Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos komunalinis ūkis“ dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 ir 15 straipsnių, CK 6.576, 6.581, 6.587 straipsnių nuostatomis. Rėmėsi statinio ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.06.03:2002) 6.11, 6.12, 6.13, 6.14 punktais, V skyriumi (12.1 punktu). Konkrečiu atveju pareiškėja siekia, kad savivaldybės lėšomis būtų atlikta statinio ekspertizė dėl namo avarinės būklės, grėsmę statiniui siedama su statinio deformacijomis (defektais). Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką reglamentuoja STR 1.12.01:2004 (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. gruodžio 31 d.). Teismas vadovavosi STR 1.12.01:2004 6, 8, 11, 12 punktais. Taip pat rėmėsi Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-538 savivaldybės administracijos direktorius Varėnos savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų 1-2 butų gyvenamųjų namų ir butų daugiabučiuose namuose techninę priežiūrą yra pavedęs atlikti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ (1 p.). Minėtai įmonei taip pat buvo pavesta sudaryti komisijas šio pobūdžio būstų kasmetinėms ir neeilinėms apžiūroms atlikti (2 p.) bei nagrinėti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų nuomininkų prašymus ir skundus, susijusius su statinių arba jų dalių technine ir funkcine būkle bei į juos atsakyti (3 p.). Minėtos bendrovės įsakymai patvirtina, jog buvo sudarytos komisijos kasmetinėms ir neeilinėms apžiūroms atlikti.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog gavus pareiškėjos prašymą buvo sudaryta UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ komisija (toliau – ir Komisija) ginčo namo neeilinei apžiūrai atlikti iš trijų darbuotojų J. P. (inžinieriaus gyvenamųjų namų administravimui), V. J. (inžinieriaus gyvenamųjų namų eksploatavimui) ir J. S. (vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialisto), kuri 2014 m. gruodžio 1 d. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimą ir privalomųjų darbų nustatymą ir jį įformino 2014m. gruodžio 1 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktu Nr. Ž2-88 (toliau –ir Aktas). Akte buvo užfiksuoti apžiūros objektai (pamatai, sienos, fasadų apdaila, įėjimo į namą durys ir langai, stogas, dūmtraukiai). Akte užfiksuoti Komisijos pastebėti defektai, nurodyta, jog lauko akmenų, betoniniai pamatai – nusėdę, fasadų dažymas nublukęs, stogo lakštų būklė patenkinama, rekomenduoti darbai – naujai perdažyti fasado apdailą, perdažyti įėjimo duris, stogą rekomenduojama pakeisti neasbestine danga. Minėtas aktas patvirtina, jog statinio galimos avarinės būklės požymių, laikančiųjų konstrukcijų pokyčių, nebuvo nustatyta. Šias aplinkybės patvirtino teismo posėdžio metu liudytojais apklausti namo apžiūrą atlikę Komisijos nariai – J. P., V. J., J. S., kurie nurodė, jog namą apžiūrėję tiek iš vidaus, tiek iš išorės nustatė, jog namo būklė yra patenkinama, tačiau jis atitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, todėl negali būti pripažintas avariniu. Aktas iš esmės atitinka STR 1.12.01:2004 1 priedo, kuris nustato Statinio galimos avarinės būklės požymius, keliamus reikalavimus tokio pobūdžio aktui, kurio pagrindu vėliau surašomas (arba nesurašomas) statinio pripažinimo avariniu aktas. Pareiškėja pripažįsta aplinkybę, jog visi komisijos nariai apžiūrėjo būstą, tai įrodo ir teismui pateiktas jos garso įrašas.

Teismo nuomone, apžiūrą atlikę darbuotojai yra kompetentingi atlikti šio pobūdžio veiksmus, turintys inžinerinį išsilavinimą ir patirtį, minėtos aplinkybės nustatytos iš Akto turinio ir liudytojų J. P., V. J. ir J. S. paaiškinimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotas Kvalifikacijos atestatas Nr. B 2908 patvirtina, jog vienam iš Komisijos narių – J. P. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statinių grupės – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai), todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti minėto nario, o kartu ir visos Komisijos kompetencija.

Byloje nebuvo duomenų apie minėtos komisijos narių šališkumą, neobjektyvumą, atliekant apžiūrą, todėl pareiškėjos paaiškinimai dėl nurodytų aplinkybių, skunde išvardintų defektų vertinti kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai, kurie negali būti laikomi patikimais. Jos pateikta vaizdo medžiaga taip pat neįrodo skunde nurodytų aplinkybių dėl namo avarinės būklės. Teismo vertinimu, namo techninės būklės įvertinimui yra reikalingos specialios žinios, kurių pareiškėja neturi, todėl jos paaiškinimai, pateikta vaizdo medžiaga negali būti laikomi tinkamais įrodymais šio pobūdžio ginčui spręsti, o specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų, kurie paneigtų Komisijos Akte nurodytas aplinkybes, pareiškėja teismui nepateikė.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtino, jog po savivaldybės lėšomis 2008 m. sausio 18 d. VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ atliktos ginčo namo dalinės ekspertizės, kuria buvo konstatuota, jog namo konstrukcijos tenkina techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimus bei namo konstrukcijos neturi statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ galimos avarinės būklės požymių, atsižvelgiant į finansines galimybes, pareiškėjos nuomojamo būsto sąlygos jos nuomos laikotarpiu savivaldybės lėšomis buvo pagerintos: įvestas vandentiekis, perstatyta krosnis, suremontuota virtuvė, durys, sutvarkyta elektros instaliacija, 2015–2016 metais yra numatyti stogo keitimo darbai. Pareiškėja šių aplinkybių neginčijo. Teismo posėdžio metu pripažino, jog nuomojamo būsto einamojo remonto, kuris numatytas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus (Nuomos sutarties 2.3 p.), neatliko. Byloje taip pat nebuvo duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų kreipusis dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar jos nutraukimo.

Teismo vertinimu, ginčijamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. PSD 4969-(3.28), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl ekspertizės skyrimo, yra su trūkumais, nes atsisakymas atlikti šiuos veiksmus nėra pagrįstas teisės aktais, todėl šiuo požiūriu neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo sudaryta Komisija, nuvykta į vietą, atlikta būsto apžiūra, kuri įforminta Gyvenamojo namo apžiūros aktu, t. y. prašymas išnagrinėtas ne formaliai, o laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-538 įtvirtintos procedūros, todėl minėti trūkumai pripažinti neesminiais, nesudarančiais pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui.

Vertinant ginčo aplinkybes, atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Kaip matyti, iš prie skundo pateiktų dokumentų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, administraciniame teisme jau vyko iš esmės analogiško pobūdžio ginčas pagal pareiškėjos reikalavimą panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. PSD-4976-(3.28) ir įpareigoti atsakovą sutinkamai su STR 1.12.01:2004 reikalavimais sudaryti komisiją atlikti socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), būklės įvertinimą. 2013 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-576-505/2013 teismas panaikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. PSD-4976-(3.28.) „Dėl buto remonto“ ir įpareigojo Varėnos rajono savivaldybės administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos T. P. 2012 m. spalio 18 d. prašymus dėl gyvenamojo namo būklės ir priimti dėl jų sprendimą. Vykdant minėtą teismo sprendimą, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas. Atsakovas 2013 m. liepos 22 d. rašte Nr. PSD-3264-(3.28.) ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. PSD-3748 nurodė pareiškėjai, jog jos nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, būklė nėra avarinė, todėl nėra pagrindo atlikti statinio ekspertizę, pastatui nereikalingas kapitalinis remontas. Šiais raštais atsakovas aiškiai išdėstė savo poziciją – atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus atlikti veiksmus – atlikti ginčo statinio ekspertizę, pripažinti statinį avariniu bei atlikti kapitalinio remonto darbus, minėti raštai motyvuoti, atsisakymas pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Šie sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti (2014 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. 2584-644/2014 netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo jų ginčijimui), todėl yra galiojantys. Byloje nėra pateikta duomenų, jog pakartotinai pareiškėjai kreipusis į atsakovą 2014 m. lapkričio 3 d. minėtu klausimu, namo būklė buvo pasikeitusi. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, daryta išvada, jog neesminiai ginčijamo rašto trūkumai nesudaro pagrindo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. PSD 4969-(3.28) panaikinimui, nes atsisakymo atlikti ekspertizę tiek faktiniai, tiek teisiniai motyvai pareiškėjai buvo išdėstyti 2013 m. priimtuose atsakovo sprendimuose, po kurių priėmimo situacija iš esmės nepasikeitė.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nebuvo pagrindo išvestinio reikalavimo – dėl įpareigojimo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorių atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m. bendrąją statinio ekspertizę. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas kaip nepagrįstas atmestas. Pareiškėjos teismui nurodyti argumentai dėl savivaldybės remonto išlaidų tikslingumo, dėl jų netinkamo panaudojimo išeina iš skundo ribų, todėl dėl jų nepasisakyta.

Pareiškėjai šioje byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45¹ straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 1 punktu. Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo (ABTĮ 44 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2(2.2)-14-T-4771-5776 ir 2015 m. sausio 7 d. minėtos institucijos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-P-4771-14 pagrindu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje atleidžiant ją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl iš pareiškėjos išlaidos taip pat negali būti priteisiamos.

Skundžiamas sprendimas priimtas šališkai remiantis vien tik atsakovo ir J. S., J. P. bei V. J. parodymais, o pareiškėjos parodymai ir pateikti įrodymai atmesti net nenurodant to priežasties. Teismas visiškai ignoravo tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas ir liudytojai J. S., J. P. bei V. J. patys pripažino, kad gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos m., jau neverta remontuoti ar rekonstruoti. Skundžiamame sprendime be motyvų ir pagrindo yra nuneigiamos akivaizdžios aplinkybės ir visa eilė teismui pateiktų įrodymų.

Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai padarė išvadą kad pareiškėja siekia, jog jai atsakovo skirtas gyvenamasis būstas būtų pripažintas netinkamu gyventi – avariniu ir dėl to atsirastų galimybė atsakovui šį gyvenamąjį būstą kapitaliai remontuoti. Pareiškėjos tikslas tik vienas – gyventi normalias gyvenimo sąlygas atitinkančiame gyvenamajame būste. Pareiškėjos siekis yra įrodyti, kad atsakovas, sudarydamas su ja gyvenamojo būsto nuomos sutartį, apgyvendino pareiškėją tokiame būste, kuris pažeidžia ne tik STR 1.12.05:2002, STR 1.12.01:2004 reikalavimus, bet taip pat ir CK normas.

2008 metais atlikus gyvenamojo būsto dalinę ekspertizę, akte konstatuota šio namo galimos avarinės būklės požymiai. Po šio akto UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ atliko keletą gyvenamojo būsto remonto darbų. Tinkamai vertinant visus byloje pateiktus įrodymus, aiškiai matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens atlikti keli darbai iš esmės visiškai nepagerino gyvenamojo būsto būklės, o su kiekvienais metais gyvenamojo būsto būklė tik blogėja. Teismas visiškai neatsižvelgė į Konstitucijoje įtvirtintą nepilnamečio vaiko ir pareiškėjos, kaip Lietuvos Respublikos pilietės teisę į tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.

Teigia, kad ginčijamas Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. PSD 4969-(3.28) neatitinka individualių administracinių aktų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

Pažymi, jog per visą laiką atsakovas nė karto nesudarė tinkamos Komisijos teisės aktų nustatyta tvarka ir nė karto gyvenamojo būsto būklė tinkamai įvertinta nebuvo. Tie patys asmenys, kurie ne kartą jau buvo apskųsti, vėl dalyvaudavo Komisijoje. Tai jie patys patvirtino teismo posėdžio metu. Jie taip pat teismo posėdžio metu pripažino, kad Komisija buvo sudaroma netinkamai, nes nuolat į jos sudėtį įeidavo tie patys asmenys, arba visiškai pašaliniai asmenys, kurie nėra visiškai susiję su statybomis.

Kauno apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą teisiškai įvertinęs visus tinkamus ir byloje surinktus įrodymus – specialistų (komisijos) išvadą, ankstesnės atliktos dalinės ekspertizės išvadą, ankstesnius civilinę bylą nagrinėjusių teismų sprendimus bei šiais sprendimais konstatuotus faktus. Pareiškėja neįrodo minėtos komisijos narių piktnaudžiavimo tarnyba faktą. Šiuo konkrečiu atveju minėti komisijos nariai atliko jiems pavestas užduotis ir surašė atitinkamą aktą. Pareiškėja neįvardija, kokius neteisėtus veiksmus atliko komisijos nariai. Kauno apygardos administracinis teismas sprendime įvertino abipusius šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teismas sprendime pasisakė dėl abiejų šalių įrodymų. Teismas taip pat pasisakė ir dėl individualių administracinių aktų reikalavimų.

Pažymi, jog atsakovas periodiškai atlikdavo įvairius remonto darbus, nuolat gerina pareiškėjos nuomojamo būsto sąlygas. Iš pareiškėjos teikiamos vaizdo medžiagos tik matyti, kad būstui yra reikalingas ne kapitalinis, o einamasis remontas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. PSD 4969-(3.28) „Dėl gyvenamojo namo ekspertizės“ įforminto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos T. P. prašymo įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorių atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., bendrąją statinio ekspertizę, pilnai įvertinant šio būsto būklę ir galimybę jame gyventi, pagrįstumo.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Varėnos rajono savivaldybė, atstovaujama UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ direktoriaus V. K., ir pareiškėja T. P. 2005 m. vasario 8 d. sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 9, kuria T. P. iš socialinio būsto fondo buvo suteikta 33,74 kv. m. gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Varėnoje. 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėja T. P. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją, prašydama atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, pilną ekspertizę (I t., b. l. 16–20). Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius šioje byloje skundžiamu sprendimu, išdėstytu 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. PSD 4969-(3.28) „Dėl gyvenamojo namo ekspertizės“, atsisakė atlikti ginčo namo ekspertizę (I t., b. l. 18).

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir įpareigoti jį atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m. bendrąją statinio ekspertizę, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad šis sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, tinkamai neįvertinus ir neištyrus pareiškėjos pateiktų aplinkybių.

STR 1.06.03:2002 12 punkte numatyta, kad statinio ekspertizė atliekama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atliekančios statybos valstybinę priežiūrą, arba viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavimu. Pareiškėja Varėnos savivaldybės administracijos prašė atlikti Varėnos savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio ekspertizę. Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką reglamentuoja STR 1.12.01:2004, kurio 8 punkte nustatyta, kad valdytojo (valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 bei 11 straipsnyje nustatytais atvejais kitas juridinis asmuo, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantis, naudojantis valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir disponuojantis jais) vadovas (jo įgaliotas atstovas), vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustačius statinio galimos avarinės būklės požymius (Reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-538 (I t., b. l. 171) savivaldybės administracijos direktorius Varėnos savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų 1-2 butų gyvenamųjų namų ir butų daugiabučiuose namuose techninę priežiūrą yra pavedęs atlikti UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ (1 p.). Minėtai įmonei taip pat buvo pavesta sudaryti komisijas šio pobūdžio būstų kasmetinėms ir neeilinėms apžiūroms atlikti (2 p.) bei nagrinėti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų nuomininkų prašymus ir skundus, susijusius su statinių arba jų dalių technine ir funkcine būkle bei į juos atsakyti (3 p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Varėnos savivaldybės administracija statinio ekspertizę turėtų užsakyti gavusi UAB „Varėnos komunalinis ūkis“, kuriai yra pavesta vykdyti Varėnos savivaldybei nuosavybės teise priklausančių socialinių būstų 1-2 butų gyvenamųjų namų ir butų daugiabučiuose namuose techninę priežiūrą, sudarytos komisijos išvadą apie statinio galimą avarinę būklę, nustatytą vadovautis STR 1.12.01:2004 1 priede įtvirtintais požymiais.

Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjai pateikus 2014 m. lapkričio 3 d. prašymą, UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ sudaryta komisija (I t., b. l. 173) 2014 m. gruodžio 1 d. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., apžiūrą, kurios tikslas – gyvenamojo namo būklės ir privalomųjų darbų nustatymas. Kaip minėta, pagal STR 1.12.01:2004 savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio ekspertizę valdytojo vadovas užsako tik tokiu atveju, jei yra nustatyti statinio galimos avarinės būklės požymiai, nurodyti šio reglamento 1 priede. Nors 2014 m. gruodžio 1 d. surašytame gyvenamojo namo apžiūros akte (I t., b. l. 91) nurodyti pastebėti statinio defektai, deformacijos, įrangos gedimai bei rekomenduotini darbai defektams pašalinti, šie (defektai) nepatenka į STR 1.12.01:2004 1 priede numatytų tarpą.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovo paaiškinimais ir neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nėra pagrįsti: iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vertino abiejų šalių paaiškinimus, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja, tvirtindama, kad šiuo atveju statinio ekspertizė turi būti užsakyta, nurodė gyvenamojo būsto, kuriame gyvena, defektus ir pateikė, jos manymu, statinio ekspertizės būtinumą patvirtinančius vaizdo įrašą bei nuotraukas, kurie teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina galimos avarinės statinio būklės: statinio būklė (galimas avaringumas) vertinama pagal pagrindinių statinio konstrukcijų, išvardintų STR 1.12.01:2004 1 priede, požymius, todėl vien tik tas faktas, kad statinys yra senas, čia yra eilė defektų, dėl ko gyvenimas jame nėra patogus, savaime nereiškia, kad jis yra avarinės būklės, pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina požymių, numatytų STR 1.12.01:2004 1 priede, buvimo.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., apžiūrą atlikusios komisijos išvadomis, kuriose nenurodyti statinio galimos avarinės būklės požymiai.

Pareiškėjos apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl namo apžiūrą atlikusios komisijos tinkamumo, pagrįstos tik jos subjektyvia nuomone, objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti asmenų, sudariusių komisiją, nesuinteresuotumu ir kompetencija, nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris, atsižvelgęs į statinio apžiūrą atlikusių darbuotojų išsilavinimą ir patirtį, vertino, kad jie yra kompetentingi atlikti tokio pobūdžio apžiūrą ir kad nėra pagrindo abejoti gyvenamojo namo apžiūrą atlikusios komisijos išvadų teisingumu.

Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis STR 1.06.03:2002 12 bei 13¹ punktais, statinio ekspertizė gali būti atliekama ne tik viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą reikalavimu, bet ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimu arba statinio naudotojo pageidavimu. Taigi, pareiškėja, manydama, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija nėra objektyvi, spręsdama dėl jai nuosavybės teise priklausančio statinio ekspertizės, gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos arba ekspertizę užsakyti savo iniciatyva.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai aiškinęs ir taikęs materialinės bei procesinės teisės normas, byloje esančių įrodymų visumą vertinęs pagal ABTĮ nustatytas taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas, o išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisti valstybės naudai. Tačiau pažymėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju sprendimas nėra priimamas pareiškėjos naudai, todėl nėra jokio pagrindo jai priteisti išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė konkrečių duomenų apie apskaičiuotas išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas, tokį prašymą kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais galima pateikti per 14 dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. TP-2(2.2)-15-T-2262-2654 pagrindu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apskundžiant Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą, atleidžiant ją 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.