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Jie su M. R. ištraukė A. V. iš automobilio panaudodami fizinę jėgą ir paguldė ant žemės veidu į grindinį, uždėjome spec. priemonę – antrankius. Vedant į tarnybinį automobilį iš A. V. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. A. V. M. R. ir L. K. išvežė į laikino sulaikymo patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo dar du keleiviai, kurių anketinius duomenis užsirašė ir asmenys išsikvietę taksi išvažiavo.

18. Išlipęs iš tarnybinio automobilio įsijungė „Body“ kamerą, bet dėl techninių kliūčių ji neįsijungė ir įvykio nenufilmavo. A. V. buvo įspėtas dėl atsakomybės dėl blaivumo pasitikrinimo atsisakymo. Taip pat įspėtas dėl filmavimo (t. 1, b. l. 64-67; 70-72).

19. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. papildomai paaiškino, kad neatsimena, jog būtų turėjęs reikalų su kaltinamuoju anksčiau. A. V. išsisukinėjo, vengė tikrintis neblaivumą. Kai sakė jam, kad reikia tikrintis jis klausinėjo klausimų, nekreipė dėmesio į tai kas jam buvo sakoma, sakė, kad tikrinsis vėliau, tai kartojosi. Jis A. V. įspėjo apie pasekmes dėl atsisakymo tikrintis blaivumą. Jautė nuo kaltinamojo alkoholio kvapą ir kai priėjo prie automobilio ir kai vedė į tarnybinį automobilį.

20. Pamena, kaip įjungė „Body“ kamerą, bet ji dėl techninių kliūčių neįsijungė. Už kameras yra atsakingi kiti asmenys. A. V. į komisariatą ne jis vežė, nežino, kas ten vyko, nes jie tuo metu liko įvykio vietoje. Jeigu žmogus uždaromas sulaikymo laikino sulaikymo kameroje, pareigūnai turėjo patikrinti A. V. blaivumą.

21. Liudytoja K. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2023-05-08, dirbdami pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką su kolega G. B., iš Panevėžio AVPK OVS išgirdo pranešimą kolegoms, kad nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis nelietuviškos registracijos valstybiniais numeriais, galimai neblaivus.

22. G. B. vairavo tarnybinį automobilį ji sėdėjo keleivio vietoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) sankryžą pamatė automobilį važiuojantį su įjungtomis ilgomis šviesomis. Automobilis buvo tamsios spalvos su (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais kaip ir nurodytame pranešime apie galimai neblaivų vairuotoją. Matomumas buvo geras – gatvės apšviestos ir nebuvo poreikio ilgoms automobilio šviesoms.

23. Važiuojant link minėto automobilio (duomenys neskelbtini) pamatė, kad automobilis keičia eismo juostas be jokio poreikio, persirikiuoja kelis kartus. Privažiavę (duomenys neskelbtini) sankryžą tarnybiniu automobiliu ir sustoję už mano jau minėto automobilio įsitikino, kad automobilis su (duomenys neskelbtini) registracijos valstybiniais numeriais. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini), jie važiavo iš paskos, (duomenys neskelbtini) įjungė švyturėlius, mėlynos – raudonos spalvos, taip pat garsinį signalą, per garsiakalbį G. B. pasakė, kad automobilio vairuotojas sustotu dešiniajame kelio kelkraštyje, automobilis iš karto sustojo.

24. Ji išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo pusės priekinių durelių. Pamatė, kad vairuotojo pusėje sėdi vyras kaip nustatyta vėliau A. V.. Vairuotojas buvo pradaręs vairuotojo pusės langą, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji prisistatė ir paprašė A. V. išjungti automobilio variklį ir atiduoti automobilio raktelius iki kol bus patikrintas jo neblaivumas, paaiškino jam, kad jis sukėlė įtarimą dėl automobilio manevravimo.

25. Automobilio raktelių vairuotojas nedavė nei jai nei jos kolegai G. B.. A. V. vairuotojo pažymėjimo nedavė, tada priėjo jos kolega G. B. paprašė dar kartą pateikti vairuotojo pažymėjimą, bet jis pradėjo jų prašyti parodyti tarnybinius pažymėjimus, nes nežino su kuo bendrauja. Ji ir G. B. juos parodė, bet A. V. nekreipė dėmesio, išsisukinėjo sakydamas, kad jie „cirkinasi“.

26. Automobilyje be vairuotojo buvo dar du vyrai, vienas sėdėjo keleivio pusėje priekyje, kitas gale už vairuotojo. A. V. visą laiką elgėsi neadekvačiai – vartojo necenzūrinius žodžius, jų buvo daug ir jie buvo vartojami nuolatos. Bendraujant su A. V. jis rankoje laikė vairuotojo pažymėjimą, bet jiems pažymėjimo nedavė nors buvo prašomas daugiau nei kelis kartus.

27. G. B. iš A. V. rankų paėmė jo laikomą vairuotojo pažymėjimą ir padavė jį jai, kad nueitų į tarnybinį automobilį patikrinti. Kadangi konfliktas tarp jų ir A. V. nesibaigė prieš išeidama tikrinti dokumento ji radijo ryšiu pranešė kolegoms, kad atvažiuotų jiems padėti, kadangi automobilio vairuotojas elgiasi neadekvačiai, nesitikrina blaivumo yra agresyvus jų atžvilgiu.

28. Kolegos M. R. ir L. K. atvažiavo labai greitai jie buvo netoliese. Prieš atvykstant kolegoms G. B. mažiausiai 4 kartus siūlė A. V. tikrintis neblaivumą, bet jis išsisukinėjo, vengė patikrinimo. Kai atvyko kolegos M. R. ir L. K. ji nuėjo prie L. K. jam pasakė, kokia yra situacija ir nuėjo tikrinti vairuotojo pažymėjimo, todėl toliau vykusio konflikto tarp pareigūnų ir A. V. nematė, tik girdėjau, kaip pareigūnas M. R. siūlė A. V. dar mažiausiai 3-4 kartus tikrintis neblaivumą.

29. Ji nematė, kaip pareigūnai išlaipino A. V. iš automobilio, tik pamatė, kad A. V. guli ant žemės veidu į grindinį ir jam uždeda M. R. spec. priemonę – antrankius. M. R. ir L. K. A. V. išvežė į laikino sulaikymo patalpas esančias (duomenys neskelbtini). Kitų automobilyje buvusių asmenų anketinius duomenys ji užsirašė jie išsikvietė taksi ir išvažiavo.

30. Ji „Body“ kamerą įsijungė prieš išlipant iš tarnybinio automobilio. Kodėl įvykis nufilmuotas nebuvo, nežino, tikriausiai dėl techninių kliūčių. A. V. daugiau nei kelis kartus buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis blaivumą teisiniai padariniai, bet ir po paaiškinimo jis toliau vengė neblaivumo patikrinimo. Taip pat jam buvo pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą būklę, bet jis į tai net nekreipė dėmesio, o pasiūlius pasirašyti neblaivumo patikrinimo aktą jis atsisakė jį pasirašyti (t. 1, b. l. 75-78; 81-83).

31. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. papildomai paaiškino, kad A. V. iš anksčiau nepažinojo, matė jį pirmą kartą. G. B. mažiausiai 4 kartus siūlė jam tikrintis blaivumą, M. R. dar apie 4 kartus. Kiek pamena, A. V. kategoriškai neatsisakė, labiau vengė atsisakyti, nebuvo aiškaus pasakymo ne. Alkotesterį davė, bet nepūtė. Alkotesteris buvo kontaktinis su šiaudeliu.

32. Ji pirma priėjo prie automobilio, prisistatė, paprašė ištraukti raktelius iš spynelės kol bus patikrintas jo neblaivumas, jis paklausė, kodėl. Ji jam paaiškino dar kartą, tačiau jis ar jos neklausė ar negirdėjo ji nesuprato. Tada iš karto priėjo kolega ir pradėjo vystytis konfliktas. Paprašė jų prisistatyti, parodyti pažymėjimus, jie juos rodė gal po porą kartų. Kai tikrinau duomenis „Polis“ sistemoje, matė, kad A. V. gulėjo ant žemės, ji tame nedalyvavo.

33. Būna, kad „Body“ kameros neveikia dėl techninių kliūčių, o jei jos neveikia, jiems neleidžia jų pasiimti, nes vyksta tvarkymo darbai. Pasiimant „Body“ kameras, jie priglaudžia savo tarnybinį pažymėjimą ir sistema parenka kamerą, privalo jas pasiimti ir turi patikrinti ar jos veikia.

34. Paprašyta buvo A. V. atiduoti raktelius, nes turėjo žinių, kad jis vairuoja galimai neblaivus ir dėl jų saugumo. Kuravimo laikotarpiu ją taip išmokė. Jei A. V. komisariate prašė pasitikrinti blaivumą, jį turėjo nuvežti, bet jie daugiau su juo nebebendravo, nežino, kokie veiksmai buvo atlikti.

35. Liudytojas M. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2023-05-08 dirbdami pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką su kolega L. K., važiavo (duomenys neskelbtini), kai iš kito policijos ekipažo radijo ryšiu kolegė K. K. pranešė, kad jų policijos ekipažui reikia pagalbos, pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini).

36. Kadangi buvo netoliese, atvažiavo greitai. Pamatė, kad kolegos susistabdę automobilį „Lexus“ (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais. Išlipus iš tarnybinio automobilio juos pasitiko kolega G. B., kuris paaiškino, kad vairuotojas A. V., nesitikrina girtumo, konfliktuoja.

37. Nuėjo prie minėto „Lexus“ automobilio, pamatė, kad vairuotojo pusėje sėdi, kaip nustatyta vėliau, A. V.. Priėjus prie automobilio iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasakė A. V., kad reikia nusistatyti girtumą, bet A. V. pasakė, kad parodytų savo dokumentus, nes jis nežino su kuo bendrauja. Jo kolega L. K. parodė savo tarnybinį pažymėjimą, tada jis dar kartą nurodė A. V., kad jis turi pasitikrinti girtumą, bet jis jo žodžius ignoravo ir toliau konfliktavo, kėlė balsą, rankomis gestikuliavo.

38. A. V. nuolatos vartojo necenzūrinius žodžius. Jis sėdėjo vairuotojo pusėje, kadangi automobilio raktelių kolegoms nedavė, o rakteliai buvo pas A. V., dėl visų pareigūnų ir keleivių saugumo pasakė, kad A. V. išliptų iš automobilio. L. K. perspėjo A. V., kad jei nevykdys teisėtų pareigūno reikalavimų bus panaudota fizinė jėga. A. V. į jų reikalavimus nekreipė dėmesio, į juos nereagavo. Tada jie su kolegomis dar kelis kartus pareikalavo, kad A. V. išliptų iš automobilio ir pasitikrintų girtumą, bet į reikalavimus nereagavo, toliau konfliktavo.

39. Jis paėmė dešine ranka už A. V. rankos, tada A. V. staigiu judesiu patraukė ranką prie savęs, taip vengdamas išlipti iš automobilio. Jis ir G. B. panaudodami fizinę jėgą išlaipino A. V. iš automobilio ir paguldė ant žemės veidu į grindinį. Jis pareikalavo A. V., kad duotu rankas, bet A. V. standino, traukė prie krūtinės, taip vengdamas sulaikymo.

40. Į reikalavimus A. V. toliau nereagavo, todėl panaudojus fizinę jėgą, buvo uždėtos spec. priemonė – antrankiai. Vesdamas A. V. prie tarnybinio automobilio iš jo burnos juto sklindantį stiprų alkoholio kvapą. A. V. viso konflikto metu elgėsi neadekvačiai ir agresyviai į jų išsakytus reikalavimus nereagavo, konfliktavo. A. V. įsodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į laikino sulaikymo patalpas esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58-61).

41. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. R. papildomai paaiškino, kad daug kartų siūlė A. V. tikrintis blaivumą ir išsiskirstyti, nepamena, ką tiksliai sakė, bet nepūtė ir įrodinėjo savo tiesas. Jie nuvežė A. V. į komisariatą, kadangi jiems pamaina baigėsi, surašė tarnybinius pranešimus ir išėjo namo. Toliau su A. V. bendravo kitas pareigūnas, reikėjo jį apžiūrėti, kad būtų galima patalpinti į laikino sulaikymo kamerą, jie padėjo tam pareigūnui. Budintis pareigūnas buvo D. B., jis toliau bendravo su A. V.. Jis dirbo vienas, jiems reikėjo tik kartu būti atliekant dalinę apžiūrą.

42. Pas juos tokia tvarka, kad atvažiuoji į įvykį, išlipi iš automobilio ir įjungi „Body“ kamerą. Nepamena iki kada darė įrašą, važiuojant automobilyje kamera greičiausiai buvo išjungta. Automobilyje yra vaizdo kameros. O komisariate A. V. priešinosi apžiūrai, buvo panaudota jėga prieš jį. Nesileido apžiūrimas, buvo tada trise, ten taip pat yra filmuojama, laužė rankas, bandė laikyti, kad galėtų apžiūrėti, visus daiktus iš kišenių išimti, raištelius ištraukti, nes jis priešinosi. Dažniausiai būna, kad atvykus į komisariatą, budintis pareigūnas ateina su alkotesteriu, prašo pasitikrinti blaivumą.

43. Liudytojas L. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2023-05-08 dirbdami pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką su kolega M. R., važiavo (duomenys neskelbtini), kai iš kito ekipažo radijo ryšiu kolegė K. K. paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kur jie jau buvo susistabdę automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, pasakė, kad reikia pagalbos.

44. Išgirdę kolegų prašymą greitai atvyko, nes buvome netoliese. Atvykę pamatė, kad vairuotojo pusėje sėdi, kaip nustatyta vėliau, A. V.. Kolega G. B. jiems paaiškino, kad A. V. nenori tikrintis blaivumo, konfliktuoja. Nuėjo prie vairuotojo, jo kolega M. R. pasakė A. V., kad turi nusistatyti girtumą, bet A. V. pradėjo konfliktuoti aiškino, kad turi parodyti savo dokumentus. A. V. jis asmeniškai parodė tarnybinį pažymėjimą, bet A. V. toliau konfliktavo ir paprašytas pasitikrinti girtumą dar kartą, kolegos M. R. žodžius ignoravo ir toliau konfliktavo.

45. A. V. savo kalboje nuolatos vartojo necenzūrinius žodžius. Jis paprašė A. V. išlipti iš automobilio, paklausė ar A. V. nevykdys pareigūno reikalavimų. A. V. atsakė, kodėl turėtų išlipti iš automobilio. Jis A. V. paaiškino, kad išlipti iš automobilio reikia, nes jis turi nusistatyti girtumą, taip pat jis yra neadekvatus, keikiasi. Jis paklausė jo, kas jis toks yra ir jis jam pasakė, kad yra pareigūnas, tada A. V. pasakė, kad parodytų dokumentą, jis jam ištraukė tarnybinį pažymėjimą, parodė. A. V. pažiūrėjo, bet vėl pradėjo konfliktuoti.

46. M. R. pareikalavo išlipti iš automobilio ir nusistatyti girtumą, bet A. V. toliau konfliktavo, pasakė A. V., kad jei nevykdys jų reikalavimų, bus panaudota fizinė prievarta. A. V. nurodė, kad nežino, kas jie tokie ir jam buvo dar kartą paaiškinta, kad jie yra policijos pareigūnai. Jo kolega M. R. vėl kelis kartus bandė įtikinti A. V. pasitikrinti blaivumą, bet jis išsisukinėjo ir visaip vengė pasitikrinti girtumą.

47. Kadangi A. V. nevykdė jų teisėtų reikalavimų, jį iš automobilio ištraukė kolegos M. R. ir G. B. panaudodami fizinę jėgą, paguldė ant žemės veidu į grindinį ir uždėjo spec. Priemonę – antrankius.

48. Prieš panaudojant fizinę jėgą prieš A. V., jis asmeniškai kelis kartus įspėjo A. V., kad jei nevykdys teisėtų pareigūnų reikalavimų bus panaudota fizinė jėga. Paskui jį įsodino į jų tarnybinį automobilį ir išvažiavo į laikino sulaikymo patalpas esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-49).

49. Teisiamajame posėdyje liudytojas L. K. papildomai paaiškino, kad kai A. V. pristatė į komisariatą buvo budėtojas, kuris apžiūri asmenis, tikrina kišenes, nuveda į kamerą. Būnat A. V. laikino sulaikymo kameroje, jis neprašė nustatyti blaivumą. Kai pristato asmenį į komisariatą, visada klausia ar asmuo sutinka tikrintis blaivumą, bet kai atsisako, netikrina.

50. Su kaltinamuoju anksčiau nebuvo pažįstamas, smurto prieš jį nenaudojo. Kai nuvedė A. V. į laikino sulaikymo patalpas jis turėjo būti apžiūrimas, tačiau jis toliau elgėsi agresyviai, muistėsi priešinosi, nesileido apžiūrimas, toliau elgėsi neadekvačiai, nebuvo galima su juo susitvarkyti.

51. Liudytojas D. B. parodė, kad dirbo tada laikino sulaikymo patalpose Panevėžio AVPK. Gegužės pradžioje buvo atvežtas asmuo, sunku jį būtų su kažkuo supainioti, nes jis buvo labai įžūlus, rėkė, „koliojo“, iš darbo atleidinėjo, sakė visiems bus „pize“, nesileido apžiūrimas, su niekuo nesutiko, niekur nepasirašinėjo, tai labai puikiai atsimenu. Salėje sėdintis kaltinamasis labai panašus į tą asmenį, kuris buvo areštinėje.

52. Jis atlieka atvežtų asmenų apžiūrą prieš patalpindamas į laikino sulaikymo kamerą. Nepamena ar atvežė jį patikrinti neblaivumo, tik žino, kad jis nieko nesidavė, jis tikrai būtų nesutikęs, nesileido net apžiūrimas, tik negražiais žodžiais visus vadino. Jie visada pasiūlo papildomai pasitikrinti neblaivumą, bet visą laiką vyko tik grumtynės. Jis tikrai neprašė pasitikrinti blaivumo, nes jis visko atsisakė, niekur nepasirašė.

53. Nemano, kad buvo naudojamos dujos, bet jei piliečiai žaloja save ir naikina turtą, tada imasi priemonių, bet dėl šio atvejo negali pasakyti ar buvo naudojamos dujos.

54. Liudytojas A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2023-05-08 apie 00 val. 00 min. jis važiavo automobiliu „RENAULT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) privažiavus (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės tamsus automobilis su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais norėjo sukti į degalinę, bet išsuko į važiuojamąją kelio dalį, kur jis ir važiavo. Jis važiavo priekyje jo link (duomenys neskelbtini) jis norėjo aplenkti šį automobilį, kai pamatė, kad automobilis nei iš šio, nei iš to pradėjo keisti eismo juostas, pradėjo važinėti iki kelkraščio paskui staigiai atgal, vinguriavo po kelią.

55. Tada pamatė, kad automobilis pradėjo mirksėti ilgomis šviesomis, nors jam iš priekio jokio automobilio ar kliūties nebuvo. Dėl tokio neadekvataus vairuotojo elgesio jis pamanė, kad vairuotojas neblaivus dėl to paskambino 112, pasakė, kad automobilis važiuojantis priekyje jo važiuoja neadekvačiai vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant iš paskos matėsi, kad automobilyje sėdi 3 asmenys. Jis turėjo susimokėti už kelius dėl to sustojo degalinėje „ORLEN“ esančioje, (duomenys neskelbtini), matė kaip minėtas automobilis nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52-55).

56. Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) ir peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo (t. 2, b. l. 25).

57. Išvadinta rašytinė bylos medžiaga: pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą (t. 1, b. l. 1-3); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio pradėjimo (t. 1, b. l. 4-6); pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 7-10); tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (t. 1, b. l. 11-13); neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 14); įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-24); priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas (t. 1, b. l. 25); nutarimas dėl transporto priemonės perdavimo saugoti (t. 1, b. l. 26-27); liudytojo V. K. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 33-36); liudytojo M. P. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 39-42); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 43-45); policijos registruojamų įvykių registro išrašas (t. 1, b. l. 84-86); kitų objektų apžiūros protokolas (BPC garso įrašas)(t. 1, b. l. 87-89); kitų objektų apžiūros protokolas („Body“ kameros vaizdo įrašas) (t. 1, b. l. 90-93); tarnybinis pranešimas dėl „Body“ kameros vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 94-95); įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (t. 1, b. l. 126-129); į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 1, b. l. 130); nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (t. 1, b. l. 131-133); automobilio registracijos dokumentas (t. 1, b. l. 177).

III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

58. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

59. Kaltinamasis A. V. kaltės nepripažino nurodydamas, kad jis neblaivumo patikrinimo nevengė, buvo visiškai blaivus, todėl vengti neblaivumo patikrinimo neturėjo ir jokio pagrindo. Vėliau, visgi, pripažino, kad jį policijos pareigūnai savo elgesiu įžeidė, neatidavė automobilio dokumentų, todėl jam suveikė principai ir jis tuo momentu nesutiko pasitikrinti neblaivumo. Jis prašė policijos pareigūnų jo neblaivumą patikrinti būnant laikino sulaikymo patalpose, tačiau jo neblaivumo niekas netikrino.

60. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų policijos pareigūnų G. B., K. K., L. K., M. R. parodymais, kurie visi patvirtino, jog A. V. buvo ne kartą prašoma pasikrinti blaivumą, tačiau jis atsikalbinėjo, uždavinėjo jiems klausimus, išsisukinėjo ir neblaivumo nesitikrino. Liudytojų parodymais nustatyta, kad A. V. buvo paduotas ir alkotesterio šiaudelis, jo buvo prašoma pasitikrinti blaivumą ir nurodoma, kad galės važiuoti toliau, tačiau jis, kad ir kiek prašomas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė.

61. Kaltinamojo vengiant neblaivumo patikrinimo patvirtina teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtas policijos pareigūno M. R. kūno kameros vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas ir aprašytas ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-93; t. 2, b. l. 25) iš paminėto vaizdo įrašo matyti, kad A. V. nusistatyti neblaivumą prašė ne tik G. B. ir M. R., tačiau ir L. K., nustatyti 7 tokie prašymai, tačiau iš aukščiau paminėtų liudytojo parodymų žinoma, kad M. R., kurio kūno kamera užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas atvyko vėliau už G. B. su K. K. bei iki jo atvykimo G. B. A. V. mažiausiai 4 kartus prašė pasitikrinti neblaivumą (K. K. parodymai). Kaltinamojo M. R. prašė pasitikrinti blaivumą ir nurodė, kad galės važiuoti toliau - „prapučiam ir jeigu blaivas skirstomės, kokios problemos?“. Tačiau matyti, kad kaltinamasis šių reikalavimų nevykdė, elgėsi įžūliai, iššaukiančiai, policijos pareigūnus įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius.

62. Neblaivumo nustatymo aktu (t. 1, b. l. 14) nustatyta, kad A. V. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. V. buvo įspėtas dėl filmavimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. Neblaivumo nustatymo akte nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parymai, kurie patvirtino, kad pro atdarą vairuotojo pusės langą sklido stiprus alkoholio kvapas. G. B. apklausiamas liudytoju taipogi nurodė, kad alkoholio kapą jautė ir vesdamas A. V. į tarnybinių automobilį.

63. Tai, kad A. V. buvo nustatyti neblaivumo požymiai patvirtina ir policijos registruojamų įvykių registro išrašas (t. 1, b. l. 84-86), iš kurio matyti, kad A. V. stebėti akivaizdūs neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. A. V. pasitikrinti girtumą atsisakė, atsisakė vykti į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ medicininei patikrai.

64. Tai, kad A. V. neadekvačiai elgėsi patvirtina liudytojų G. B., K. K., L. K., M. R. parodymai, policijos pareigūno M. R. kūno kameros vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad A. V. elgėsi ir kalbėjo įžūliai, iššaukiančiai, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo policijos pareigūnus. Jo neadekvačią elgseną patvirtina ir A. J. parodymai bei garso įrašas iš BPC (t. 1, b. l. 87-89), iš kurių matyti, kad A. V. vairuojamas automobilis nei iš šio nei iš to pradėjo keisti eismo juostas, pradėjo važinėti iki kelkraščio paskui staigiai atgal, vinguriavo po kelią, mirksėjo ilgomis šviesomis, nors jam iš priekio jokio automobilio ar kliūties nebuvo, kas iš paskos važiavusiam vairuotojui dėl neadekvataus elgesio sukėlė įtarimą, kad vairuotojas neblaivus dėl to buvo skambinta 112.

65. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis vėliau pats prašė, kad patikrintų jo blaivumą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas L. K. nurodė, kad laikino sulaikymo kameroje A. V. neprašė nustatyti blaivumą. Liudytoju apklaustas laikino sulaikymo patalpose budėjęs D. B. nurodė, kad A. V. buvo labai įžūlus, rėkė, juos koneveikė, iš darbo atleidinėjo, sakė jiems blogai baigsis, nesileido apžiūrimas, su niekuo nesutiko, niekur nepasirašinėjo, neprašė pasitikrinti blaivumo. Jie visada pasiūlo papildomai pasitikrinti neblaivumą, bet šiuo atveju visą laiką vyko tik grumtynės, A. V. visko atsisakė, niekur nepasirašė.

66. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą įrodymų visetą sprendžia, kad kaltinamojo A. V. kaltė dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai yra įrodyta visiškai.

67. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

68. A. V. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ str. 1 d., nes jis vengė pasikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

69. Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad A. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes neblaivumas jam nebuvo nustatytas. A. V. padarė BK 281¹ str. 1 d., numatytą alternatyvią veiką – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl nurodymas, kad jis vairavo automobilį būdamas dar ir neblaivus yra perteklinis dėl ko šalintinas, kaltinimą šioje dalyje koreguojant.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

70. BK 281¹ str. 1 d. numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

71. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

72. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

73. Parenkant bausmę ir nustatant jos dydį A. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, jis praeityje buvo eilę kartų teistas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse (t. 1, b. l. 99-115), nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 1, b. l. 118-120), nedirbantis (t. 1, b. l. 116-117).

74. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą aukščiau, jam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Baudą kaltinamajam savanoriškai leistina sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

75. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Kadangi nusikalstamą veiką A. V. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino atsižvelgtina nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad byloje yra duomenys (liudytojų A. J., G. B., K. K. parodymai, BPC garso įrašas ir jo apžiūros protokolas) apie tai, jog prieš sustabdymą A. V. galimai vairavo pažeisdamas KET reikalavimus, keitė eismo juostas, blaškėsi po kelią, mirksėjo ilgosiomis šviesomis nors tam nebuvo jokio reikalo. Dėl tokio neadekvataus elgesio eismo dalyviams kilo įtarimas, jog automobilio vairuotojas yra neblaivus ir kreiptasi į policijos pareigūnus.

76. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 8 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (t. 1, b. l. 182-185).

77. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

51. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72, 72³ straipsnių numatytus požymius, konfiskuojami.

52. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

53. Byloje nėra nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje išvardintų aplinkybių dėl kurių negalima būtų konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio. Automobilis „Lexus IS220d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), priklauso A. V., todėl konfiskuotinas.

V. Procesiniai klausimai

54. Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. A. V. grąžintina jo asmens tapatybės kortelė laikoma voke prie bylos.

55. Automobilio „Lexus IS220d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui. A. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

56. Į bausmės laiką įskaitytinas A. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-05-08 00.30 val. iki 2023-05-08 11.46 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 126-129, 131-133).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 8 d. 00.30 val. iki 2023 m. gegužės 8 d. 11.46 val. (viena diena), šį laiką prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai nurodant, kad likusi nesumokėta A. V. baudos dalis sudaro 98 MGL (4900 Eur).

Nustatyti 1 (vienerių) metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. V., jog jis paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti A. V., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 8 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn A. V. priklausantį automobilį „Lexus IS220d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)registracijos numeriai).

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą; dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. V. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus jam grąžinti.

A. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „Lexus IS220d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.