Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbanti, registruota Darbo biržoje, neteista, privataus kaltintojo-nukentėjusiojo M. K. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. viešai paskleidė šmeižikišką ir žeidžiančią informaciją apie M. K., o būtent:

2013-09-20 interneto socialiniame tinklapyje www.faceboook.com, socialinio tinklo grupėje pavadinimu-Klonio gatvės dienoraštis“ (internetinė nuoroda-https://www.facebook.com/ Kloniodiena?fref=ts“), internetinės grupės „Klonio gatvės dienoraštis“ administratorius įkėlė portalo www.lrytas.lt straipsnio, kuriame rašoma apie Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamą bylą, kurioje M. K. buvo apklaustas kaip liudytojas ir teismui papasakojo apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla, pavadinimu „Alytaus teisme K. ir S. byla tęsiasi“ nuorodą, po kuria komentarų skiltyje iš socialinio tinklapio profilio „A. G.“ (internetinė nuoroda-htps:/www.facebook.com/aldona.gricienė?fref=ts“) buvo parašytas komentaras: „Klanas skūpus pasisamdo pačius pigiausius liudytojus kuriems užtenka kostiumą iš skuduryno nupirkti ir bambaliu smegenis praplauti, o jei neliūdys, tai kaip reikia sukiš į kalėjimą arba į balą. Gal ir S. jau mažiau klesti be kosmetologės ir asmeninės visažiztės paslaugų, kad tėtušis pardavinėja interviu televizijom norėdamas sušelpti savo skurstančią biologinę dukrelę“.

Be to, 2013-10-01 socialiniame tinklapyje www.faceboook.com, grupėje „klonio gatvės dienoraštis“ buvo įkelta M. K. asmeninė nuotrauka, po kuria pakartotinai iš to paties profilio-„A. G.“ M. K. buvo įžeistas žinute-„Dauno sindromas, bet klanui tinka ir tokie liūdininkai“, t.y. “. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d.

Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-219/2013). Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija - tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-545/2005).

Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės paskleidimą apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, tačiau įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Iš esmės, kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką saviraiškos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė turi būti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją (EŽTT sprendimas A. A. prieš Portugaliją).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. skundu kaltina A. G., kad ši skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, menkinant jį, kaip asmenį, t.y. sąmoningai ir suvokdama savo veiksmų esmę, siekdama suformuoti negatyvią nuomonę socialiniame tinklapyje www.facebook.com grupėje „Klonio gatvės dienoraštis“ 2013-09-20 prie straipsnio „Alytaus teisme K. ir S. byla tęsiasi“ ir 2013-10-01 prie jo nuotraukos parašė komentarus „<...>pasamdytas už nupirkta iš skuduryno kostiumą liudytojas <...>“, „<...>dauno sindromas, bet klanui tinka ir tokie liudininkai <...>“.

Teismas su šiuo kaltinamosios pateiktu subjektyviu sau palankiu įrodymų vertinimu nesutinka. Pažymi, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. A. G., patalpindama aukščiau nurodyto turinio teiginius, paskleidė informaciją, kategoriškai nurodydama, kad M. K. yra „pasamdytas už nupirkta iš skuduryno kostiumą liudytojas“, taip pat po M. K. nuotrauka parašydama kategoorišką teiginį, kad nuotraukoje pavaizduotas M. K. „dauno sindromas, bet klanui tinka ir tokie liudininkai“, o ne dėstė savo nuomonę. Kaltinamosios pateiktoji informacija turi konstatuojamąjį pobūdį, jos pateikti duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Tokie duomenys neatitinka vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį turinčios nuomonės požymių, todėl nelaikytini nuomone.

Tai, kad paskleista informacija buvo būtent apie nukentėjusįjį M. K., nekelia teismui jokių abejonių. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamosios komentarai yra susiję su visuomenėje didelio atgarsio turėjusiu įvykiu, ji pati buvo prisiregistravusi prie internetinės grupės „Klonio gatvės dienoraštis“, ten dalyvaudavo diskusijose, ko pati ir neneigė. Vadinasi, ji žinojo, kas yra M. K.. Tai patvirtina ir jos komentaras „Klanas skūpus pasisamdo pačius pigiausius liudytojus kuriems užtenka kostiumą iš skuduryno nupirkti ir bambaliu smegenis praplauti, o jei neliūdys, tai kaip reikia sukiš į kalėjimą arba į balą. Gal ir S. jau mažiau klesti be kosmetologės ir asmeninės visažiztės paslaugų, kad tėtušis pardavinėja interviu televizijom norėdamas sušelpti savo skurstančią biologinę dukrelę“, iš kurio akivaizdu, kad kaltinamoji A. G. M. K., kaip davusio parodymus byloje atžvilgiu yra nusistačiusi priešiškai. Be to, kaltinamoji rašė komentarus prie 2013-09-20 straipsnio, prie kurio buvo pridėta būtent M. K. nuotrauka, o tęsdama savo nusikalstamą veiką jau ir 2013-10-01 prie to paties M. K. nuotraukos taip pat prirašė komentarą, todėl teismas mano, kad kaltinamosios veiksmai buvo tendencingi ir nukreipti prieš M. K..

Tekstai, kuriuose paskelbtos žinios apie nukentėjusįjį M. K., suformuluoti kaip kategoriški teiginiai, nekeliantys juos paskelbusiam asmeniui abejonių. Iš teiginių konstatuojamojo pobūdžio darytina išvada, kad apie nukentėjusįjį buvo paskleista informacija, t. y. tam tikros žinios, neatitinkančios tikrovės. Kaltinamoji, pateikdama klaidingus faktus apie nukentėjusįjį, priskyrė jam bruožus ir poelgius, diskredituojančius jį kaip asmenį. Tokiais A. G. veiksmais buvo pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. Šią žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją kaltinamoji paskleidė tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, nes duomenų, patvirtinančių kokias nors pasisakymuose nurodytas aplinkybes, byloje nėra, jų nepateikė ir pati kaltinamoji A. G..

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. G. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdama, kad tokios žinios pažemins ir paniekins M. K. kaip asmenį. Teismo nuomone, A. G. aiškiai suprato, kad minėta informacija gali pakirsti pasitikėjimą ir neigiamai paveikti tolimesnę jo veiklą, todėl kaltinamosios veika vertinama kaip padaryta tiesiogine tyčia.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d.

Įžeidimu pagal LR BK 155 str. 1 d. laikoma veika, kai asmuo viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemina žmogų. Atsakomybė pagal LR BK 155 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas viešai žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia teisę į saviraiškos laisvę bei žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą – jo padėtį visuomenėje, darbštumą, padorumą, dorovingumą ir pan. Tai yra žmogaus reputacija, labiausiai priklausanti nuo paties asmens, jo santykių su kitais, taip pat ir nuo to, ką apie jį kalba, skelbia kiti. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiūriu į save. Įžeidimas žodžiu ar raštu baudžiamojo įstatymo prasme – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. skundu kaltino A. G., kad ši viešai ir užgauliai pažemino jį, t.y. sąmoningai ir suvokdama savo veiksmų esmę, siekdama suformuoti negatyvią nuomonę socialiniame tinklapyje www.facebook.com grupėje „Klonio gatvės dienoraštis“ 2013-09-20 prie straipsnio „Alytaus teisme Kėdžių ir S. byla tęsiasi“ parašė komentarą „<...>bambaliu praplautomis smegenimis <...>“.

Kaltinamoji A. G. neneigia atlikusi šiuos veiksmus – patalpinusi nurodyto turinio pasisakymą, tačiau nurodė, kad šie žodžiai yra tik reakcija į kitus komentarus, tiesiog parašė tai, kas jai tada „užėjo“, nieko konkretaus tuo nenorėjo pavadinti. Ji patvirtino, kad žino, kad šiuos komentarus skaito ir daugiau žmonių.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji viešai internetinėje grupėje, kurią gali stebėti dar daugiau žmonių, nes ji atvira visuomenei, komentarų skiltyje nurodydama, kad M. K. yra „<...>bambaliu praplautomis smegenimis <...>“, neabejotinai įžeidė ir pažemino jį. Ši paskleista informacija neįrodyta jokiais įrodymais, todėl laikytina, kad per visuomenės informavimo priemonę A. G. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pobūdis paniekino ir pažemino asmenį. Teismas, pripažindamas A. G., kalta vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais, teismine praktika (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1A-292-348-2014, 1A-435-245-2013).

Kaltinamoji A. G. yra kalta ir baustina.

Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji A. G. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus (LT BK 11 str. 3 d.., 15 str.), į tai, kad neteista (b.l. 33), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 34), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 35). Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus lengviausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą (LR BK 47 str.).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Privatus kaltintojas nukentėjusysis M. K. pareiškė 3 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. numatytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais ir teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokie kaltinamosios išsakyti žodžiai buvo užgaulūs, jį pažemino. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, sprendžia, kad dėl A. G. veiksmų patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 1000 Lt, todėl M. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. ir skirti jai:

pagal LR BK 154 str. 2 d. – 7 MGL, t.y. 910 (devynių šimtų dešimties) Lt dydžio baudą;

pagal LR BK 155 str. 1 d. – 7 MGL, t.y. 910 (devynių šimtų dešimties) Lt dydžio baudą.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-9 (devynių) MGL, t.y. 1170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) Lt dydžio baudą

Priteisti iš A. G. 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo M. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.