Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. D., institucijai, teikiančiai išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. S. kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Prašė nustatyti, kad ieškovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį: poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais – pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val., paimdamas vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatydamas pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; ieškovas su vaikais bendrauja 1/2 dalį savo kasmetinių atostogų ir 1/2 dalį vaikų vasaros atostogų, paimdamas vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatydamas pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; ieškovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną); šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų šventųjų dieną); gruodžio 24-ąją, 25-ąją, 26-ąją (šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną; vaikus paima neutralioje vietoje švenčių išvakarėse nuo 17 val. ir vėliau juos pristato paskutinės bendravimo dienos 12 val. į tą pačią neutralią vietą, iš anksto suderintą su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kurio veiklos zonoje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; nustatyti abiem tėvams (ieškovui ir atsakovei) pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikais ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-03-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. S. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 9,37 Eur (devynis eurus 37 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad gimus sūnui S., A. S. kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) dėl J. D. trukdymo bendrauti su sūnumi, pareiškė norą pats auginti sūnų, nes pas jį geresnės gyvenimo sąlygos. 2015-04-02 skyriuje buvo spręstas tėvo ir sūnaus bendravimo klausimas. J. D. tuo metu nurodė, kad A. S., atėjęs į jos namus, visiškai nesidomi sūnumi, o stengiasi ją kontroliuoti, šmeižia ją ir jos vaikus, vadina įžeidžiamais necenzūriniais žodžiais, konfliktuoja vaikų akivaizdoje. VTAS buvo pasirašytas geranoriškas susitarimas dėl bendravimo su vaiku, aptartos visos aplinkybės ir galimybės tėvui bendrauti su sūnumi. Tačiau A. S. nesilaikė duotų įsipareigojimų ir toliau žemino J. D. ir jos vaikus. J. D. patiriamas smurtas dėl A. S. veiksmų konstatuotas ir Šilalės specializuoto pagalbos centro Koordinacinio centro „Gilė“ 2016-12-16 pateiktoje informacijoje, 2016-10-06 Telšių krizių centro informacijoje.Teismas nustatė, kad A. S. yra tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Iš jų du kartus už policijos pareigūno, einančio jam pavestas pareigas, įžeidimą. Vieną kartą A. S. nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį – tėvą. Be to, A. S. ne kartą yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus. 2015-08-24 nutarimu A. S. baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus.Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad ieškovas nors ir pareiškė ieškinį tam, kad būtų nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, tačiau jo veiksmai yra neadekvatūs ir nesuderinami su vaiko teisių įgyvendinimu. Atsakovo elgesys, kuomet jis žemina J. D., vartoja psichologinį smurtą prieš ją ir jos šeimos narius, viešai platina informaciją apie J. D. ir jos šeimą, taip pat ir apie jos mažamečius vaikus, rodo, kad ieškovas nesiekia vaikų teisių įgyvendinimo, tai yra savo elgesiu nesiekia sudaryti vaikams saugių, pastovių sąlygų augti, vystytis bei tobulėti, kad jie užaugtų humaniški bei dori visuomenės nariai. Priešingai, savo bendravimu su atsakove ir jos vaikais kelia grėsmę jų teisėtiems interesams, nes daro priešiškus teisei ir vaikų interesams veiksmus, o kartu ir žalingą įtaką vaikams. Šalių vaikas S. S. šiuo metu dar nėra trejų metų, o G. S. neturi nė dviejų metų, ieškovas vaikų faktiškai nepažįsta, nežino jų poreikių, sveikatos būklės. Vaikai netgi bijo ieškovo. Esant šioms aplinkybėms A. S. bendravimas su jo vaikais S. S. ir G. S. prieštarautų vaikų interesams, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.Pažymėjo, jog tam, kad ieškovas galėtų bendrauti su savo vaikais, jis turėtų iš esmės pakeisti savo elgesį dėl atsakovės ir jos vaikų, pakeisti požiūrį į problemų sprendimą, vartojant psichologinį ir fizinį smurtą, ir išmokti visas problemas spręsti be smurto. Šiems tikslams pasiekti padėtų jo individualus darbas padedant psichologui, bendravimo su vaikais kursų išklausymas. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui įsitikinus, kad ieškovas yra pasirengęs bendrauti su S. ir G. S., VTAS darbuotojams tarpininkaujant, šalys galėtų geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo tenkinti visiškai. Teigia, jog įstatymo leidėjas nenumato, kad skyriumi gyvenančiam tėvui (motinai) būtų uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jo ieškinį atmetė vadovaudamasis Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nespręstinas iki tol, kol jis nepateiks psichologo išvados dėl gebėjimų bendrauti su vaikais. Tačiau pačioje išvadoje skyrius nenurodo nė vieno fakto, kad jis būtų netinkamai elgęsis su savo nepilnamečiais vaikais, o visa išvada paremta tariamu jo netinkamu elgesiu su vaikų motina J. D..Mano, jog visos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, pateikdamos tokią išvadą, keršija jam už tai, kad jis išreiškė jomis nepasitikėjimą, nes jos nepadeda spręsti klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu, o vadovaujasi emocijomis ir ambicijomis.Atkreipia dėmesį, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad jis turi kreiptis į psichologą, tačiau pats nesiėmė absoliučiai jokių priemonių kilusiam ginčui išspręsti. Jeigu Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gintų nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę pažinti savo tėvą, galėtų pasiūlyti pats konkretaus psichologo pagalbą ne tik vaikų tėvui, bet ir vaikų motinai, kai tėvai negali gera valia susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o ne atimti teisę, kuri įstatymu nustatyta nepilnamečių vaikų atžvilgiu, – pažinti savo tėvą ir teisę bendrauti su tėvu, o lygiai taip pat ir tėvo teisę dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime.Pažymi, kad atsakovės J. D. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, todėl jam kyla pagrįstų abejonių, ar tinkamai yra pasirūpinama nepilnamečių vaikų auginimu ir priežiūra.Be kitą ko, pažymi, jog vaikams teikia materialinį išlaikymą, šiuo metu jokio įsiskolinimo neturi, todėl vykdydamas savo, kaip tėvo, pareigas, nori, kad būtų ginamos jo, kaip tėvo, teisės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo 2017 m. kovo 13 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 35-761/2017 palikti nepakeistą, o apelianto A. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas A. S. apeliaciniame skunde pateikė tik savo nepagrįstą nuomonę dėl tariamai pažeistų jo asmeninių interesų. Jo teiginys, kad jam yra žinoma apie tai, kad vaikai ne kartą buvo palikti be priežiūros, yra akivaizdus melas. Jo kaltinimai, nepateikiant jokių įrodymų, kad ji yra bloga motina, kad jo nepalaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos ir Kaltinėnų seniūnijos socialinė darbuotoja, yra ne kas kita kaip jo asmeninė gynybos taktika.Nurodė, jog apeliantą A. S. atsakovė pažįsta kaip arogantišką, kerštingą ir konfliktinę asmenybę. Teigia, kad jis nuolatos atsakovę terorizavo ir ne tik tiesiogiai žodžiais, bet ir SMS žinutėmis. Nuolat iš jos šaipėsi, žemino tiek ją, tiek vaikus, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nurodė, jog dėl tokių apelianto veiksmų vaikai nesijaučia saugūs, jie labai jo bijo ir nori, kad jam nebūtų leista su jais susitikinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, jog A. S. ir J. D. gyvenant kartu 2014-07-03 gimė sūnus S. S., kurio tėvystę A. S. pripažino. 2015-09-23 šalims gimė dukra G. S., kuriai tėvystė nustatyta Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartimi. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-224-761/2016, 2016-09-13 vykusiame teismo posėdyje ieškovė ir atsakovas pateikė Šilalės rajono apylinkės teismui tvirtinti taikos sutartį, kurioje buvo susitarta dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo dydžio S. S. ir G. D. (S.). 2016-09-14 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta J. D. ir A. S. taikos sutartis, kuria A. S. pripažino esąs G. D., gim. 2015-09-23, tėvas, vaikų G. D. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama J. D. pagal jos gyvenamąją vietą. Vaikams G. ir S. išlaikyti A. S. įsipareigojo skirti po 88 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Bendravimo su vaikais klausimas, A. S. atsisakius bendrauti su vaikais, nebuvo sprendžiamas.CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodė, jog įstatymo leidėjas nenumato, kad skyriumi gyvenančiam tėvui (motinai) būtų uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, jog teismas turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (CK 3.59 str.). Pažymėtina, jog tik apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams gali būti neleidžiama matytis su vaiku, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CPK 3.180 str. 3 d.). CK 3. 180 str. 1 d. nustatyta, jog kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. CK 3. 182 str. 2 d. nurodoma, jog ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas).Bylos duomenimis nustatyta, jog Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-01-02 išvadoje Nr. VT4-1(18.15) bei 2017-02-21 išvadoje Nr. SP2-234-(18.2) rekomenduojama uždrausti tėvo A. S. bendravimą su vaikais S. S. ir G. S.. Nurodoma, kad ieškovas siekia pažeminti atsakovę, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Teigia, jog J. D. yra įbauginta, bijo A. S. dėl jo neprognozuojamo elgesio ir dėl psichologinio smurto prieš atsakovę ir vaikus. Telšių krizių centras 2016-10-05 rašte nurodo, jog dėl ieškovo A. S. neadekvataus ir neprognozuojamo elgesio, galimai keliančio grėsmę vaikų ir jų motinos atsakovės byloje fiziniam ir psichologiniam saugumui, atsakovei ir nepilnamečiams vaikams ryškėja potrauminio streso simptomai (b. t. I, b. l. 36). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ieškovo ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atmetė vadovaudamasis tuo, jog ieškovas daro neigiamą ir žalojančią įtaką nepilnamečių vaikų psichinei sveikatai. CPK 376 str. 3 d. numato, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog atsakovė bei institucija, teikianti išvadas dėl bendravimo su vaikais byloje (t. 1, b. l. 48–51, 104–119), įrodinėja ieškovo daromą neigiamą įtaką jo nepilnamečių vaikų interesams, jų psichinei sveikatai, žalingą įtaką vaikams amoraliu elgesiu, kad apelianto elgesys kelia realų pavojų vaikų sveikatai bei saugumui, būdamas aktyvus, privalėjo išaiškinti atsakovei bei Šilalės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai teisę byloje reikšti savarankiškus reikalavimus dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 str.).Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nurodo, jog visos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, pateikdamos išvadas, keršija jam už tai, kad jis šioms darbuotojoms pasakė be užuolankų, kad jomis nepasitiki, nes jos nepadeda spręsti klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu, o vadovaujasi emocijomis ir ambicijomis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog tokios apelianto pozicijos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, taip pat apeliantas teismui nepateikė jokių tokią jo nuomonę patvirtinančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į surinktus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apelianto argumentai yra tik deklaratyvus bandymas sukelti nepasitikėjimą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir jie apeliacinės instancijos teismo atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, asmenų paaiškinimus, neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą turėjo arba nustatyti tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri nedaro žalos nepilnamečiams vaikams, jų psichikai ir emocinei raidai arba vertindamas, jog ieškovas savo neigiamu ar amoraliu elgesiu daro neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų pradėta byla dėl tėvo valdžios apibojimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės: būtina išaiškinti atsakovei bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai teisę byloje reikšti priešieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, jei yra manoma, jog apeliantas A. S. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, todėl byla iš esmės turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės ir netinkamai išnagrinėjus bylą, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.