Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A.K.T. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvydui Valančiui, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotojai Kristinai Gureckienei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl 500.000,00 Lt neturtinės, 1.300,00 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A.K.T. skundu prašo priteisti 500.000,00 Lt neturtinės ir 1.300,00 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų iš atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Nurodo, jog 2012 m. balandžio 13 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatą kasaciniam skundui parengti baudžiamojoje byloje, kurioje yra nuteistoji, tačiau Tarnyba 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPB-44-12 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos teigimu, atsisakymas paskirti jai gynėją (advokatą) toje pačioje neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad Tarnybai pateikė 2012 m. sausio 27 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją, kurioje nurodyta, kad deklaruojamo turto neturi, pajamas sudaro senatvės pensija 608 Lt per mėnesį ir minimalus uždarbis - 400 Lt per mėnesį. Teigia, kad advokato suteikimas siejamas su nuostata, kad turi teise gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog gynėjo (advokato) nepaskyrimas baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teisme sukėlė jai neigiamas pasekmes, pakirto pasitikėjimą Tarnyba ir tuo padarė jai turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą vertina 500.000,00 Lt, nes pablogėjo sveikata, kamuoja nemiga, neranda ramybės dėl neišspręstų problemų ir nesudarytos galimybės apsiginti, jaučia fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės, yra apgauta, neteisėtai nuteista, dėl to priversta vartoti vaistus, gydytis, gali sumažėti gyvenimo trukmė ir atsirasti kitokių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, sugadinta dalykinė reputacija, nepanaikinus nurodyto neteisėto nuosprendžio teistumas liks visam gyvenimui. Teigia, kad dėl atsisakymo skirti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti baudžiamojoje byloje atsirado turtinė žala, nes privalo sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą 1.300,00 Lt baudą (b.l. 6-9).

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012 m. balandžio 13 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, surašant kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo pareiškėjai (nuteistajai) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį paskirta bausmė sumažinta iki 10 MGL (1300 Lt). Pažymi, jog kartu su prašymu pareiškėja nepateikė Tarnybai jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, todėl Tarnyba, tikrindama, ar pareiškėja turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi paskutiniąja pareiškėjos 2012 m. sausio 27 d. mokesčių inspekcijai pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Įvertinusi turto deklaracijos duomenis ir nustačiusi, kad pareiškėjos metinės pajamos neatitinka nei pirmojo, nei antrojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-44-12, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsniu, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Teigia, kad pareiškėjos prašymas neatitiko nei vienos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Tarnyba privalėjo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą, remiantis BPK 51 straipsniu. Pažymi, kad nuteistasis kasacinį skundą turi teisę paduoti savarankiškai, be gynėjo dalyvavimo ar pasirašymo ant kasacinio skundo, taip pat BPK 51 straipsnyje numatytų būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų nustatymas yra ne pareiškėjos (nuteistosios) ar Tarnybos kompetencija, o išimtinė teismo kompetencija. Tarnyba tik parenka advokatą pagal gautą ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą. Nurodo, kad pareiškėja teisę gauti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti galėjo realizuoti tik bendra tvarka, t.y., jeigu jos turtinė padėtis atitiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovės teigimu, nėra nei vienos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti 1.300,00 Lt turtinės ir 500.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra akivaizdžiai nepagrįstas (b.l. 61-65).

Proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimą paskelbta viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame puslapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo pagrįstumo. Pareiškėja A.K.T. žalos padarymą kildina iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, atsisakius 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPB-44-12 suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti baudžiamojoje byloje.

Teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjai pasiūlė ištaisyti skundo trūkumus ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu (b.l. 33-34), o skundo priėmimo metu 2012 m. liepos 3 d. nutartimi įtraukė į bylą tinkamą atsakovę Lietuvos valstybę, remdamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis (b.l. 3-5). Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Teismas be pareiškėjos sutikimo negali pakeisti atsakovą (ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl atsakove laikytina Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kuriai skundu pareiškėja pareiškė reikalavimus, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą bei palūkanas pareikštas netinkamam atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nes tinkama atsakove turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pažymėtina, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja A.K.T. 2012 m. balandžio 13 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba) suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui baudžiamojoje byloje (b.l. 66-70). Tarnyba 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-44-12, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsniu, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą A.K.T. parengiant kasacinį skundą baudžiamojoje byloje (b.l. 80). Pareiškėja skundė šį tarnybos sprendimą teismui, tačiau teismas 2012-07-03 nutartimi neatleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nepriėmė nagrinėti jos skundo dalį dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-44-12 panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ( b.l. 3-9). Nagrinėjamu atveju preziumuojama, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-44-12 yra teisėtas ir pagrįstas.

Akcentuotina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Tarnyba nustačiusi, kad pareiškėjos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą pirmąjį ir antrąjį asmenų pajamų lygį teisinei pagalbai gauti, priėmė sprendimą, kad pareiškėja A.K.T. neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos pagal VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tarnyba taip pat įvertinusi, kad A.K.T. neatitinka nei vienos iš VGTPĮ 12 straipsnyje įtvirtintos sąlygos gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, atsisakė patenkinti jos prašymą. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti turi asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas (VGTPĮ 12 straipsnio 1 punktas). Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį baudžiamojoje byloje, tai yra paduoti kasacinį skundą, turi teisę inter alia nuteistasis (BPK 367 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 51 straipsnio nuostatas gynėjo dalyvavimas nėra būtinas parengiant ir paduodant kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Iš Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad A.K.T. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 232 straipsnį ir jai paskirta 25 MGL (3.250 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino iki 10 MGL (1300 Lt) (b.l.17-23). apygardos teismo. A.K.T. kasaciniu skundu pati apskundė nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistosios kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos A.K.T. skundą dėl 500.000,00 Lt neturtinės, 1.300,00 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.