Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

4. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Šiaulių TI pareiškėjui užtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos bei laikymo kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų.

6. Dėl pareiškėjui tenkančio ploto teismas nurodė, kad Įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2015 metų. Teismas iš atsakovo pateiktos 2016 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. 60/09-44829 nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. kamerose Nr. 67, 30, 9, 39, 46, 44, 27, 28, 65, 59, 91, 15, 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. lapkričio 5 d. buvo laikomas kamerose Nr. 9 ir 28. Jam teko nuo 3,25 kv. m iki 5,42 kv. m ir nuo 3,52 kv. m iki 4,41 kv. m kameros ploto. Teismas kritiškai vertino 2016 m. gruodžio 15 d. pažymą Nr. 60/09-44829, kurioje yra nurodyti laikomų asmenų skaičiai dienos pradžioje bei dienos pabaigoje. Pažymėjo, kad iš pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymos turinį vertino pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas iš viso 2 dienas – 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. lapkričio 5 d.

7. Dėl sąlygų apgyvendinimo kamerose teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos higienos normos, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., ir higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Akcentavo taikytiną teisinį reglamentavimą: higienos normos HN 76:2010 2, 23, 22, 24, 26 punktus, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2, 13 punktus, 14.10 papunktį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN134:2015) 14–17 punktus. Pažymėjo, kad kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė.

8. Teismas, vadovaudamasis Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. 62/08-827 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ turiniu, higienos normos HN 76:2010 21 punktu, reglamentuojančiu sanitarinio mazgo įrengimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 76:2010 21 punktą. Teismas pažymėjo, kad dabartinė Šiaulių TI patalpų būklė turi atitikti higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, kadangi galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. birželio 23 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojančia higienos norma HN 76:2010. Teismas akcentavo, kad privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas yra viena iš aplinkybių, lemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą.

9. Teismas, pasisakydamas dėl sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsniu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, higienos normos HN 134:2015 24, 40 punktais, 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintu Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašu, 2012 m. lapkričio 20 d., Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintu Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašu, Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ papildymo“. Teismas vertino, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip kas 3 mėnesius. Darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Be to, teismas, vadovaudamasis Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. ir 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktais, sprendė, kad higienos normos HN 76:2010 ir higienos normos HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

10. Teismas dėl pagalbos mygtuko kameroje įrengimo vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad Europos kalėjimų taisyklių 18.2 punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu bei teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis tokio pobūdžio bylose.

11. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių TI pateiktais dezinfekcijos planais 2014–2015 ir 2016–2017 metams, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. ir 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktais, sprendė, kad Šiaulių TI, nepažeidė higienos normos HN 134:2015 33 punkto reikalavimų.

12. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės, kiemelių įrengimo pagrįstumo yra aktualus teisinis reglamentavimas: Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, higienos normos HN 76:2010 18.4 punktas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas, Vidaus tvarkos taisyklių 92 punktas, Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore laiką, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dieną. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 6 d. nustatyta, kad Šiaulių TI yra vedami pasivaikščiojimo kiemelių (kaip ir kitų patalpų) atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, nurodė, kad šis komitetas Antrajame bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92) 3 išaiškino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

13. Dėl maisto energetinės vertės teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2 298 kcal per parą. Pareiškėjo kalinimo metu Šiaulių TI asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. akte nurodoma, kad maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. spalio 13 d. konstatavo, kad skundai nepasitvirtino, patikrinimo metu maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, nerasta. Maistas atitinka normas. Teismas, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, akcentavo, kad galimybė gauti iš giminių ar draugų maisto produktų nenumatyta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė ir nepripažino, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

14. Dėl naudojimosi dušu teismas nurodė aktualų reglamentavimą, t. y. higienos normos HN 73:2010 68 punktą, kuriame nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl teismas nelaikė, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę. Teismas vertino Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 6 d. ir 2016 m. liepos 15 d. dušinių patalpų atliktų patikrinimų aktus. Teismas dėl pertvarų nebuvimo dušuose, vadovaudamasis Europos kalėjimų taisyklių 19.3, 19.4 papunkčiais vertino, kad privatumo aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima spręsti, jog dėl to, kad dušuose nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Pareiškėjas neneigia, kad šį reikalavimą Šiaulių TI vykdė.

15. Dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona teismas aptarė šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnį. Teismas akcentavo, kad Suėmimo vykdymo įstatyme, kitaip nei BVK 94 straipsnio 1 dalyje, kuri suteikia teisę į ilgalaikius pasimatymus, suimtam asmeniui nėra suteikiama teisė į ilgalaikius pasimatymus. Pagal BVK 98 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos administracinio teismo išaiškinimus, pagal kuriuos ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuose laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimą ribojimo priemone. Pažymėjo, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti. Teismas, vertindamas kompleksiškai Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, sprendė, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra numatytas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės nenumatė ilgalaikių pasimatymų. Aplinkybė, kad nenumatyta ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, nevertintina kaip pažeidžianti įstatymų numatytą nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Pareiškėjo teisės pasimatyti su artimaisiais nebuvo pažeistos. Neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, susijusių su ilgalaikių pasimatymų suteikimu pareiškėjui, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu su prašymu suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą bei išvyką į namus į Šiaulių TI administraciją nesikreipė ir ilgalaikių pasimatymų, išvykų į namus neturėjo.

16. Teismas iš pareiškėjo sveikatos istorijos Nr. 954 nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

17. Teismas darė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Teismas sprendė, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

18. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo išraiškos, pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas normas buvo laikomas palyginti labai trumpą laiką, tik 2 dienas jo buvimo metu jam tenkantis plotas buvo iš dalies mažesnis, nei tai nustatyta teisės aktuose, per šį laikotarpį pareiškėjui atitinkamai teko nuo 3,25 kv. m iki 5,42 kv. m (1 diena) kameros ploto ir nuo 3,52 kv. m iki 4,41 kv. m (1 diena) kameros ploto. Nustatyta norma buvo pažeista nežymiai, skirtumas sudarė ne daugiau kaip 0,35 kv. m kameros ploto. Įrodymų, jog per tokį trumpą laiką pareiškėjui dėl nedidelio turinčio tekti ploto ir tekusio ploto skirtumo išsivystė kokios nors sunkios pasekmės, pareiškėjas nepateikė.

19. Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Todėl įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas, tik nepilnos 2 dienos, pats ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pažeidimo mastas nebuvo didelis, teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

21.1. teismas peržengė administracinio teismo kompetencijos ribas, t. y. vertino ginčijamus veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl nepagrįstai nenustatė teisės aktų pažeidimų, Šiaulių TI kompetencijos viršijimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)) 3 str.), neatsižvelgė į aplinkybes, kurios yra visuotinai žinomos, jog pasinaudoti užimtu plotu yra neįmanoma (ABTĮ 57 str. 1 d.). Teismas netinkamai įvertino priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį;

21.2. pareiškėjo teisė į minimalią teisės aktuose nustatytą ploto normą buvo pažeidžiama kiekvieną dieną nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjui, atlikus apskaičiavimą pagal miegamųjų vietų kamerose skaičių, jam teko bendro patalpos ploto nuo 1,53 kv. m iki 2,39 kv. m. Nagrinėjamu atveju atsakovui nepateikus duomenų apie tikslų jam tenkantį plotą, būtina vadovautis pareiškėjo teikiamu ploto normos apskaičiavimu. Be to, byloje pripažintina, kad kameros baldai, inventorius, sanitarinis mazgas neturi būti įskaičiuojami į vienam asmeniui tenkantį plotą, nes visuotinai yra žinoma, kad užstatytas plotas negali būti panaudotas kitam veiksmui atlikti. Tai nustato ir teisinis reglamentavimas, t.y. Jungtinių Tautų Kongreso 1955 m. rugpjūčio 30 d. priimtų Tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių I dalies „Patalpos“ 10 punktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ 9 punktu, gyvenamasis plotas tardymo izoliatoriuose turi būti apskaičiuojamas kitaip nei laisvėje esantiems asmenims gyvenamuosiuose pastatuose. Šiaulių TI pastatas yra specialiosios paskirties statinys, todėl plotas skaičiuotinas pagal laisvą grindų plotą. Laisvo gyvenamojo ploto pareiškėjui teko nuo 0,65 kv. m iki 1,46 kv. m. Teismas netinkamai skaičiavo pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą, nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo skaičiuoti plotą pagal miegamųjų vietų skaičių, išskaičiuojant baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą;

21.3. Šiaulių TI duomenys apie ploto, kalinamų asmenų skaičių yra klaidingi, nes kamerose, kuriuose buvo 8–12 miegamosios vietos, pareiškėjas buvo kalinamas pilnoje kameroje. Šiaulių TI rytinio patikrinimo duomenys apie asmenų kamerose skaičių negali būti taikomi pareiškėjui perkėlimo jį į kitą kamerą dieną, nes pareiškėjo Šiaulių TI nurodytose kamerose rytinio patikrinimo metu dar nebuvo. Rytinio patikrinimo metu nėra fiksuojami naujai tą dieną įkelti į kamerą asmenys, tai atliekama po rytinio patikrinimo. Vakarinio patikrinimo duomenys taip pat neparodo realaus kalinamų asmenų kameroje skaičiaus, nes per dieną kiti kalinamieji yra iškeliami į kitas kameras arba įkeliami į pareiškėjo kamerą;

21.4. kamerose buvo viršijamas drėgmės lygis, netinkamas apšildymas žiemos metu, nepakankamas vėdinimas – tik pro langus, dėl ko, norint išvėdinti patalpas žiemą, tekdavo šalti, buvo pelėsio, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Visuomenės sveikatos centro duomenys apie kamerų temperatūrą neatitinka realios situacijos, nes tik temperatūros duomenys, gauti po vėdinimo pro langus, yra teisingi. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Šiaulių TI pripažino, kad kameroms reikalingas kapitalinis remontas, neatkreipė dėmesio į Vilniaus visuomenės sveikatos specialistų atliktų tyrimų pažymas;

21.5. Šiaulių TI suteikė netinkamą miegamąją vietą pareiškėjui, t. y. pasibaigusią jos eksploatavimo laikui ir suteikiant dviaukštį gultą, dėl ko pareiškėjas patyrė nepatogumus;

21.6. vienas kartas per savaitę praustis po dušu neužtikrina tinkamos higienos priežiūros, dėl to pagal Lentelę padidėja ligų rizika. Teisės aktų norma „ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę“ suponuoja ne vieno karto suteikimą pasinaudoti dušu, teisė pasinaudoti dušu turi būti užtikrinama tiek kartų, kad asmuo jaustųsi oriai švarioje aplinkoje. Be to, pagal Europos Tarybos ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtos rekomendacijos Rec (2006)2 valstybės narėms dėl Europos kalinimo taisyklių 19.4 papunktį numatytas ne retesnis kaip du kartai per savaitę maudymasis po dušu. Analogiška pozicija, vadovaujantis nurodytą rekomendacija, išreikšta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. sausio 12 d. išvadoje;

21.7. teismo išvada dėl pareiškėjui nesuteikto tinkamo užimtumo už kameros ribų nepagrįsta. Pareiškėjas buvo priverstas būti patalpoje 23 valandas per parą. Ne mažesnis kaip 8 valandų laiko praleidimas už kameros ribų nustatytas Europos komiteto;

21.8. pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė turėti privačią aplinką, todėl buvo stebimas 24 valandas per parą, tai prilyginama kankinimui ir nežmogiškam elgesiui. Tokios sąlygos turi įtakos seksualinės orientacijos pokyčiams;

21.9. teismas netinkamai vertino priežastinį ryšį, nepasisakė dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė tyčios forma, sprendimą priėmė byloje esant nepakankamai įrodymų;

21.10. nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu įvertinti aplinkybę, kad nuo 2009 metų atsakovas neužtikrina tinkamų kalinimo sąlygų, nesistengia jų gerinti. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nevertino, jog atsakovui buvo žinoma apie netinkamas kalinimo sąlygas pareiškėją perkeliant į Šiaulių TI. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelę neturtinę žalą, sveikatos sutrikimus, kankinimus, nežmogišką elgesį.