Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-07-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-6507-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-21
Bylos Nr.
2YT-6507-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01161-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Pareiškėjas
R. Š.
Suinteresuotas asmuo
J. Š., M. Š., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6507-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01161-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 21 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – J. Š., M. Š., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. Š. po sutuoktinio V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo (sutuoktinio V. Š.) palikimą. Nurodė, kad:

1.1. pareiškėja R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). R. Š. ir V. Š. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: dukros J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio V. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini);

1.2. po sutuoktinio V. Š. mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikimą, kurį sudarė butas su ¼ dalimi sandėlio, pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja turtą prižiūri, tvarko, taip pat tvarko ir aplinką, yra apmokėjusi mokestį už šiukšles. Bute nėra elektros energijos, todėl pareiškėja jame negyvena. Pareiškėja kreipėsi į elektros įmonę tam, kad sudarytų elektros tiekimo sutartį, tačiau jai (pareiškėjai) buvo atsakyta, kad ji (pareiškėja) nėra buto savininkė.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos R. Š. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti.

3. Suinteresuoti asmenys J. Š. ir M. Š. atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos R. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-06-06 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinio vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) (įgyti 1992-09-29 Pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, Nr.2-5420 pagrindu). VĮ Registrų centro 2022-03-28 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-4734 duomenimis V. Š. mirė santuokoje, susilaukęs vaikų: dukros J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos R. Š. teigimu, po V. Š. mirties pareiškėja velionio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aptartą turtą (palikimą) valdyti.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam (turimas omenyje 2001 m. CK – apylinkės teismo pastaba) kodeksui.

8. Pareiškėjos sutuoktinis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jo (velionio) palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994-05-17 įstatymo Nr.I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis (įpėdinis) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

10. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio V. Š. mirties visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą: prižiūrėjo, tvarkė, yra apmokėjusi mokestį už šiukšles. Bute nėra elektros energijos, todėl jame (bute) gyventi negalėjo, tačiau kreipėsi į elektros tiekimo įmonę tam, kad galėtų sudaryti elektros tiekimo sutartį, tačiau jai (pareiškėjai) buvo atsakyta, kad ji (pareiškėja) nėra buto savininkė. Aptartas aplinkybes įrodinėja pažyma apie atsiskaitymą už komunalinių atliekų išvežimą ir tvarkymą, UAB „Ignitis“ pažyma. Suinteresuoti asmenys J. Š. ir M. Š. prieštaravimų pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad ji (pareiškėja) po sutuoktinio V. Š. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja R. Š. neskolinga Trakų rajono savivaldybės administracijai už mišrių komunalinių atliekų, esančių (duomenys neskelbtini), išvežimą ir tvarkymą. Pareiškėja deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po V. Š. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiojo V. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais R. Š. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja R. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos R. Š. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po V. Š. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos R. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionio V. Š. palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai R. Š. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Julius Lankelis