- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- A-858-688-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00160-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. K. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja K. G., Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 6-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos VGTPT) 500 000 Lt neturtinės ir 1 300 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų.
Pareiškėja paaiškino, jog ji Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą skiriant advokatą kasaciniam skundui parengti baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra nuteistoji. Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-44-12 atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjos teigimu, atsisakymas skirti jai gynėją (advokatą) nurodytoje neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Klaipėdos VGTPT pareiškėja pateikė 2012 m. sausio 27 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją, kurioje nurodyta, kad ji deklaruojamo turto neturi, pajamas sudaro senatvės pensija – 608 Lt per mėnesį ir minimalus uždarbis – 400 Lt per mėnesį. Pabrėžė, jog advokato suteikimas yra siejamas su nuostata, kad teisinę pagalbą asmuo turi teisę gauti nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Pareiškėja pažymėjo, jog gynėjo (advokato) nepaskyrimas baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teisme sukėlė jai neigiamas pasekmes, pakirto pasitikėjimą Klaipėdos VGTPT ir tuo padarė jai turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą pareiškėja vertino 500 000 Lt, nes pablogėjo jos sveikata, ją kamuoja nemiga, ji neranda ramybės dėl neišspręstų problemų ir nesudarytos galimybės apsiginti, jaučia fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės, yra apgauta, neteisėtai nuteista, dėl to priversta vartoti vaistus, gydytis, gali sumažėti jos gyvenimo trukmė ir atsirasti kitokių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, bus sugadinta dalykinė reputacija, nepanaikinus nurodyto neteisėto nuosprendžio jos teistumas liks visam gyvenimui.
Pareiškėja pabrėžė, jog dėl atsisakymo skirti jai antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti baudžiamojoje byloje atsirado turtinė žala, nes ji privalo sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą 1 300 Lt baudą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos A. K. T. skundą (b. l. 61-65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog 2012 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, surašant kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo pareiškėjai (nuteistajai) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnį skirta bausmė sumažinta iki 10 MGL (1 300 Lt). Pažymėjo, jog kartu su prašymu pareiškėja nepateikė Klaipėdos VGTPT jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, todėl Klaipėdos VGTPT, tikrindama, ar pareiškėja turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi paskutiniąja pareiškėjos 2012 m. sausio 27 d. mokesčių inspekcijai pateikta metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Klaipėdos VGTPT, įvertinusi turto deklaracijos duomenis ir nustačiusi, kad pareiškėjos metinės pajamos neatitinka nei pirmojo, nei antrojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti, 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-44-12, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsniu, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.
Pažymėjo, jog pareiškėjos prašymas neatitiko nei vienos iš VGTPĮ 12 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Klaipėdos VGTPT privalėjo suteikti jai antrinę teisinę pagalbą surašant kasacinį skundą remiantis BPK 51 straipsniu. Pažymėjo, kad nuteistasis kasacinį skundą turi teisę paduoti savarankiškai, be gynėjo dalyvavimo ar pasirašymo ant kasacinio skundo, taip pat BPK 51 straipsnyje numatytų būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų nustatymas yra ne pareiškėjos (nuteistosios) ar Klaipėdos VGTPT kompetencija, o išimtinė teismo kompetencija. Klaipėdos VGTPT tik parenka advokatą pagal gautą ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą. Nurodė, kad pareiškėja teisę gauti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti galėjo realizuoti bendra tvarka, t. y. jeigu jos turtinė padėtis atitiktų VGTPĮ nustatytus reikalavimus. Atsakovo teigimu, nėra nei vienos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti 1 300 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu (b. l. 114-117) atmetė pareiškėjos A. K. T. skundą kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo pagrįstumo. Pareiškėja žalos padarymą kildino iš Klaipėdos VGTPT veiksmų, atsisakius 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (l.3 l.)-TPB-44-12 suteikti jai antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjai pasiūlė ištaisyti skundo trūkumus ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, o skundo priėmimo metu 2012 m. liepos 3 d. nutartimi įtraukė į bylą tinkamą atsakovą Lietuvos valstybę, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” (toliau – ir Nutarimas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Nurodė, jog pareiškėja į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko ir teismas be pareiškėjos sutikimo negali pakeisti atsakovo (ABTĮ 37 str. 4 d., 54 str.), todėl atsakovu laikytina Klaipėdos VGTPT, kuriai skundu pareiškėja reiškė reikalavimus, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos VGTPT. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą bei palūkanas pareikštas netinkamam atsakovui Klaipėdos VGTPT, nes tinkamu atsakovu administracinėje byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos VGTPT. Teismas pažymėjo, jog reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos yra reglamentuoti CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja su 2012 m. balandžio 13 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos VGTPT suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui baudžiamojoje byloje. Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-44-12, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 18 straipsniu, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą A. K. T. parengiant kasacinį skundą baudžiamojoje byloje. Pareiškėja skundė šį Klaipėdos VGTPT sprendimą teismui, tačiau teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi neatleido pareiškėjos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nepriėmė nagrinėti jos skundo dalies dėl Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-44-12 panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju preziumuojama, kad Klaipėdos VGTPT 2012 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-44-12 yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pažymėjo, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Klaipėdos VGTPT, nustačiusi, kad pareiškėjos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą pirmąjį ir antrąjį asmenų pajamų lygį teisinei pagalbai gauti, priėmė sprendimą, kad pareiškėja neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos pagal VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Klaipėdos VGTPT, taip pat įvertinusi, kad A. K. T. neatitinka nei vienos iš VGTPĮ 12 straipsnyje įtvirtintos sąlygos gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, atsisakė tenkinti jos prašymą. Pažymėjo, jog teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti turi asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BPK 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas (VGTPĮ 12 str. 1 p.). Nurodė, jog apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį baudžiamojoje byloje, t. y. paduoti kasacinį skundą, turi teisę inter alia nuteistasis (BPK 367 str. 1 d.). Pagal BPK 51 straipsnio nuostatas gynėjo dalyvavimas nėra būtinas parengiant ir paduodant kasacinį skundą dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties baudžiamojoje byloje. Teismas pažymėjo, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. K. T. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 232 straipsnį ir jai skirta 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino iki 10 MGL (1 300 Lt). Klaipėdos apygardos teismo sprendimą A. K. T. kasaciniu skundu pati apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistosios kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja A. K. T. apeliaciniu skundu (b. l. 119-120) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog nuo 2001 m. lapkričio 5 d. ji yra persekiojama ne tik savivaldybės, bet ir teisėjos V. S., kuri dirba policijai. Pareiškėjai be jokios priežasties buvo atimtos vairuotojo teisės. Pažymi, jog nurodyta teisėja neskaito, nenori gilintis į bylos esmę. Pažymi, jog pareiškėja yra teisiama dvylika metų, todėl ji kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą (b. l. 129-130) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neargumentuotas. Pareiškėja iš esmės apeliacinį skundą grindžia kaltinimais bylą nagrinėjusiai teisėjai V. S.. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjos kaltinimai yra nepagrįsti, o jos apeliacinis skundas neargumentuotas teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios galėjo turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir teisėto, pagrįsto ir motyvuoto teismo sprendimo priėmimui. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą bei priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų, pareiškėjos teigimu, atsiradusių dėl Klaipėdos VGTPT veiksmų, 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (1.3 1.)-TPB-44-12 atsisakius pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui baudžiamojoje byloje parengti, atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja neištaisė skundo trūkumų, susijusių su tinkamu atsakovu, ir nusprendė, kad pareiškėjos reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, o netinkamam atsakovui pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria.
Iš pareiškėjos 2012 m. balandžio 26 d. skundo (b.l. 6-9) matyti, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą bei palūkanas pareikštas netinkamam atsakovui - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, tinkamas atsakovas turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjai buvo pasiūlyta ištaisyti skundo trūkumus ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu iki 2012 m. gegužės 30 d. (b.l. 33-34), 2012 m. birželio 5 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 25 d. (b.l. 43-44). 2012 m. liepos 3 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi įtraukė į bylą atsakovą Lietuvos valstybę, remdamasis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis (b.l. 3-5). Kadangi pareiškėja į teismo posėdį, apie kurį buvo informuota, neatvyko (b. l. 108), ir savo valios dėl atsakovo pakeitimo neišreiškė, teismas be pareiškėjos sutikimo negalėjo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl atsakovu pagrįstai nurodė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuriai skundu pareiškėja pareiškė reikalavimus, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu - Lietuvos valstybę, atstovaujamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja reikalavimą pareiškė netinkamam atsakovui, todėl jis negalėjo būti tenkinamas, o pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.
Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat nurodė, jog bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja V. S. į bylą nesigilino, buvo šališka.
Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. EŽTT savo praktikoje laikosi nuostatos, kad EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą Daktaras prieš Lietuvą). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT sprendimą Gautrin and Others v. France), lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT sprendimus Wettstein v. Switzerland; Ferrantelli and Santangelo v. Italy).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja byloje nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, taip pat faktų, leidžiančių abejoti dėl teisėjo nešališkumo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atsakydamas į esminius pareiškėjos argumentus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą bei pateikė tinkamai motyvuotas išvadas, paremtas faktinių bylos aplinkybių ir bylai aktualių teisės normų analize. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė argumentų dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.