- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- e2-600-959/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- A. V., A. R.
- Atsakovas
- D. M. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. V. ir A. R. ieškinį atsakovei D. M. M. dėl įpareigojimo nugriauti statinį; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę D. M. M. per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę akmenų mūro sienelę, esančius ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovė neįvykdys - leisti ieškovėms išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę akmenų mūro sienelę ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-5). Ieškovės nurodė, kad 2012 m. balandžio 4 d. atlikus Žemės sklypo kadastro matavimus, paaiškėjo, kad gretimo žemės sklypo, priklausančio atsakovei, ribos neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypo ir 2016 m. kadastrinių matavimų plane nurodytų žemės sklypo ribų. Pažeidžiant ribą su ieškovių žemės sklypu yra pastatyta akmenų mūro atraminė sienelė bei medinė tvora betono pamatu. Taip pat ant Ilgių gatvės, valstybinėje žemėje, yra pastatyti mediniai vartai, kurie užtveria apie 21 kv. m valstybinės žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius įpareigojo atsakovę geranoriškai iki 2018 m. rugsėjo 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą apie 21 kv. m valstybinės ir apie 44 kv. m ploto privačios (ieškovėms priklausančios) žemės dalį, pašalinant minėtus statinius, tačiau atsakovė iki šiol to nepadarė.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad žodinio susitarimo pagrindu ji buvo leidusi ieškovėms naudotis atsakovei nuosavybes teise priklausančio miško dalimi, kuris ribojasi su ieškovių žemės sklypu, o ieškovės savo ruožtu buvo suteikusios leidimą atsakovei naudotis 44 m² ieškovėms priklausančio žemė sklypo dalimi. Ilgą laiką sklypų ribos šalių žinioje buvo tik preliminarios, joms nebuvo žinomos tikslios ribos, todėl šalys bendru sutarimu buvo sutarusios savų sklypų ribą. Taip pat atsakovė nurodė, kad pro šalių sklypus teka daug šaltinių, o ieškovių žemės sklypo reljefas yra itin nelygus, todėl nuo ieškovių sklypo ilgą laiką į atsakovės sklypo dalį krito gruntas, liūčių sezonu atsakovės sklypas buvo skandinamas. Ieškovės šios problemos savo iniciatyva nesprendė, todėl atsakovė su ieškovėmis susitarė, kad ji naudosis 44 m² ieškovėms priklausančio sklypo ir pasistatys atraminę sienelę. Ši sienelė netrukdo ieškovėms naudotis savo nuosavybe, kadangi jos funkcija tėra apsauga nuo grunto byrėjimo ir kaimyninio žemės sklypo apsėmimo, o nugriovus ją ieškovės turėtų savo lėšomis įrengti naują. Medinė tvora taip pat buvo statoma bendru sutarimu, apie 2012 metus, atsižvelgiant į abiejų kaimynių pageidavimus bei norus, todėl keista kodėl ieškovės iki šiol jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Atsakovė teikė ieškovėms pretenziją - pasiūlymą dėl žemės sklypų plotų dalių susikeitimo teisinio įforminimo, tačiau ieškovės to padaryti nesutiko. Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 7SD-3754-(14.7.104) yra įpareigota išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę sienelę, todėl šiuo ieškiniu reiškiamas reikalavimas tėra dar vienas procesinis sprendimas, kuris jokių papildomų teisių ar pareigų nesukurs ieškovėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nustatyta, kad ieškovėms A. R. ir A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-792, patvirtinti ieškovių žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2012 m. balandžio 4 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (e. b. l. 9-25). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 7SK-1276-(14.7.110) patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Žemetra“ matininko E. B. 2016 m. vasario 11 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (e. b. l. 70). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus specialistė atliko patikrinimą vietoje ir 2018 m. rugsėjo 5 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-52-(14.7.73.) (e. b. l. 32-38), kuriuo nustatė, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribų posūkio taškus žymi standartiniai riboženkliai; pagal riboženklius nustatyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų ir žemės sklypo 2016 m. kadastrinių matavimų plane nurodytų žemės sklypo ribų; pažeidžiant ribą su ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) yra pastatyta akmenų mūro atraminė sienelė, medinė tvora betono pamatu.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Savininko daiktinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Teisė reikšti actio negatoria (negatorinis ieškinys) įtvirtinta CK 4.98 straipsnio nuostatose, pagal kurias savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
Byloje nėra ginčo, jog akmenų mūro atraminės sienelės ir medinės tvoros betono pamatu, esančių ieškovių žemės sklype, statytoja ir valdytoja yra atsakovė. Tiek atraminė sienelė, tiek medinė tvora betono pamatu (toliau – statiniai) varžo ieškovių galimybes naudotis apie 44 kv. m. ploto jų sklypo dalimi bei leidžia šia dalimi naudotis atsakovei. Taigi konstatuotina, jog ieškovės įrodė abi aplinkybes, kurias turi įrodyti savininkas, reiškiantis negatorinį ieškinį: 1) ieškovės yra sklypo, ant kurio pastatyti atsakovei priklausantys statiniai, savininkės; 2) ieškovių teisė naudotis šiuo sklypu yra pažeista.
Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia iš esmės dviem argumentais: 1) ieškovės žodinio susitarimo pagrindu buvo suteikusios leidimą atsakovei naudotis 44 m² ieškovėms priklausančio žemė sklypo dalimi; 2) ieškinys nesukurtų ieškovėms jokių teisinių pasekmių, nes atsakovė 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 7SD-3754-(14.7.104) yra įpareigota išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę sienelę.
Susitarimą, kuriuo atsakovei tariamai buvo leista naudotis ieškovių sklypo dalimi, atsakovė įrodinėja liudytojų parodymais bei 2018 m. birželio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte (e. b. l. 26-28) konstatuota aplinkybe – „Pagal patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad tarp žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkų buvo žodinis susitarimas, kuriuo buvo leista žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savininkei naudoti apie 44 kv. m. žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalį.“ Ieškovės kategoriškai neigia buvus tokį susitarimą.
Byloje nustatyta, jog naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka tarp ieškovių nenustatyta, kas reiškia, jog dėl 44 kv. m. žemės sklypo dalies perdavimo naudotis ir statyti joje inžinerinius statinius turėjo būti abiejų sklypo bendrasavininkių sutarimas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Liudytoja R. Š. parodė, jog žodinį leidimą atsakovei D. M. M. statyti tvorą ir mūryti prieš 5-6 metus davė A. V.. Liudytojas A. K. parodė, jog girdėjo žodinį susitarimą tarp atsakovės ir ieškovių dėl tvoros tvėrimo. Liudytojas O. M. parodė, jog 2012 metais girdėjo žodinį D. M. M. ir A. V. susitarimą, abi matavo sklypą ir mišką. Taigi, liudytojų parodymai apie tai, su kuo (viena ieškove A. V. ar su abiem ieškovėmis) ir dėl ko (naudojimosi sklypo dalimi ar statinių statybos) buvo tariamasi yra gana prieštaringi. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė girdėjęs ieškovės A. R. žodinį leidimą atsakovei sklype statyti atraminę sienelę. 2018 m. birželio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte (e. b. l. 26-28) konstatuota aplinkybe – „Pagal patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų buvo žodinis susitarimas, kuriuo buvo leista žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei naudoti apie 44 kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį“ – vertintina kritiškai, nes rašte nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatyta ši aplinkybė, be to, šiame rašte nėra duomenų apie susitarimą statyti inžinerinius statinius ieškovių sklype. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kuriam terminui buvo duotas leidimas naudotis sklypo dalimi. Net ir darant prielaidą, jog toks žodinis leidimas (sutikimas) iš ieškovių pusės buvo, kaip matyti iš ieškinio turinio, šiuo metu atsakovė tokio sutikimo naudotis ieškovių žemės sklypo dalimi nebeturi. Net ir nustačius šalių žodinį susitarimą, tai neatima iš ieškovių teisės reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti statinius iš jų žemės sklypo, nes tokio susitarimo sudarymo faktas gali įtakoti tik atsakovės teisę reikalauti nuostolių, susijusių su susitarimo pažeidimu, atlyginimo, tačiau negali varžyti ieškovių nuosavybės teisės, kuri yra absoliuti (CK 4.20, 4.39 straipsniai). Taigi, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, jog jos pastatytų inžinerinių statinių buvimas ieškovių žemės sklype atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia ieškovių teisių ir teisėtų interesų.
Atsakovės teigimu, ieškinys nesukurtų ieškovėms jokių teisinių pasekmių, nes atsakovė 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 7SD-3754-(14.7.104) yra įpareigota išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę sienelę. Teismas nesutinka su tuo, kad ieškinio patenkinimas nesukurtų ieškovėms jokių teisinių pasekmių, nes, patenkinus ieškinio reikalavimus, būtų apginta ieškovių teisė nevaržomai naudotis savo nuosavybe. Byloje nenustatyta, jog 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 7SD-3754-(14.7.104) ieškovėms apskritai buvo sukurtos kokios nors teisės ar pareigos, dėl ko kreipimasis į teismą negatoriniu ieškiniu tapo beprasmiu. CPK 5 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, ši ieškovių teisė kreiptis į teismą nebuvo ir negalėjo apribota priimant 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 7SD-3754-(14.7.104), kuriuo atsakovė buvo įpareigota išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę sienelę (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-937-601/2019 21 punktą).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės A. V. bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Eur už teisinę pagalbą, kurios neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių (e. b. l. 40, 156-157). Visiškai patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę D. M. M, a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę akmenų mūro sienelę, esančius ieškovėms A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovei D. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovėms A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išmontuoti medinę tvorą su betoniniais pamatais ir atraminę akmenų mūro sienelę ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės D. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės D. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 875,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.