- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- Ik-2746-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00963-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- VšĮ „Šiauliai plius“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Šiaulių naujienos“
- Advokatai
- Gediminas Saudargas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gediminui Saudargui, atsakovo žurnalistų etikos inspektoriaus atstovui Deividui Velkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Šiauliai plius“ skundą atsakovui žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šiaulių naujienos“ dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-18 sprendimą Nr. SPR-35 „Dėl publikacijoje „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. M. rūstybės šešėlis“ („Šiauliai plius“, 2009-09-11, Nr. 277, www.siauliaiplius.lt, 2009-09-11) paskelbtos informacijos“.
Skunde (b. l. 1–9) pareiškėja nurodė bei teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad 2011-03-25 gavo žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-18 sprendimą Nr. SPR-35, priimtą išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių naujienos“ skundą. Minėtu sprendimu atsakovas įspėjo VšĮ „Šiauliai plius“ dėl sprendime nurodytų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) nuostatų pažeidimo. Sprendimas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, jį priimant buvo netinkamai taikomos ir aiškinamos materialinės teisės normos, todėl jis laikytinas neteisėtu ir turėtų būti panaikintas. Pareiškėja gavo žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą pateikti informaciją dėl savaitraštyje „Šiauliai plius“ (Nr. 277) 2009-09-11 paskelbtos publikacijos „Virš „Šiaulių naujienų“ – J. M. rūstybės šešėlis“, dėl kurios žurnalistų etikos inspektoriui skundas buvo pateiktas 2010-12-17. VšĮ „Šiauliai plius“ pateikdama atsakymą atkreipė dėmesį, jog skundas buvo paduotas 2010-12-17 dėl pažeidimų, kuriuos pareiškėja neva padarė 2009-09-11, taigi praėjus metams ir daugiau nei trims mėnesiams nuo pareiškėjos skunde nurodytų tariamų pažeidimų padarymo. Žurnalistų etikos inspektorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 str. 6 d., viršijo jam suteiktus įgalinimus ir bendrojo draudimo principą ? veikti taip, kaip nėra leidžiama, todėl tokių veiksmų rezultatas – skundžiamas sprendimas – yra akivaizdžiai neteisėtas bei turėtų būti panaikintas. Atsakovas pažymėjo, jog jam netaikomas VAĮ 23 str. 6 d. nustatytas draudimas, dėl to, jog jo teisę palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą reglamentuoja išimtinai VIĮ 50 str. 9 d. VIĮ nuostatos nenustato žurnalistų etikos inspektoriui skundų nagrinėjimo tvarkos ir procedūrų, todėl skundai turi būti nagrinėjami vadovaujantis VAĮ nuostatomis. VIĮ 50 str. 9 d. nurodomų atvejų, kai žurnalistų etikos inspektoriaus privalo atsisakyti nagrinėti skundą ir jį grąžinti pareiškėjui, sąrašas nėra galutinis. VIĮ nenustato detalios skundų nagrinėjimo tvarkos, o nustato tik dalį pagrindų, kurie neprieštarauja ir koreliuoja su VAĮ nuostatomis. Kadangi VAĮ 23 str. nustatyta skundų nagrinėjimo ir priėmimo procedūra neprieštarauja ir nedubliuoja VIĮ nustatytos, bet, priešingai, papildo VIĮ nustatytas procedūras bei pagrindus, daro išvadą, jog VAĮ 23 str. žurnalistų etikos inspektoriui nagrinėjant skundus bei sprendžiant, ar yra pagrindas juos nagrinėti, taip pat sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti juos nagrinėti, yra privalomas. VIĮ nenustato, kiek turi būti praėję nuo pažeidimo padarymo, kad žurnalistų etikos inspektorius galėtų dėl jo priimti atitinkamą sprendimą, todėl turi būti taikomas VAĮ 23 str. 6 d. nurodytas terminas, t. y. vieneri metai nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo. Aiškinant minėtos nuostatos taikymą žurnalistų etikos inspektoriui sprendime nurodytų būdu, reikėtų daryti išvadą, jog žurnalistų etikos inspektoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, jokie ribojimai, susiję su jo nagrinėjamų pažeidimų padarymo terminais, nėra taikomi. Toks VAĮ nuostatų interpretavimas prieštarauja jo tikslams ir žurnalistų etikos inspektoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, atliekančio VIĮ nuostatų laikymosi kontrolę, funkcijoms. Atsakovas konstatavo, jog pareiškėja pažeidė VIĮ 16 str. 1 dalį ir VIĮ 15 straipsnį, nes trečiajam asmeniui 2010-10-22 pateikus reikalavimą paneigti neva tikrovės neatitinkančią informaciją, paskelbtą 2009-09-11 publikacijoje, pareiškėja į jį neatsakė. Atsakymas į pateiktą reikalavimą paneigti paskelbtą informaciją nėra publikuojamas laikraštyje. Tokie atsakymai yra siunčiami tiesiogiai atitinkamą reikalavimą pareiškusiam asmeniui, todėl VIĮ 16 straipsnio neįmanoma pažeisti neatsakant į trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimą paneigti apie jį paskelbtą informaciją, nes tokios faktinės aplinkybės nesudaro šiame VIĮ straipsnyje įtvirtintos normos hipotezės, atitinkamai normos dispozicijoje yra įtvirtinta visiškai su žurnalistų etikos inspektoriaus konstruotu pažeidimu nesusijusi elgesio taisyklė ? pateikti kuo daugiau nepriklausomų nuomonių. VIĮ 15 straipsnis nereglamentuoja jokių viešosios informacijos skleidėjų ir rengėjų pareigų. Iš straipsnio turinio matyti, jog šiame straipsnyje yra nustatytos trys asmens alternatyvios teisės, t. y.: 1) atsakyti, paneigiant tikrovės neatitinkančią informaciją, 2) atsakyti, patikslinant paskelbtą informaciją, 3) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš minėtos normos turinio bei lingvistinės konstrukcijos matyti, jog šios teisės yra alternatyvios, todėl asmuo turi teisę pasinaudoti tik viena iš jų, o ne visomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo viena iš minėtų teisių pasinaudojo ir 2010-10-22 pateikė pareiškėjai reikalavimą paneigti apie trečiąjį asmenį paskleistą informaciją. Kadangi šis straipsnis išimtinai reglamentuoja asmens teisę pateikti reikalavimą dėl, jo nuomone, tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, o ne dėl viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo susijusių su tuo pareigų, darytina išvada, jog viešosios informacijos skleidėjas ar rengėjas objektyviai negali šio straipsnio pažeisti į tokį reikalavimą nepateikdamas atsakymo. Paneigimo paskelbimo ir su tuo susijusias viešosios informacijos rengėjo bei skleidėjo pareigas reguliuoja visai kiti VIĮ straipsniai, kurių pažeidimo žurnalistų etikos inspektorius nekonstatavo. Teigia, kad atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. keliamų turinio reikalavimų, nes ginčo sprendime yra netinkamai pritaikytos VIĮ 16 str. 1 d. ir 15 str. nuostatos, dėl to buvo konstatuoti pažeidimai, kurių pareiškėja objektyviai negalėjo padaryti, nes nėra pažeidimų faktinės sudėties. Priimant skundžiamą sprendimą neištirtos visos teisėtam sprendimui priimti svarbios aplinkybės ir netinkamai pritaikytos teisės normos. Žurnalistas S. S. rašomoje publikacijoje „Virš „Šiaulių naujienų“ ? J. M. rūstybės šešėlis“ išsamiai išdėstė aplinkybes, kodėl kilo konfliktas tarp „Šiaulių naujienų“ ir J. M. Visos straipsnyje nurodytos aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurie pateikiami kartu su šiuo skundu. Ginčo teiginyje buvo paskelbta žinia, jog J. M. susipyko su „Šiaulių naujienomis“. Tokią išvadą žurnalistas, rašęs skundžiamą publikaciją, padarė atsižvelgęs į faktines aplinkybes, t. y. į tai, jog UAB „Šiaulių naujienos“ padavė jį į teismą dėl nebūtos skolos priteisimo, jog J. M. parašė net du pareiškimus policijai ir prokuratūrai, kuriuose UAB „Šiaulių naujienos“ ar atskiri jų darbuotojai yra kaltinami atitinkamų nusikalstamų veikų atlikimu. Išdėstytos aplinkybės suponuoja, jog žinia, kad „Šiaulių naujienos“ susipyko su J. M., visiškai atitinka tikrovę, todėl tokios žinios paskelbimu dalykinė UAB „Šiaulių naujienos“ reputacija objektyviai negalėjo būti pažeista. Ginčo teiginyje taip pat buvo paskelbta žurnalisto nuomonė, jog pastarosios per pernai vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus. Faktą, kad tai nėra žinia, patvirtina ir pats atsakovas, sprendime nurodydamas, jog šis teiginys buvo suformuluotas kaip prielaida. Prielaida nėra žinia, nes ja nėra konstatuojama, jog prielaidoje nurodytos aplinkybės egzistuoja tikrovėje. Prielaidą žurnalistas padarė, remdamasis tikrovėje egzistavusiomis aplinkybėmis. Minėtą nuomonę žurnalistas susidarė atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo sprendimą, J. M. pateiktus dokumentus, taip pat į Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas, vadovaujantis kuriomis už politinę reklamą gali būti apmokama tik iš specialios tam skirtos sąskaitos. Akivaizdu, jog žurnalistas, nebūdamas teisininku ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo suklysti dėl „Šiaulių naujienų“ galbūt padarytų teisės pažeidimų kvalifikavimo, tačiau, jo nuomone, tokie veiksmai yra panašūs į pinigų plovimą. Todėl šiuo atveju pripažinimas, jog reikšdamas savo nuomonę žurnalistas apkaltino UAB „Šiaulių naujienos“ nusikaltimu, kurio ji neva nepadarė, iš esmės prilygtų pripažinimui, kad prieš dėstydamas savo nuomonę dėl visuomenei reikšmingų aplinkybių žurnalistas turi gauti kvalifikuoto specialisto išvadą, ar jo nuomonė pagrįsta ar ne. Toks teisės reikšti savo nuomonę interpretavimas yra nesuderinamas su konstituciniu šios teisės turiniu. Aplinkybę, jog žurnalistas šiuo teiginiu nereiškė jokių kaltinimų, patvirtina ir tai, jog žurnalistas nurodė, kad „galėjo padėti plauti pinigus“, o ne, kad padėjo. Iš skundžiamo straipsnio konteksto bei skundžiamo teiginio formuluotės ir jo santykio su visu straipsniu akivaizdžiai matyti, jog žurnalistas nekaltino UAB „Šiaulių naujienos“ pinigų plovimu ir tikrai taip niekur nenurodė, o tik pareiškė savo nuomonę dėl tame pačiame straipsnyje išdėstytų aplinkybių ir kaip jis jas vertina. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, todėl nagrinėjamu atveju, reiškiant nuomonę, dalykinė reputacija objektyviai negalėjo būti pažeista. Žurnalistas siekė informuoti visuomenę apie jai svarbius įvykius, susijusius su galbūt neteisėtu rinkiminės kampanijos finansavimu. Šiaulių apygardos teismas sprendime, kuris buvo priimtas dėl ginčo, aprašyto skundžiamoje publikacijoje, konstatavo, jog nagrinėjamu klausimu egzistuoja viešasis interesas. Taigi visuomenės interesas žinoti straipsnyje aprašytą informaciją yra neabejotinas ir akivaizdus. Atitinkamai bendras straipsnio kontekstas skaitytojams nesuponuoja išvados, jog „Šiaulių naujienos“ plauna pinigus. Iš bendro straipsnio konteksto matyti, jog žurnalistas tik aprašo galimus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimus, kuriuos padarius J. M. kaltina UAB „Šiaulių naujienos“. Analizuodamas J. M. nurodytas aplinkybes žurnalistas neišvengiamai susidarė vienokią ar kitokią nuomonę, kurią nagrinėjamu atveju ir išdėstė. Nepaisant to, su šia nuomone skaitytojai nebūtinai turi sutikti, nes straipsnyje yra pateikiama išsami ir objektyvi informacija apie vykusius įvykius, todėl kiekvienas skaitytojas ją gali vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog anksčiau nurodytu teiginiu objektyviai negalėjo būti pažeista UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinė reputacija ir atitinkamai VIĮ straipsniai ir punktai.
Atsiliepimas
Atsakovas žurnalistų etikos inspektorius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 44?50) nurodė bei teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ginčo sprendimas priimtas laikantis jo priėmimui keliamų procedūrinių reikalavimų, visapusiškai ištyrus ginčo situaciją, įvertinus viešai paskelbtą informaciją ir jos paskelbimo aplinkybes, išnagrinėjus viešosios informacijos rengėjo pateiktus paaiškinimus, VIĮ keliamus reikalavimus viešajai informacijai, taip pat įvertinus viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklą. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008-03-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-146-343-08, skunde daro klaidinančią išvadą, jog VIĮ skundų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo administracinės procedūros nereglamentuoja. Paminėtoje byloje LVAT aiškino ankstesnės, t. y. 2006-07-11, VIĮ redakcijos Nr. X-752 49?50 straipsnių nuostatas. Tačiau kilusio ginčo kontekste minėtas išaiškinimas yra neaktualus, nes priimant ginčo sprendimą buvo taikytos vėlesnės redakcijos VIĮ nuostatos, įtvirtinančios detalią skundo nagrinėjimo procedūrą, nustatytos 2009-07-15 priėmus VIĮ 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-348. Naujausioje savo praktikoje LVAT yra aiškiai nurodęs, jog atvejus, kuriais remdamasis žurnalistų etikos inspektorius atsisako nagrinėti asmenų skundus, nustato VIĮ 50 str. 9 d. (LVAT 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-668/2011; LVAT 2011-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-637/2011; LVAT 2011-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-897/2011), bet ne VAĮ. Todėl sprendžiant, ar žurnalistų etikos inspektorius turi teisę (pareigą) atsisakyti nagrinėti suinteresuoto asmens skundą, turi būti nustatytos būtent VIĮ 50 str. 9 d. numatytos aplinkybės, kurios ir taikytinos žurnalistų etikos inspektoriaus ? specialiosios kompetencijos viešojo administravimo subjekto ? veikloje. Tokia aplinkybė, dėl kurios žurnalistų etikos inspektorius turi atsisakyti nagrinėti skundą, VIĮ 50 str. 9 d. nenumatyta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.134 str. 1 p. nustato, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Todėl pareiškėjos argumentai, jog VIĮ 50 str. 9 d. išvardintų atvejų sąrašas nėra baigtinis, kad VIĮ nenustato detalios skundų nagrinėjimo tvarkos, o nustato tik dalį pagrindų, kurie neprieštarauja ir koreliuoja su VAĮ nuostatomis, yra nepagrįsti (LVAT 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-668/2011). Vadovaujantis VAĮ 41 str. 1 d., šio įstatymo nuostatos laikomos tiek, kiek jų (t. y. viešojo administravimo subjektų, atliekančių funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką) veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai. Tai, kad VIĮ nenustato termino asmens skundui pateikti, reiškia, jog termino ginčams, kylantiems dėl asmeninių neturtinių teisių (garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą) pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, nėra. Jei toks terminas VIĮ nenustatytas, vadinasi, jis ir negali būti taikomas. Pareiškėja skunde klaidingai aptaria žurnalistų etikos inspektoriaus argumentus, dėl kurių buvo pripažintas VIĮ 15 str. ir 16 str. 1 d. pažeidimas. Žurnalistų etikos inspektorius VIĮ 15 str. pažeidimą nustatė dėl to, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo užtikrinta šiame straipsnyje reglamentuota atsakymo teisė, o VIĮ 16 str. 1 d. pažeidimą ? dėl to, kad pareiškėja neužtikrino nuomonių įvairovės principo. Nors nustatyti pažeidimai yra savarankiški, tačiau konkrečiu atveju jie tarpusavyje glaudžiai susiję. Pareiškėja ne tik ignoravo trečiojo suinteresuoto asmens konkretų bandymą pasinaudoti viena iš įstatyme nustatytų galimybių (t. y. reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius duomenis), bet per tai ir pačią atsakymo teisę, nežiūrint galimų jos įgyvendinimo būdų ir konkrečių įstatyme nustatytų taisyklių. Todėl, ignoravus trečiojo suinteresuoto asmens prašymą paneigti informaciją, buvo ignoruota ir šio asmens atsakymo teisė, kurią jam suteikia VIĮ. Pareiškėja neturėjo tikslo išklausyti trečiojo suinteresuoto asmens, nes, rengdama informaciją, iki jos paskelbimo į šį asmenį nesikreipė bei ketinamos skleisti informacijos netikrino. Dėl šios priežasties sprendime konstatuotas ne tik atsakymo teisės, bet ir VIĮ 16 str. 1 d. reglamentuotas nuomonių įvairovės (užtikrinimo) principo pažeidimas. Minėto straipsnio pažeidimas konstatuotas ne todėl, kad pareiškėja neatsakė į trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimą (atsakymo teisės pažeidimas), bet dėl to, kad pareiškėja nepateikė ir, kaip matyti iš sprendimo medžiagos, neturėjo tikslo pateikti trečiojo suinteresuoto asmens nuomonės publikacijoje. Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-463-154/2010 patvirtina sprendinio pagrįstumą, nes minėtoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės niekaip neįrodo trečiojo suinteresuoto asmens atliktų pažeidimų skleidžiant J. M. politinę reklamą, bet priešingai ? patvirtina, kad politinė reklama buvo skleidžiama laikantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų. Tai, kad Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti asmenį pažeisti įstatymą negali būti pripažintas teisėtu ir teisingu, visiškai nereiškia ir nepatvirtina to, ką apie trečiąjį suinteresuotą asmenį pareiškėja skelbė ginčo publikacijoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) 2011-03-09 rašte Nr. 2-511 (4F.9.) užfiksuota, jog ši komisija neturi duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ per 2008 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją skleidė teisės aktų nustatyta tvarka nepažymėtą reklamą. Minėtame rašte VRK pirmininkas nurodė, kad pagal iki 2010-09-15 galiojusio Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas politinės kampanijos finansavimo ataskaitas tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija, o VRK pateiktoje 2009-01-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje „Dėl 2008 m. LR Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų patikrinimo“ nėra duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ galbūt padėjo plauti partinius pinigus. Analogišką informaciją žurnalistų etikos inspektoriui pateikė ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011-03-21 rašte Nr. 17.2.-5689. VRK 2011-03-09 raštas Nr. 2-511 (4F.9.) yra oficialus rašytinis įrodymas, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiame prima facie įrodyme nurodytus faktus. VRK 2011-03-09 rašte pateiktos informacijos yra visiškai pakankamai, kad nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Todėl, atsižvelgiant į minėtame dokumente išdėstytus faktus, sprendime padaryta išvada, kad ginčo objektu esančio teiginio „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam Jonui Mileriui (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ dalyje „<...> pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ paskleista žinia apie trečiąjį suinteresuotą asmenį neatitinka tikrovės. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo per 2008 m. rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus, pareiškėja nepateikė. Nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad ginčo teiginys negali būti pripažįstamas pažeidžiančiu UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputaciją, nes neegzistuoja visetas aplinkybių, būtinų minėtam pažeidimui konstatuoti. Paskelbimas, jog asmuo galbūt padėjo plauti ar plovė pinigus, yra gerą vardą, dalykinę reputaciją žeminančio pobūdžio teiginys, kadangi toks pasakymas visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai neigiamai. Tokio teiginio viešas paskelbimas diskredituoja asmenį, kuriam jis priskiriamas, vaizduoja jį neigiamu aspektu, todėl tokia žinia apie neteisėtą ir netinkamą asmens, šiuo atveju, trečiojo suinteresuoto asmens, elgesį žemina jo dalykinę reputaciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, neturėdama informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų, paskelbė naują žinią, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo plauti partinius pinigus. Taip skaitytojams suteiktas pagrindas manyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo vykdė neteisėtus veiksmus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje jo atstovai nedalyvavo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ 2010-12-17 padavė skundą žurnalistų etikos inspektoriui dėl publikacijoje „Virš „Šiaulių naujienų“ ? J. M. rūstybės šešėlis“ („Šiauliai plius“, 2009-09-11, Nr. 277; www.siauliaiplius.lt, 2009-09-11) paskelbtos informacijos (b. l. 51?53). Skunde trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad minėtoje publikacijoje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputaciją žeminantys teiginiai: „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam J. M. (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“, „Grynaisiais apmokėti politinę rinkimų reklamą Lietuvoje griežtai draudžiama, nes tai kvepia partinių pinigų plovimu. „Šiaulių naujienų“ vadovai taip mėgsta visus mokyti laikytis įstatymų, o patys <...>“. Nurodė, kad su 2010-10-22 raštu Nr. 106 kreipėsi į pareiškėją su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančius bei dalykinę reputaciją žeminančius duomenis (b. l. 54), bet atsakymo iš VšĮ „Šiauliai plius“ negavo. Jokiais įrodymais neparemta minėta publikacija suponuoja negatyvų UAB „Šiaulių naujienos“ apibūdinimą, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę bei turi įtakos jos komercinei veiklai.
Žurnalistų etikos inspektorius su 2010-12-28 raštu Nr. SK-175/S-810 ir su 2011-02-02 raštu Nr. SK-175/S-108 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti ginčo objektų esančiose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei savo poziciją dėl susidariusios situacijos (b. l. 59?60). Pareiškėja 2011-02-24 rašte Nr. S-30-2 prašė atsisakyti nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą, kaip paduotą praleidus VAĮ 23 str. 6 d. nustatytą 1 metų terminą (b. l. 61).
Atsakovas su 2011-03-03 raštu Nr. SK-175/S-200 kreipėsi į VRK pirmininką (b. l. 62) ir su 2011-03-03 raštu Nr. SK-175/S-206 – į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (b. l. 63) dėl informacijos suteikimo apie tai, ar UAB „Šiauliai plius“ per 2008-10-12 Seimo rinkimus galbūt padėjo plauti partinius pinigus, kitaip nesilaikė politinės reklamos skleidimo reikalavimų, ar vykdė kitokius politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimus.
VRK 2011-03-09 raštu Nr. 2-511(4F.9.) pranešė atsakovui, jog neturi duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo per 2008 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją skleidė teisės aktų nustatyta tvarka nepažymėtą reklamą. VRK pateiktoje 2009-01-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje nėra duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ galbūt padėjo plauti partinius pinigus (b. l. 64). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011-03-21 raštu Nr. 17.2-5689 pranešė, kad neturi duomenų apie UAB „Šiaulių naujienos“ padarytus rinkimų agitacijos tvarkos, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimus 2008-10-12 Seimo rinkimų metu (b. l. 65).
Atsakovas žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą, priėmė 2011-03-18 sprendimą Nr. SPR-35 „Dėl publikacijoje „Virš „Šiaulių naujienų – J. M. rūstybės šešėlis“ („Šiauliai plius“, 2009-09-11, Nr. 277; www.siauliaiplius.lt, 2009-09-11) paskelbtos informacijos“ ir nusprendė pripažinti, kad skundas pagrįstas ir įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl VIĮ 3 str. 3 d., 15 str., 16 str. 1 d., 19 str. 2 d., 41 str. 2 d. 1 p. pažeidimo ir reikalauti, kad pareiškėja VIĮ nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią, trečiojo suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją (b. l. 68–74).
Pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka, mano, kad pareiškėjos skundas nepagrįstai priimtas nagrinėti, nes atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turėtų vadovautis VAĮ, o pagal šio įstatymo 23 str. 6 d., skundas nenagrinėjamas, jei nuo skunde nurodyto pažeidimo padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Dėl nustatytų VIĮ pažeidimų nurodo, kad negalėjo pažeisti šio įstatymo 15 ir 16 straipsnių, nes šiuose straipsniuose nenustatyta jokių viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos paskelbtu ginčo teiginiu objektyviai negalėjo būti pažeista trečiojo suinteresuoto asmens dalykinė reputacija, teiginys vertintinas kaip straipsnį parašiusio žurnalisto nuomonė dėl straipsnyje išdėstytų aplinkybių.
Dėl ginčo publikacijos apskundimo termino.
Viešojo administravimo įstatymas yra bendro pobūdžio teisės aktas, nustatantis viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuojantis asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, taip pat įtvirtinantis kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 str.).
Atsakovo, žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str. 1 d.), taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas, patvirtintas Seimo 2004-07-08 nutarimu Nr. IX-2341. VIĮ 50 str. 9 d. numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai žurnalistų etikos inspektorius atsisako nagrinėti jam pateiktą skundą ir jį grąžina padavusiam asmeniui. Kaip matyti, VIĮ 50 str. 9 d. ir Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamente nenustatyta, kad atsakovas turi atsisakyti nagrinėti skundą, jei nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pozicija, jog atsakovas turėjo atsisakyti nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nes nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, nepagrįsta. Tokį išaiškinimą dėl atsakovo kompetencijos, formuodamas administracinių teismų praktiką (LR ABTĮ 13 str.), pateikė ir LVAT 2011-03-14 sprendime administracinėje byloje Nr. A525-668/2011.
Dėl nustatytų VIĮ pažeidimų.
VIĮ 2 str. nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
VIĮ 3 str. 3 dalyje nustatyta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. VIĮ 19 str. 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; VIĮ 41 str. 2 d. 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. VIĮ 15 str. numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. VIĮ 16 str. 1 d. nustatyta, kad gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl LR civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. nurodė, kad atribodamas žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt.
Atsakovas, tirdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl savaitraščio „Šiauliai plius“ (Nr. 277) 2009-09-11 publikacijos „Virš „Šiaulių naujienų“ ? J. M. rūstybės šešėlis“, ginčo teiginį: „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam J. M. (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ vertino analizuodamas visą publikacijos tekstą, kontekstą, pasisakymo aplinkybes bei sakinio konstrukciją, taip pat VRK 2011-03-09 raštą Nr. 2-511 (4F.9.) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-03-21 raštą Nr. 17.2.-5689 (b. l. 64, 65).
Pareiškėja teismui pateikė J. M. 2009 m. rugsėjo mėn. prašymą Šiaulių apskrities VPK viršininkui dėl jo turto užvaldymo apgaulės būdu (b. l. 18–19), J. M. 2010-02-23 pareiškimą Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai „Dėl neteisėtų UAB „Šiaulių naujienos“ reikalavimų“ (b. l. 17) ir Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-463-154/2010, priimtą apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių naujienos“ ieškinį atsakovams J. M.ir politinei partijai „Socialinis liaudies frontas“ dėl skolos priteisimo. Šiais dokumentais pareiškėja grindžia ginčo publikacijoje pateiktos informacijos teisingumą.
Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo ir nesudaro pagrindo teigti, kad „Šiaulių naujienos“ per 2008 m. rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti J. M. „plauti partinius pinigus“. Minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2010-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-463-154/2010 nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad politinė reklama buvo skleidžiama laikantis Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų. VRK 2011-03-09 rašte Nr. 2-511 (4F.9.) nurodoma, jog komisija neturi duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ per 2008 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją skleidė teisės aktų nustatyta tvarka nepažymėtą reklamą. 2009-01-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje „Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitų patikrinimo“ taip pat nėra duomenų, kad UAB „Šiaulių naujienos“ galbūt padėjo plauti partinius pinigus. Analogišką informaciją atsakovui pateikė ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011-03-21 rašte Nr. 17.2.-5689. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nepaneigia minėtame VRK 2011-03-09 rašte bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011-03-21 rašte pateiktos informacijos, todėl, atsižvelgdamas į minėtame dokumente išdėstytus faktus, atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo objektu esančio teiginio „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam J. M. (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ dalyje „<...> pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“ paskleista žinia apie pareiškėją neatitinka tikrovės.
Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens atsakovui skundžiamas teiginys: „Skandalingomis akcijomis pagarsėjusiam J. M, (59 m.) susipykus su „Šiaulių naujienomis“ išlindo, kad pastarosios per pernai rudenį vykusius Seimo rinkimus galėjo padėti plauti partinius pinigus“, visos pareiškėjos publikacijos kontekste įgyja konstatuojamąją reikšmę ir gali būti patikrintas, todėl laikytinas viešai paskelbtomis žiniomis. Paskelbimas, jog asmuo galbūt padėjo plauti ar plovė pinigus, diskredituoja asmenį, kuriam jis priskiriamas, vaizduoja jį neigiamu aspektu, todėl tokia žinia apie neteisėtą ir netinkamą asmens elgesį žemina jo dalykinę reputaciją. Pareiškėja, neturėdama informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų, paskelbė tikrovės neatitinkančią žinią, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo plauti partinius pinigus. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad tokias savo veiksmais pareiškėja pažeidė VIĮ 3 str. 3 dalyje nustatytą pareigą viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, šio įstatymo 19 str. 2 dalyje nustatytą draudimą platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, bei VIĮ 41 str. 2 d. 1 punkte įtvirtintą žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Rengdama informaciją pareiškėja nesikreipė į trečiąjį suinteresuotą asmenį ir ketinamos skleisti informacijos nepatikrino, ir taip neužtikrino nuomonių įvairovės (VIĮ 16 str.). Nereaguodama į trečiojo suinteresuoto asmens 2010-10-22 raštą, kuriuo buvo pareikalauta paneigti tikrovės neatitinkančią bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją, pareiškėja pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens atsakymo teisę, kurią jam garantuoja VIĮ 15 str., todėl atsakovas pagrįstai konstatavo VIĮ 15 ir 16 str. pažeidimus.
VIĮ 50 str. 1 dalis įpareigoja atsakovą pagal kompetenciją nagrinėti asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) ir šią pareigą atsakovas tinkamai įvykdė priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas atsakovo žurnalistų etikos inspektoriaus 2011-03-18 sprendimas Nr. SPR-35 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis VIĮ 8 straipsnio reikalavimus bei VIĮ 50 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, ir pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85–89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjos VšĮ „Šiauliai plius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.