Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, išvardinti nuomojamo būsto trūkumai neatitinka LR Aplinkos ministro 20002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka IV skyriaus „Privalomųjų reikalavimų visuma" numatytų reikalavimų. Netinkamas, neobjektyvus būsto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimas ypač pablogina jos gyvenimo sąlygas, nes po tokio komisijos sprendimo, ji, kaip socialiai remtinas asmuo kartu su savo nepilnamečiu vaiku, negali būti įrašyti į eilę naujam socialiniam būstui gauti arba jį pakeisti. Kito būsto dėl lėšų trūkumo ji įsigyti nepajėgia. Pareiškėjos nuomone, 2008 m. atlikta ekspertize negalima remtis kaip objektyvia, nes nuo jos atlikimo praėjo daug laiko. Prašė skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB "Varėnos komunalinis ūkis" atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2014-11-03 kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją, prašydama atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, pilną ekspertizę ( b.l. 16-2). Minėtame name 2005-02-08 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 9 pagrindu pareiškėjai T. P. iš socialinio būsto fondo buvo suteikta 33,74 kv. m. ploto 3-ų kambarių gyvenamoji patalpa Nr. 2 ( b.l. 66).

Iš 2014-11-03 pareiškėjos prašymo turinio spręstina, jog ji siekia, kad minėtas namas būtų pripažintas netinkamu gyventi -avariniu ir dėl to atsirastų galimybė socialinio būsto sąlygų pagerinimui ( būtų atliktas socialinio būsto kapitalinis remontas).

Byloje ginčas kilęs dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. PSD 4969-(3.28) "Dėl gyvenamojo namo ekspertizės", kuriuo atsisakyta atlikti ginčo namo ekspertizę ( b.l. 18) teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatytos savarankiškos savivaldybių funkcijos. Minėto straipsnio 15 punkte viena iš funkcijų - savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.576 straipsnis apibrėžia gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą, t. y. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų (CK 6.581 str.). CK 6.587 straipsnio 1 dalis numato gyvenamosios patalpos nuomotojo pareigą perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje, o patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.

Statinio ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuoja LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“. Minėto reglamento 6.11p. numato, jog statinio ekspertizė – esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, norint nustatyti, ar statinys atitinka Statybos įstatymo [5.1] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Yra numatytos 2 statinio ekspertizės rūšys – bendroji statinio ekspertizė, dalinė statinio ekspertizė ( 6.12 p.). 6.13 punktas apibrėžia, jog bendroji statinio ekspertizė – statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka esminius statinio reikalavimus [5.1], statinio normatyvinę kokybę [5.1], kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. Dalinė statinio ekspertizė – bendrosios statinio ekspertizės sudėtinė dalis, statinio dalies įvertinimas, patikrinant, kaip statinio dalies techninė būklė atitinka esminius statinio reikalavimus [5.1], statinio normatyvinę kokybę [5.1], kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio dalies avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes; savarankiška dalinė statinio ekspertizė, kai neatliekama bendroji statinio ekspertizė ( 6.14). Statinio ekspertizė gali būti atliekama tik tam tikrais atvejais. STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ V-as skyrius, reglamentuojantis Statinio ekspertizės privalomumą, nustato, jog Statinio ekspertizė atliekama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atliekančios statybos valstybinę priežiūrą, arba viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą. reikalavimu tik tais atvejais. kai:

12.1. įvyko statomo ar naudojamo statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos [5.1], [5.12], [5.18]; 12.2. gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų, nustatytų Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, arba kai yra prielaidų, kad šie reikalavimai yra pažeisti stichinių nelaimių ar kitų ekstremalių situacijų metu [5.1] .

Konkrečiu atveju pareiškėja siekia, kad savivaldybės lėšomis būtų atlikta statinio ekspertizė dėl namo avarinės būklės, grėsmę statiniui siedama su statinio deformacijomis ( defektais).

Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 676 patvirtintas Statybos techninio reglamentas STR1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2010-12-31) (toliau- ir Tvarka). Pagal minėtą Tvarką avarinis statinys- tai statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyto esminio statinio reikalavimo- mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu, o statinio galimos avarinės būklės požymiai- statinio (jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių) deformacijos, dėl kurių gali būti nustatyta avarijos grėsmė (Tvarkos 6 p.). Pagal Tvarkos 8 punktą valdytojo vadovas (jo įgaliotas atstovas) (toliau – Vadovas), vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (5.4) ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustačius statinio galimos avarinės būklės požymius (Reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę. Atlikus statinio ekspertizę ir jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, Vadovas, vadovaudamasis statinio ekspertizės akte pateikta išvada, pripažįsta, kad statinys yra avarinis, ir surašo statinio pripažinimo avariniu aktą (toliau – Aktas) (Reglamento 2 priedas) (Tvarkos 11 punktas), o jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, Vadovas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai. (Tvarkos 12 punktas).

Statybos įstatymo 41 str. 1d. numato, jog Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Nesudėtingų statinių, taip pat 1–2 butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių bei statinių, esančių kaimo namų valdoje techninę ir naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos ( Statybos įstatymo 41 str. 2d., 42 str. 1d. 3p.).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-538 ( b.l. 171). savivaldybės administracijos direktorius Varėnos savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų 1-2 butų gyvenamųjų namų ir butų daugiabučiuose namuose techninę priežiūrą yra pavedęs atlikti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ (1p.). Minėtai įmonei taip pat buvo pavesta sudaryti komisijas šio pobūdžio būstų kasmetinėms ir neeilinėms apžiūroms atlikti (2p.) bei nagrinėti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų nuomininkų prašymus ir skundus, susijusius su statinių arba jų dalių technine ir funkcine būkle bei į juos atsakyti ( 3p.). Minėtos bendrovės įsakymai patvirtina, jog buvo sudarytos komisijos kasmetinės ir neeilinėms apžiūroms atlikti ( b.l. 172, 173).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog gavus pareiškėjos prašymą buvo sudaryta UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ komisija (toliau – ir Komisija) ginčo namo neeilinei apžiūrai atlikti iš trijų darbuotojų J. P. (inžinieriaus gyvenamųjų namų administravimui), V. J. ( inžinieriaus gyvenamųjų namų eksploatavimui) ir J. S. ( vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialisto), kuri 2014m. gruodžio 1 d. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimą ir privalomųjų darbų nustatymą ir jį įformino 2014m. gruodžio 1 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktu Nr. Ž2-88 ( toliau –ir Aktas) (b.l. 91). Akte buvo užfiksuoti apžiūros objektai (pamatai, sienos, fasadų apdaila, įėjimo į namą durys ir langai, stogas, dūmtraukiai. Akte užfiksuoti Komisijos pastebėti defektai, nurodyta, jog lauko akmenų, betoniniai pamatai- nusėdę, fasadų dažymas nublukęs, stogo lakštų būklė patenkinama, rekomenduoti darbai – naujai perdažyti fasado apdailą, perdažyt įėjimo duris, stogą rekomenduojama pakeisti neasbestine danga. Minėtas aktas patvirtina, jog statinio galimos avarinės būklės požymių, laikančiųjų konstrukcijų pokyčių, nebuvo nustatyta. Šias aplinkybės patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti namo apžiūrą atlikę Komisijos nariai- J. P., V. J., J. S., kurie nurodė, jog namą apžiūrėję tiek iš vidaus, tiek iš išorės nustatė, jog namo būklė yra patenkinama, tačiau jis atitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, todėl negali būti pripažintas avariniu. Aktas iš esmės atitinka STR1.12.01:2004 1 priedo, kuris nustato Statinio galimos avarinės būklės požymius, keliamus reikalavimus tokio pobūdžio aktui, kurio pagrindu vėliau surašomas (arba nesurašomas) statinio pripažinimo avariniu aktas. Pareiškėja pripažįsta aplinkybę, jog visi komisijos nariai apžiūrėjo būstą, tai įrodo ir teismui pateiktas jos garso įrašas.

Teismo nuomone, apžiūrą atlikę darbuotojai yra kompetentingi atlikti šio pobūdžio veiksmus, turintys inžinerinį išsilavinimą ir patirtį, minėtos aplinkybės nustatytos iš Akto turinio ir liudytojų J. P., V. J. ir J. S. paaiškinimų. LR Aplinkos ministerijos išduotas Kvalifikacijos atestatas Nr. B 2908 ( b.l. 174) patvirtina, jog vienam iš Komisijos narių-J. P. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statinių grupės-gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai), todėl teismui nėra pagrindo abejoti minėto nario, o kartu ir visos Komisijos kompetencija.

Byloje nėra duomenų apie minėtos komisijos narių šališkumą, neobjektyvumą, atliekant apžiūrą, todėl pareiškėjos paaiškinimai dėl nurodytų aplinkybių, skunde išvardintų defektų vertintini kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai, kurie negali būti laikomi patikimais. Jos pateikta vaizdo medžiaga taip pat neįrodo skunde nurodytų aplinkybių dėl namo avarinės būklės. Teismo vertinimu, namo techninės būklės įvertinimui yra reikalingos specialios žinios, kurių pareiškėja neturi, todėl jos paaiškinimai, pateikta vaizdo medžiaga negali būti laikomi tinkamais įrodymais šio pobūdžio ginčui spręsti, o specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų, kurie paneigtų Komisijos Akte nurodytas aplinkybes, pareiškėja teismui nepateikė.

Pažymėtina, jog 2013 m. bendrosios kompetencijos teisme pareiškėjos iniciatyva buvo nagrinėjamas ginčas dėl minėto būsto kapitalinio remonto reikalingumo, tačiau civilinę bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog ginčo būstui reikalingas ne kapitalinis, o einamasis remontas ( b.l. 93-99, 102-106). Po teismo sprendimo praėjo palyginti nedaug laiko, teismui nepateikta duomenų apie tai, kad namo būklė per tą laiką būtų pablogėjusi, todėl minėta aplinkybė, teismo nuomone, paneigia avarinę namo būklę ir įrodo, jog atsakovui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Iš 2012-12-10 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimo ( civilinė byla Nr. 2-200-445/2012) turinio matyti, jog sprendžiant civilinio pobūdžio ginčą, dėl statinio būklės trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri taip pat nenustatė, kad būtų pažeisti statybos ir kitų įstatymų reikalavimai ( b.l. 99).

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog po savivaldybės lėšomis 2008-01-18 VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ atliktos ginčo namo dalinės ekspertizės, kuria buvo konstatuota, jog namo konstrukcijos tenkina techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimus bei namo konstrukcijos neturi statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ galimos avarinės būklės požymių ( b.l. 73-75), atsižvelgiant į finansines galimybes, pareiškėjos nuomojamo būsto sąlygos jos nuomos laikotarpiu savivaldybės lėšomis buvo pagerintos: įvestas vandentiekis, perstatyta krosnis, suremontuota virtuvė, durys, sutvarkyta elektros instaliacija, 2015-2016 metais yra numatyti stogo keitimo darbai ( b.l. 150-151). Pareiškėja šių aplinkybių neginčija. Teismo posėdžio metu pripažino, jog nuomojamo būsto einamojo remonto, kuris numatytas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus (Nuomos sutarties 2.3p.), neatliko. Byloje nėra taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų kreipusis dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar jos nutraukimo.

Teismo vertinimu, ginčijamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. PSD 4969-(3.28), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ekspertizės skyrimo, yra su trūkumais, nes atsisakymas atlikti šiuos veiksmus nėra pagrįstas teisės aktais, todėl šiuo požiūriu neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo sudaryta Komisija, nuvykta į vietą, atlikta būsto apžiūra, kuri įforminta Gyvenamojo namo apžiūros aktu, t.y. prašymas išnagrinėtas ne formaliai, o laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 676 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR1.12.01:2004 ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-538 įtvirtintos procedūros, todėl minėti trūkumai pripažintini neesminiais, nesudarančiais pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui.

Vertinant ginčo aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Šioje normoje patvirtinama tiek res judicata principo reikšmė, tiek galutinio administracinio sprendimo, kurio peržiūrėjimas nesant pagrindo prieštarautų teisėtumo principui, reikšmė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A602-1333/2013).

Kaip matyti, iš prie skundo pateiktų dokumentų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, administraciniame teisme jau vyko iš esmės analogiško pobūdžio ginčas pagal pareiškėjos reikalavimą panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 raštą Nr. PSD-4976-(3.28) ir įpareigoti atsakovą sutinkamai su STR 1.12.01:2004 reikalavimais sudaryti komisiją atlikti socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimą. 2013-05-16 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-576-505/2013 teismas panaikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012-11-14 sprendimą Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“ ir įpareigojo Varėnos rajono savivaldybės administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. P. 2012-10-18 prašymus (SPR-1114 ir 1115) dėl gyvenamojo namo būklės ir priimti dėl jų sprendimą.

Vykdant minėtą teismo sprendimą, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas. Atsakovas 2013 m. liepos 22 d. rašte Nr. PSD-3264-(3.28.) ir 2013-08-22 Nr. PSD-3748 (b.l.167-170) nurodė pareiškėjai, jog jos nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, būklė nėra avarinė, todėl nėra pagrindo atlikti statinio ekspertizę, pastatui nereikalingas kapitalinis remontas. Šiais raštais atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją - atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus atlikti veiksmus – atlikti ginčo statinio ekspertizę, pripažinti statinį avariniu bei atlikti kapitalinio remonto darbus, minėti raštai motyvuoti, atsisakymas pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Šie sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti (2014-04-10 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 2584-644/2014 netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo jų ginčijimui), todėl yra galiojantys. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pakartotinai pareiškėjai kreipusis į atsakovą 2014-11-03 minėtu klausimu, namo būklė buvo pasikeitusi.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog neesminiai ginčijamo rašto trūkumai nesudaro pagrindo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. PSD 4969-(3.28) panaikinimui, nes atsisakymo atlikti ekspertizę tiek faktiniai, tiek teisiniai motyvai pareiškėjai buvo išdėstyti 2013 m. priimtuose atsakovo sprendimuose, po kurių priėmimo situacija iš esmės nepasikeitė.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo išvestinio reikalavimo –dėl įpareigojimo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorių atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m. bendrąją statinio ekspertizę. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Pareiškėjos teismui nurodyti argumentai dėl savivaldybės remonto išlaidų tikslingumo, dėl jų netinkamo panaudojimo išeina iš skundo ribų, todėl dėl jų nepasisakytina.

Pareiškėjai šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

2015-05-20 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2128 patvirtina, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės pagalbos sudaro -238,73 Eur ( b.l. 162).

ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44 str.1 p., proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str.2, 6 d.).

Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo ( ABTĮ 44 str.).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2(2.2)-14-T-4771-5776 ( b.l. 24-25) ir 2015-01-07 minėtos institucijos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-P-4771-14 pagrindu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje atleidžiant ją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl iš pareiškėjos minėtos išlaidos taip pat negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.