- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-802-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39775-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Rova“
- Atsakovas
- UAB „Nordea Finance Lithuania“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Rova“ ir atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rova“ ieškinį atsakovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Rova“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ 5.496,30 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad lizingo davėjas atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2007-09-24 sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 20071137 su lizingo gavėju UAB „Žemka“ dėl ekskavatoriaus - krautuvo „NEW Holland LB 115“ nuomos ir įsigijimo. Atsakovas, lizingo gavėjas - pradinis skolininkas UAB „Žemka“ ir naujasis skolininkas ieškovas UAB „Rova“ 2008-02-25 sudarė susitarimą dėl skolos perleidimo, pagal kurį ieškovas perėmė visas pradinio skolininko UAB „Žemka“ teises ir pareigas, kylančias iš 2007-09-24 finansinės nuomos sutarties. Ieškovas, vykdydamas susitarimą ir sutartį, sumokėjo atsakovui susitarime ir grafike numatytas įmokas, t. y. dalį daikto kainos ir palūkanas, iš viso 5.764,21 Eur. Ekskavatorius - krautuvas „NEW Holland LB 115“ 2008-09-16 buvo pavogtas. UAB „Žemka“ ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę vienerių metų laikotarpio krautuvo - ekskavatoriaus draudimo sutartį nuo daikto sugadinimo, sunaikinimo ir vagystės atsakovo naudai. Po krautuvo vagystės UAB „Nordea Bank Finland“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-12 nutartimi, kuria pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011-11-02 sprendimą, ieškovo ieškinį patenkino iš dalies bei priteisė UAB „Nordea Bank Finland“ iš AB „Lietuvos draudimas“ 34.754,41 Eur draudimo išmoką. Atsakovas 2014-07-24 pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NFL Nr. A3324942, pagal kurią iš gautos draudimo išmokos sumokėjo likutinę daikto vertę be pradinės įmokos – 28.990,20 Eur; taip pat PVM sąskaitą-faktūrą Nr. NFL Nr. A3324941, pagal kurią iš gautos draudimo išmokos sumokėjo palūkanas ir delspinigius - 267,91 Eur. Ieškovas buvo sumokėjęs 5 764,21 Eur daikto vertės, ir tai laikytina ieškovo nuosavybe. Išskaičius iš šios sumos palūkanas ir delspinigius - 267,91 Eur, likusią sumą – 5.496,30 Eur atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui. Atsakovas, gavęs draudimo išmoką, privalėjo pasilikti likutinės (nesumokėtos) daikto vertės ir gautos iš ieškovo sumos skirtumą bei palūkanas ir delspinigius, o likusią draudimo išmokos dalį grąžinti ieškovui, kaip ieškovo nuosavybės dalį. Atsakovas tokiais veiksmais padarė ieškovui 5.496,30 Eur, nuostolių, kuriuos privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, gavęs draudimo išmoką, atsakovas pirmiausia padengė ieškovo skolą atsakovui, t. y. 2.426,96 Eur, tuomet likusią nepadengtą likutinę turto vertę 28.990,20 Eur ir dalį negautų palūkanų. Draudimo išmokos nepakako visiems atsakovo nuostoliams, kuriuos jis patyrė dėl turto vagystės, kompensuoti, todėl sutarties bendrųjų sąlygų 5.10 punktas dėl likusių sumų pervedimo lizingo gavėjui po to, kai padengiamas lizingo gavėjo įsiskolinimas, šiuo atveju negalėjo būti taikomas. Atsakovo nuostoliai dėl turto vagystės yra ne tik likusi nesumokėta turto likutinė vertė (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos palūkanos (negautos pajamos). Visus nuostolius, kiek jų nepadengia draudimo išmoka, atsakovui privalo sumokėti ieškovas. Nors draudimo išmokos sumos nepakako visiems atsakovo patirtiems nuostoliams dėl turto vagystės kompensuoti, tačiau atsakovas nereikalavo iš ieškovo likusių nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalo mokėti jokių sumų ieškovui. Priešingai, ieškovas pats nėra įvykdęs visų savo įsipareigojimų pagal perimtą sutartį atsakovui ir nepagrįstai reikalauja, kad atsakovas sumokėtų jam 5.496,30 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Rova“ iš atsakovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ 1.097,56 Eur nuostolių, 6 proc dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad iki lizingo dalyko vagystės likusi ieškovo neįvykdytų atsakovui prievolių suma buvo 33.656,85 Eur, kurią sudarė nepadengta likutinė turto vertė – 28.990,20 Eur ir nesumokėtos palūkanos – 2.250,29 Eur, taip pat ieškovo pradelstos sumokėti grafike numatytos įmokos, kurių suma – 2.426,96 Eur. Kadangi atsakovas iš turto draudiko gavo 34.754,41 Eur draudimo išmoką, kuri yra 1.097,56 € didesnė už neįvykdytas ieškovo prievoles, šią sumą teismas pripažino ieškovo nuostoliais. Teismas nustatė, jog bylinėdamasis dėl draudimo išmokos priteisimo, atsakovas sumokėjo 6.217,49 Eur advokatų pagalbai apmokėti, tačiau teismas atsakovui priteisė ne visas šias išlaidas, o tik jų dalį- 3.522,32 €. Atsakovas pateikė advokatų profesinės bendrijos „Likas, Vyšniauskas ir partneriai“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias užmokesčio sumokėjimo pagrindą, tačiau nepateikė įrodymų, kad šis užmokestis buvo sumokėtas, nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovui iš priešingos šalies buvo priteistas ne visas atsakovo advokatams sumokėtas užmokestis. Teismas konstatavo, kad nesant šių duomenų ir įrodymų, negalima nuspręsti, ar atsakovas realiai turėjo PVM sąskaitose nurodytas išlaidas, ar visos šios išlaidos buvo pagrįstos. Teismas pripažino, jog nepagrįstos atsakovo išlaidos negali būti laikomos nuostoliais, kuriuos atlyginti privalėtų ieškovas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas UAB „Rova“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinio reikalavimai atmesti, panaikinti ir šiuos ieškovo reikalavimus patenkinti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas palūkanų dydį, be pagrindo nesivadovavo CK 6.64 straipsnio 1 dalies ir 6.206 straipsnio nuostatomis, kurių pagrindu jis yra atleistas nuo prievolės sumokėti atsakovui 2.250,29 Eur dydžio palūkanas. Ginčo faktinės aplinkybės bei byloje esantys duomenys patvirtiną aplinkybę, jog atsakovas po lizingo dalyko vagystės visiškai nebendradarbiavo su ieškovu, todėl pažeidė šalių kooperavimosi principą. Nors ieškovas ir jos atstovas ne kartą kreipėsi į atsakovą bei prašė nurodyti įsiskolinimą, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, pagal 2007-09-24 finansinės nuomos sutartį Nr. 20071137 bei pateikti jam PVM sąskaitas - faktūras, tačiau atsakovas į ieškovo prašymus nereagavo. Atsakovas savo pareigos kas mėnesį pateikti ieškovui sąskaitą palūkanų sumai nevykdė nuo pat lizingo objekto vagystės dienos. Šios pareigos nevykdymą teisme patvirtino ir atsakovo atstovė, nurodydama, jog būtent nuo lizingo objekto vagystės atsakovas sustabdė PVM sąskaitų-faktūrų išrašymą ieškovui. Kadangi mokėjimo palūkanos apmokamos tik gavus PVM sąskaitą - faktūrą, atsakovui jų nepateiktus, ieškovas neturėjo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti savo sutartines prievoles.
Atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo atsakovui pagal lizingo sutartį nesumokėtos palūkanos sudaro 2.250,29 Eur sumą. Ieškovas niekada neginčijo savo prievolės mokėti palūkanas atsakovui, o vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, draudžiama apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovas po lizingo objekto vagystės nebendradarbiavo su ieškovu, nes teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė konkrečias bendravimo su atsakovu aplinkybes. Ieškovo įmonės vadovas ne vieną kartą teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravo su atsakovu po lizingo objekto vagystės, kaip su juo tarėsi dėl laikino mokėjimų sustabdymo, pasirašinėjo dokumentus ir t.t. Be to, tiek ieškovo įmonės vadovas, tiek atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sąskaitų išrašymas šalių susitarimu buvo sustabdytas. Taigi, šalims sutarus, atsakovas pagrįstai nuo lizingo objekto vagystės neteikė sąskaitų ieškovui ir tokiu atveju nelaikytina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Pats ieškovas byloje yra pateikęs lizingo sutarties priedą - mokėjimų grafiką, todėl nekyla abejonių, jog jis žinojo palūkanų įmokų sumas, nurodytas lizingo sutarties priede grafike, o sąskaitų palūkanų įmokoms nepateikimas jokiu būdu nereiškia, jog atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu ar kaip nors jam trukdė vykdyti mokėjimus pagal sutartį.
Atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai suformuotą praktiką, priteisė ieškovui 1.097,56 Eur, t.y. skirtumą tarp atsakovo iš AB „Lietuvos draudimas“ gautos draudimo išmokos 34.754,41 Eur ir teismo nurodytos bendros ieškovo atsakovui neįvykdytų prievolių sumos 33.656,85 Eur sumos, į šią sumą neįskaičiavus atsakovo patirtų, Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-1108/2014 nepriteistų bylinėjimosi išlaidų dalies. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintos iš dalies ne dėl to, kad tokios išlaidos buvo per didelės ir dėl to atspindinčios atsakovo nepagrįstą išlaidavimą. Dalinį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lėmė tai, kad teisminį ginčą tarp atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ teismas išsprendė taip, jog atsakovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Atsakovas, reikšdamas ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, rėmėsi draudimo taisyklėmis ir reikalavo maksimalios pagal draudimo taisykles mokėtinos draudimo išmokos. Atsakovas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pateikęs dokumentus, pagrindžiančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios sudaro 1.182,66 Eur. Todėl proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovui turėjo būti priteista 946,13 Eur.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Rova“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį bei pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, jog patyrė papildomų nuostolių, vykdydamas 2007-09-24 finansinės nuomos sutartį Nr. 20071137, t. y. bylinėdamasi dėl draudimo išmokos priteisimo sumokėjo užmokestį už advokato pagalbą, kurių dalies teismas nepriteisė. Tačiau toks atsakovo prašymas atlyginti dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. 2A-1108/2014, savo turiniu yra savarankiškas priešpriešinis reikalavimas, kuriuo siekiama įskaityti pradinio ieškovo ieškinio reikalavimą ir taip sumažinti (panaikinti) ieškovo pradinio ieškinio reikalavimo apimtį. Todėl atsakovas, ginčydamas ieškinio reikalavimus bei siekdamas, jog pirmosios instancijos teismas pripažintų civilinėje byloje Nr. 2A-1108/2014 atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip jo nuostolius, kuriuos turi atlyginti ieškovas, savo teises turėjo ginti ne atsiliepimu į ieškovo ieškinį, o pareikšdamas ieškovui priešieškinį. Atsakovas privalėjo įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ieškovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog atsakovas visiškai nepasisakė dėl šių sąlygų buvimo ir jų niekaip neįrodinėjo. Atsakovo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra akivaizdžiai per didelės. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, didelių atsakovo atstovų darbo sąnaudų, teismų praktikos analizės, byloje nebuvo keliamas joks teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, atsakovo atstovai tik pateikė atsiliepimą ir teismo įpareigojimu rašytinius paaiškinimus, todėl prašoma priteisti 946,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl lizingo davėjo ir lizingo gavėjo tarpusavio teisių ir pareigų, kai išperkamas pagal finansinės nuomos sutartį objektas neišliko (buvo pavogtas).
Byloje nustatyta, kad lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2007-09-24 sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 20071137 su lizingo gavėju UAB „Žemka“ (pradinis skolininkas) dėl daikto - ekskavatoriaus - krautuvo „NEW Holland LB 115“ nuomos ir įsigijimo. 2008-02-25 buvo sudarytas priedas prie Finansinės nuomos sutarties Nr.20071137, pagal kurį pradinis skolininkas UAB „Žemka“– perdavė, o naujasis skolininkas UAB „Rova“ (ieškovas) perdavė naujajam skolininkui visas pradinio skolininko teises ir pareigas kylančias iš Finansinės nuomos sutarties (susitarime numatyta tvarka ir sąlygomis); naujasis skolininkas pareiškė, kad yra perėmęs sutartį ir turtą. Šis susitarimas yra neatsiejama Finansinės nuomos sutarties dalis. Sutarties neatsiejama dalimi taip pat yra mokėjimų grafikas.
Kaip nurodė bylos šalys, 2008-09-16 ekskavatorius - krautuvas buvo pavogtas.
Pagal finansinės nuomos sutarties 5.1. punktą, lizingo gavėjas turėjo pareigą savo sąskaita apdrausti daiktą lizingo davėjo naudai, tai yra įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas parvestų draudimo išmoką į lizingo davėjo sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1108/2014 priteisė iš draudimo bendrovės UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai 120.000,00 Lt (34.754,40 Eur) draudimo išmoką nuostoliui atlyginti. UAB „Rova“ minimoje bylos dalyvavo trečiuoju asmeniu. Kaip matyti iš bylos dokumentų, UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinys draudimo bendrovei buvo pareikštas 217.710,00 Lt sumai, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog ieškovas nepagrįstai reikalavo 217.710,00 Lt draudimo išmokos sumos, kadangi buvo sudarytas 2008-02-25 susitarimas ir pakeista finansavimo suma į 120.000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas (lizingo davėjas) patyrė 120.000,00 Lt nuostolį, šią sumą teismas jam priteisė ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 5.354,20 Lt, už advokato paslaugas – 3.327,50 Lt; už apeliacinį skundą – 5.354,20 Lt, už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme – 2.722,50 Lt; už kasacinį skundą – 5.354,20 Lt. Iš viso apeliantas patyrė 22.112,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Rova“ patyrė 2.400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija sprendė, kad apeliantui iš draudiko turi būti priteistina 12.161,86 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Taigi, ieškovas (lizingo gavėjas) remiasi Finansinės nuomos sutarties 5.10. punktu, ir ieškiniu reikalauja iš draudiko išmokėtos 34.754,40 Eur sumos 5.496,30 Eur jam grąžinti.
Minimame Finansinės nuomos sutarties 5.10. punkte šalių numatyta, jog iš draudiko išmokėtų su daikto praradimu, sunaikinimu arba sugadinimu susijusių draudimo išmokų pirmiausia kompensuojama lizingo gavėjo įsiskolinimas lizingo davėjui, o likusias piniginės lėšas lizingo davėjas, lizingo gavėjo nurodymu, įsipareigoja pervesti į lizingo gavėjo sąskaitą arba užskaityti tolimesniems mokėjimams pagal sutartį. Sutarties 5.11 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei daiktas prarandamas ir draudimo išmokos nepakanka lizingo davėjo nuostoliams (skirtumui tarp draudiko išmokėtos sumos ir lizingo gavėjo pradelstų mokėjimų bei kitų įsiskolinimų pagal sutartį (jei tokie būtų) bei daikto vertės dengimo mokėjimų, kurie turi būti įvykdyti pagal Grafiką) padengti, tokius nuostolius lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti lizingo davėjui per 3 darbo dienas nuo raštiško pranešimo dienos.
Tarp šalių nekilo ginčas, jog pagal šalių Sutartį ir jos neatsiejama šalių Sutarties dalimi laikomą Grafiką likusi nepadengta likutinė turto (daikto) vertė sudarė 28.979,60 Eur, lizingo gavėjo (ieškovo) skola lizingo davėjui (atsakovui) draudimo išmokos išmokėjimo dieną buvo 2.426,96 Eur, o likusios pagal Sutartį mokėti palūkanos iki Sutarties termino pabaigos sudarė 2.250,29 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje įrodyta atsakovo nuostolių suma, kuri lizingo davėjui iš draudimo išmokos turi būti padengiama, yra šių skaičių suma. Ieškovas nesutiko su 2.250,29 Eur palūkanų sumos pagal visą sutarties terminą išskaitymu ir reikalavo šią sumą jam grąžinti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sutartį, o ieškovo argumentai, jog jis prievolės mokėti palūkanas už visą sutarties laiką neturi vykdyti, nepagrįsti.
Sutarties 6.4. punkte nurodyta, jog daikto praradimo atveju, nepriklausomai nuo žuvimo priežasčių, lizingo gavėjo atsakomybė lizingo davėjui yra lygi likusių nesumokėtų daikto vertės dengimo mokėjimų, kurie turėjo būti įvykdyti pagal grafiką, pradelstų nesumokėtų pagal grafiką mokėjimų apmokėjimo momentu, nesumokėtų naudų ir netesybų ir lizingo davėjo patirtų nuostolių sumai. Sutarties 3.12. punktu šalys susitarė, jog tuo atveju, jei daiktas sunaikinamas, nepriklausomai nuo sunaikinimo ar praradimo priežasčių, lizingo gavėjas (ieškovas) neturi teisės reikalauti, kad lizingo davėjas sumažintų sutarties kainą ir lizingo gavėjo įsipareigojimai pagal sutartį lieka galioti. Daikto sunaikinimas ar praradimas, išskyrus jei tai atsitinka dėl lizingo davėjo kaltės, neatleidžia nuo lizingo gavėjo nuo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo ir atsakomybės atlyginti lizingo davėjo dėl to patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, jog lizingo davėjo negautos pajamos (palūkanos) pagal aptartas šalių sutarties nuostatas laikytinos lizingo davėjo nuostoliais ir lizingo gavėjas turi sutartinę pareigą juos atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Nepagrįstas taip pat ieškovo argumentas, jog atsakovui po daikto vagystės nepateikus sąskaitų dėl palūkanų apmokėjimo jis įgyja teisę nemokėti šių sumų CK 6.64 ar 6.206 straipsnių pagrindu (kai kreditorius pažeidžia prievolę). Kaip jau buvo minėta, neatsiejama Finansinės nuomos sutarties dalimi laikomas mokėjimų Grafikas. Grafike nurodytos kiekvieną mėnesį lizingo gavėjo mokėtinos sumos – tiek daikto vertės dengimo suma, tiek sutartinės palūkanos. Pažymėtina, jog Finansinės nuomos sutarties 3.2. punkte numatyta, jog Grafike nurodytus mokėjimus lizingo gavėjas privalo sumokėti Grafike nurodytą mokėjimo dieną nepriklausomai nuo sąskaitos gavimo. Ši sutarties sąlyga nėra nuginčyta, todėl šalys ja turi vadovautis.
Atsakovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neturi pareigos grąžinti ieškovo naudai priteistos 1.097,55 Eur sumos, kadangi iš draudimo išmokos taip pat turi būti išskaityti kiti nuostoliai – bylinėjimosi dėl draudimo išmokos išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su lizingo davėjo (atsakovo) argumentu, jog iš draudiko išmokėtos 34.754,40 Eur draudimo išmokos turi būti išskaitytos civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal šalių sutarties 3.4. punktą lizingo davėjas galėtų reikalauti ir kitų pagrįstų lizingo davėjo išlaidų, kurios susijusios su sutarties vykdymu ar užtikrinimu arba lizingo davėjo kaip daikto savininko teisių įgyvendinimu, atlyginimo. Tokiu atveju pagal sutartį lizingo davėjas turėtų pateikti lizingo gavėjui raštišką pranešimą apie Sutarties sąlygų pažeidimo bei reikalavimą atlyginti nuostolius ir pateikti sąskaitą tokių nuostolių apmokėjimui, o lizingo gavėjas per 5 dienas turi pareigą tokius nuostolius atlyginti. Byloje nėra duomenų, jog toks atsakovo reikalavimas iki bylos iškėlimo ieškovui buvo pateiktas ar kad su tuo susijusios sąskaitos atsakovo ieškovui buvo išrašytos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas nepagrindė tokių išlaidų būtinumo ir apmokėjimo. Primintina, kad minimoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje priimtame procesiniame sprendime buvo nurodyta, jog ieškovas nepagrįstai reikalavo 217.710,00 Lt draudimo išmokos sumos, atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo dalį teismas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šiais argumentais atsakovo skundas atmestinas.
Išdėstytais argumentais kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).
Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.