- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-1017-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00313-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. V., trečiajam asmeniui A. V. dėl sutarties pripažinimo ir naudojimosi namu bei žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui J. V., trečiajam asmeniui A. V. dėl 2012 m. vasario 28 d. preliminariosios sutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad tarp jo ir R. V. 2012-02-28 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią R. V. padovanojo jam ½ dalį gyvenamojo namo ir virš tos dalies esančias palėpes, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 3,07 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad jam, J. V., nuosavybės teise priklauso 50/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, ½ dalį, 7,17 kv. m; 1-2 3,73 kv. m; 2-1 13,99 kv. m; 2-2 14,69 kv. m; 2-3 26,52 kv. m; 2-4 1,7 kv. m; 1-9 18,57 kv. m; nustatyti, kad R. V. nuosavybės teise priklauso 50/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, ½ dalį, 7,17 kv. m; 1-3 2,82 kv. m; 1-4 16,15 kv. m; 1-5 28,87 kv. m; 1-6 20,35 kv. m; 1-7 1,67 kv. m; 1-8 9,63 kv. m; nustatyti 3,07 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: J. V. paskirti naudotis „B“ raide pažymėtą žemės sklypo plotą, kurį sudaro 0,49 ha ir „C“ raide pažymėtą žemės sklypo plotą, kurį sudaro 1,26 ha, o atsakovei R. V. paskirti naudotis žemės sklypo, pažymėto raide „A“, 1,28 ha plotą. Kitą sklypo dalį, pažymėtą raide „D“, 0,04 ha ploto, palikti bendram naudojimuisi su atsakove.
Ieškovas nurodo, kad jo tėvai jam ir sutuoktinei paskyrė naudotis pusę neįrengto namo, kurį jie po to įrengė. (Duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas, kuris testamentu visą turtą paliko mamai. Mama jam pasakė, kad po jos mirties viskas paliks jam, nes jis prižiūrėjo ją. Mama mirė (duomenys neskelbtini), o prieš jos mirtį ieškovas sužinojo, kad mama visą turtą, taip pat ir jam priklausančią namo dalį, padovanojo anūkei, jo mirusios sesers dukrai R. V. su sąlyga, kad ji padarys detaliuosius planus ir jie pasidalins mamos R. V. padovanotą turtą. Dar esant gyvai mamai, jie sutarė nusistatyti savo dalis su R. V. Paaiškino, kad buvo iškelta privataus kaltinimo byla, kurioje šalys 2012-02-28 susitaikė ir surašė susitarimą, kad R. V. neatlygintinai perleis jam dalį gyvenamojo namo su virš jo dalies esančiomis palėpėmis ir dalį 3,07 ha žemės sklypo bei įsipareigojo iki 2012-11-01 atlikti žemės sklypų padalijimo detaliuosius planus, atlikti geodezinius matavimus. Ieškovas savo ruožtu įsipareigojo sumokėti išlaidas, susijusias su detaliųjų žemės sklypų planų perengimu ir geodezinių matavimų atlikimu, taip pat iki 2012-11-01 savo lėšomis įrengti dušo kabiną ir įsirengti atskirą įėjimą į savo gyvenamojo namo dalį iš bendro kiemo pusės. Nurodo, kad jis pagal šią sutartį savo įsipareigojimus įvykdė, išskyrus atskiro įėjimo įrengimą, nes neturėdamas nuosavybės teisės negali paruošti projekto ir gauti leidimą darbams. Mano, kad šalių 2012-02-28 pasirašytas susitarimas turi būti vertinamas kaip dovanojimo sandoris, kurį atsakovė vengia įforminti notarine tvarka. Nors jų susitarimas pavadintas preliminariu, jis neatitinka preliminarios sutarties požymių, nes pasirašant šį susitarimą buvo nustatytas pats nuosavybės pripažinimo faktas. Kilus ginčui prašo nustatyti naudojimosi namu bei žemės sklypais tvarką pagal jo pasiūlymą, kad galėtų naudotis jam priklausančia turto dalimi.
Atsakovė R. V. priešieškiniu prašo panaikinti 2012-02-28 preliminariąją sutartį, o J. V. ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2011-08-11 močiutė O. V. padovanojo jai gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). 2012-02-28 ji su ieškovu sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti jos namo pusėje tualetą ir dušo kabiną, taip pat sumokėti ir padengti visas išlaidas, susijusias su žemės sklypų detaliųjų planų darymu ir geodezinių matavimų atlikimu. Ji, J. V. įvykdžius visas preliminarioje sutartyje numatytas sąlygas, įsipareigojo perleisti atsakovui neatlygintinai dalį gyvenamojo namo su virš esančiomis palėpėmis jo pusėje ir dalį ten pat esančio žemės sklypo. Atsakovas per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą savo įsipareigojimų neįvykdė. Sutartis preliminarioji, nes ji su J. V. įsipareigojo ateityje sudaryti kitą, t. y. dovanojimo sutartį. Ieškinį prašo atmesti, o preliminariąją sutartį atsakovė prašo panaikinti dėl to, kad pagal preliminariąją sutartį ieškovas įsipareigojo įrengti tualetą ir dušo kabiną, tačiau ieškovas įrengė kanalizaciją ne pagal reikalavimus. Ieškovas per preliminarioje sutartyje nustatytą vienerių metų terminą neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl preliminarioji sutartis naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-03-28 sprendimu ieškovo J. V. ieškinį atmetė, R. V. priešieškinį tenkino. Preliminariąją sutartį, 2012-02-28 sudarytą tarp J. V. ir R. V., pripažino negaliojančia. Taikė restituciją ir priteisė iš R. V. 1 507,78 Lt J. V. Priteisė iš J. V. 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 4 619,85 Lt antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą. Nustatė, kad šalys 2012-02-28 sudarė preliminarią dalies namo ir žemės sklypo dovanojimo sutartį. 2012-02-28 šalių sudaryta sutartis yra sudaryta laisva rašytine forma, notariškai nepatvirtinta. Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Be to, dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, ir ši sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo neatlygintinai apdovanotajam momento. Kadangi 2012-02-28 susitarimu turtas ieškovui nebuvo perduotas, jis jo nepriėmė, todėl teismas laikė, kad nė viena šalis dovanojimo sandorio neįvykdė, ir nėra pagrindo tokio sandorio, kuris nėra įformintas notarine tvarka, pripažinti galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos vykdymo ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi, 2012-02-28 šalių sudaryta preliminari sutartis, kuria šalys įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių atlikimo R. V. įsipareigojo (pažadėjo) J. V. padovanoti dalį namo ir žemės sklypo, t. y. turtą dovanoti ateityje, prieštarauja imperatyviam įstatymo (CK 6.465 str. 2 d.) reikalavimui, todėl preliminarus susitarimas dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies perleidimo yra niekinis. 2012-02-28 preliminarus susitarimas jo notariškai nepatvirtinus, laikomas negaliojančiu kaip neatitinkantis įstatymo (CK 6.469 str. 2 d.) reikalavimų. R. V. įsipareigojimas (pažadas) padovanoti turtą J. V. ateityje prieštarauja imperatyviam įstatymo (CK 6.465 str. 2 d.) reikalavimui, todėl laikomas negaliojančiu ir šiuo pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad sandoris, kuriuo remiasi ieškovas, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra niekinis, teismas tenkino atsakovės priešieškinį ir pripažino jį negaliojančiu CK 1.78 straipsnio 1 dalies, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais. Sandorį pripažinus negaliojančiu teismas taikė restituciją ir priteisė šalims jų patirtas išlaidas vykdant susitarimą – atlikus įskaitymą iš atsakovės priteisė ieškovui 1 507,78 Lt išlaidų, gautų pagal 2012-02-28 sandorį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino preliminaraus 2012-02-28 susitarimo turinį, šalių valią ir derybas dėl šio susitarimo sudarymo. Mano, kad susitarimas nėra atsakovės pažadas padovanoti turtą, nes tai buvo ieškovo nuosavybės į turto dalį pripažinimas, nes atsakovė įsipareigojo jį neatlygintinai perleisti. Teismas turėjo įvertinti, kad turtas susitarimo pasirašymo metu jau buvo ieškovui perduotas ir ieškovas juo naudojosi kaip savo nuosavybe. Sandorio įforminimas tebuvo formalus veiksmas, reikalingas teisiniam ieškovo nuosavybės įforminimui. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. 2012-02-28 susitarimas buvo pasirašytas tam, kad būtų įvykdyta ieškovo motinos O. V. valia ir įforminta ta nuosavybės dalis, kurią ieškovas valdo ir naudojasi. Paaiškino, kad įvykdė savo įsipareigojimus pagal preliminarų susitarimą, todėl CK 1.93 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma. Paaiškino, kad negalėjo įsirengti atskiro įėjimo į savo gyvenamojo namo dalį, kol teisiškai namo dalis nėra įregistruota ieškovo vardu. Nurodo, kad jam nebuvo pateikta sąskaitų apmokėjimui už žemės sklypų detaliųjų planų ir geodezinių matavimų parengimą. Mano, kad iš ieškovo atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. V. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti – iš ieškovo priteisti 1 989,29 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nutarė perleisti ieškovui dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo ne nuosavybės teise, o neatlygintinam naudojimui. Nurodė, kad pasirašė jai nepalankų susitarimą paveikta ieškovo, nors savo paveldėtos nuosavybės niekada neketino atsisakyti ar perleisti. Pažymėjo, kad pažadas dovanoti turtą nelaikomas dovanojimo sutartimi. Be to, ginčijamas preliminarus susitarimas buvo pasirašytas ne laisva valia, o atsakovei patiriant psichologinį ir smurtinį spaudimą, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimai ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-799/2012. Teiginys, kad atsakovė perleis ieškovui ½ dalį žemės sklypo yra neteisingas, nes toks susitarimas nebuvo aptartas. Nesutinka su ieškovo pateiktu patalpų suskirstymu, kad patalpa 1-9 atitektų ieškovui, nes ji yra virš atsakovės naudojamos namo dalies. Mano, kad teismas apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas padarė techninę klaidą, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki 1 989,29 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nustatyta, kad ieškovas J. V. su žmona A. V. nuo 1979-12-31 apsigyveno pas ieškovo tėvus O. ir S. V. (duomenys neskelbtini). Tėvai jiems paskyrė pusę gyvenamojo namo. (Duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas S. V., kuris testamentu visą turtą paliko žmonai O. V. O. V. 2011-08-01 dovanojimo sutartimi žemės sklypus, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) padovanojo anūkei R. V. (t. 1, b. l. 63–85). O. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2012-02-28 šalys sudarė preliminarų susitarimą, pagal kurį R. V. įsipareigojo neatlygintinai perleisti J. V. dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tą pusę, kur faktiškai gyvena J. V. šeima) su virš esančiomis palėpėmis jo pusėje ir priėjimu prie šių palėpių, taip pat dalį žemės sklypo, susidedančio iš 3,07 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pridėtą preliminarų planą, esančių (duomenys neskelbtini). J. V. įsipareigojo iki 2012-11-01 savo lėšomis ir darbu įrengti R. V. gyvenamajame name (toje pusėje kur gyveno O. V.) tualetą ir dušo kabiną. R. V. įsipareigojo atlikti žemės sklypų padalijimo detaliuosius planus ir geodezinius matavimus, ne vėliau kaip per vienerius metus laiko, o J. V. įsipareigojo sumokėti R. V. visas išlaidas susijusias su šių darbų atlikimu. Šalys sutarė, kad kelias, kuriuo patenkama į sodybą paliekamas bendram naudojimui. J. V. įsipareigojo įsirengti atskirą įėjimą į savo gyvenamojo namo dalį iš bendro kiemo pusės. Šalys susitarė šią sutartį įvykdyti ir pasirašyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies perleidimo sutartį per vienerius metus, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos (t. 1, b. l. 7, 8).
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė buvo išreiškusi valią, jog ieškovas pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą, t. y. ieškovas įsipareigojo įrengti atsakovės R. V. gyvenamajame name tualetą ir dušo kabiną, įsipareigojo sumokėti R. V. visas išlaidas, susijusias su detaliųjų planų ir geodezinių matavimų darbų atlikimu, todėl šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma dovanojimo sutartimi, nes nėra esminio dovanojimo sutarties požymio, t. y. jos neatlygintinumo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes pažadas (įsipareigojimas) padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.), todėl dovanojimo sutartis yra laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas apdovanojamajam, o pastarasis šį turtą priima. Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos, o įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 4 d.).
CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012-06-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013-06-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.). Vadovaujantis aplinkybe, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuosekliai tvirtino, kad ji yra apsisprendusi nedovanoti ieškovui 2012-02-28 susitarime aptarto turto, O. V. 2011-08-01 dovanojimo sutartimi išreiškė valią ginčo turtą padovanoti anūkei R. V., o ne sūnui ieškovui J. V., taip pat aplinkybe, kad sutartis neturi neatlygintinumo požymio ir buvo sudaryta nesilaikant įstatymuose įtvirtintų reikalavimų (CK 6.465 str. 2 d., CK 6.469 str. 2 d.), nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis (CK 6.465 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma dovanojimo sutartimi ir ieškovo reikalavimą pripažinti, kad tarp jo ir R. V. 2012-02-28 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, atmetė. Tačiau yra pagrindo manyti, kad teismas kvalifikuodamas šalių sudarytą sutartį neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį ir pripažinti 2012-02-28 preliminariąją sutartį negaliojančia, nes iš atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad atsakovė iš esmės neneigia, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai, t. y. buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl neatlygintino turto naudojimo. Pagal sutarties turinį ir sąlygas šalių sudaryta sutartis gali būti kvalifikuojama kaip panaudos sutartis (CK 6.629 str.), todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės R. V. priešieškinį ir 2012-02-28 preliminariąją sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-28 sprendimas keistinas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės R. V. priešieškinis – pripažinta negaliojančia šalių sudaryta preliminarioji sutartis bei taikyta restitucija (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pakeitus teismo sprendimą ir atmetus atsakovės priešieškinį bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme šalims vienai iš kitos nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 15 Lt iš kiekvienos (CPK 92 str.).
Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovės priteistina dalis – 1 143 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (470 Lt+1 815 Lt/2) (CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės R. V. priešieškinis ir negaliojančia pripažinta 2012-02-28 preliminarioji sutartis bei taikyta restitucija.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš J. V. ir R. V. po 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kitą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. V. ieškovui J. V. 1 143 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.