Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-27547-727/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
e2-27547-727/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20136-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
UAB „Loritransa“
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-27547-727/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20136-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Loritransa“ ieškinio atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

ieškovas reiškia ieškinį dėl materialinės atsakomybės taikymo atsakovui ryšium su jo einant darbines pareigas sukelta avarija, prašo išieškoti iš jo 16127,30 € padarytai žalai atlyginti.

Ieškinį atsisakoma priimti, nes ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Iš pateikto ieškinio turinio yra aišku, kad ieškovas atsakovo pareigą atlyginti padarytą žalą kildina iš darbo pareigų pažeidimo, t.y. nurodo, kad šalis siejo darbo santykiai ir kad atsakovas žalą padarė eidamas darbo pareigas bei būdamas pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taigi, ieškovas pateiktu ieškiniu kelia ginčą ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, bet individualų darbo ginčą, kaip jis yra apibrėžtas LR DK 285 str. nuostatoje.

LR DK 287 str. 1 d. nustato, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 str. numato, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualus darbo ginčai dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Darbo teisės doktrinoje kartais laikoma, kad į teismams tiesiogiai nagrinėti priskirtus „kitus įstatymo nustatytus atvejus“ (DK 295 str. redakcija iki 2013-01-01) patenka ginčai dėl žalos, padarytos ryšium su darbo teisiniais santykiais, atlyginimo (pavyzdžiui, Darbo kodekso komentaras III dalis, Individualūs darbo santykiai, 2004 m., Psl. 527). Tačiau pagal nusistovėjusią apylinkės teismų individualių darbo ginčų nagrinėjimo teismuose praktiką, teismas priima nagrinėti ginčus dėl materialinės atsakomybės taikymo tik tuo atveju, kai šis reikalavimas yra pareiškiamas kartu su DK 299 str. 2 d. 1, 2, 3 p. įvardintu (-ais), teismo kompetencijai imperatyviai priskirtu reikalavimu. Teismas vertina, kad toks DK 299 str. 2 d. 4 p. aiškinimas labiausiai atitinka ir įstatymo leidėjo valią nuo 2013 m. sausio 1 d. suteikti darbo ginčų komisijai platesnius įgaliojimus ir išplėsti ginčų, nagrinėjamų ikiteismine tvarka sąrašą. Teismas vertina, kad sprendžiant darbo ginčus dėl materialinės atsakomybės taikymo yra tikslinga ir būtina į tokių ginčų sprendimą įtraukti socialinius partnerius ir sprendimus tokiuose ginčuose priimti išklausius ir įvertinus jų nuomonę. Be to, sistemiškai aiškinant DK 257 str. 5 d., DK 258 str. 3 d. ir DK 299 str. nuostatas taip pat darytina išvada, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. DK 257 str. 5 d., DK 258 str. 3 d. darbo ginčus nagrinėjantiems organams, t.y. ne tik teismui, bet ir darbo ginčų komisijai, suteikia vienodas teises, susijusias su žalos dydžio nustatymu, jos sumažinimu ir kt. Tokios pačios pozicijos dėl materialinio reikalavimo - ginčų dėl žalos padarytos ryšium su darbo santykiais, atlyginimo nepriskirtinumo prie kitų įstatymų numatytų atvejų, kuriems esant šie ginčai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme - laikosi ir Vilniaus apygardos teismas. (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2013-04-29 nutartis civ. byloje Nr. 2S-794-560/2013).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus teisminę praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovas dėl individualaus darbo ginčo dėl žalos, padarytos ryšyje su darbo teisiniais santykiais, turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.

Kai asmuo kreipiasi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovui siūloma kreiptis į darbo ginčų komisiją, jo kreipimosi diena bus laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p, 412 str., teismas

NUTARIA:

atsisakyti priimti ieškovo ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju, ieškovas turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė