Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. 2015 m. kovo 10 d. - 2016 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Panevėžio AVPK areštinėskamerose Nr. 1, 2, 3, 8, 10, 14 ir 18 (toliau - ginčo laikotarpis) (b. l. 8-9, 13).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas, ginčo teisiniams santykiams taikoma šio įstatymo suvestinės redakcijos nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta higienos norma HN 37:2009 (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta higienos norma HN 134:2015 (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Vidaus tvarką Panevėžio AVPK areštinėje reglamentuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Areštinės taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK viršininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50-V-175, pakeistos Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 (b. l. 41-42, 47-48).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš jo laikymo Panevėžio AVPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus siejo ir su privatumo neužtikrinimu naudojantis Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengtu tualetu.

HN 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai: policijos areštinės kameroje sanitarinis mazgas privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema. Nuo 2015 m lapkričio 1 d. įsigaliojusi HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal šios higienos normos 12 punkte įtvirtintą reguliavimą, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš atsakovės atstovo teiktų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Toks sanitarinio mazgo įrengimas iš esmės atitinka galiojusios Higienos normos 37:2009 20 punkto nuostatas.

Privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu sąlyga įtvirtinta Veiklos taisyklių 7.13 punkte, kuriame nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, minėtas teisės aktas nenustato. Pareiškėjas privatumo pažeidimą siejo su aplinkybe, kad areštinės kamerose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo bendros kameros erdvės, todėl jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti visų kameroje esančių asmenų akivaizdoje. Minėta, kad byloje nustatyta, jog Panevėžio AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Pažymėtina, kad HN 37:2009 20 punkte reikalavimo visiškai uždengti sanitarinį mazgą ar kitaip papildomai jį atskirti nuo gyvenamosios patalpos nebuvo. Ir šiuo metu galiojančioje HN 134:2015, kaip minėta, sanitarinio mazgo įrengimas nėra reglamentuotas. Remiantis Panevėžio AVPK atsiliepime ir vyriausiojo specialisto L. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais duomenims (b. l. 9, 14-15), daroma išvada, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areštinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26), o 2013 m. – areštinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontą, kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių, naudojantis sanitariniu mazgu, galima užkabinti audeklus.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, nešvaru.

HN 37:2009 6 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal minėtos higienos normos 21 punkto, įtvirtinančio policijos areštinės kameros apšvietimo reikalavimus, nuostatas, kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta - ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal HN 37:200924 punkte pateiktą lentelę, policijos areštinės kameroje ir karceryje šaltuoju metų periodu pakankama oro temperatūra – 18-26?C, santykinė oro drėgmė – 30-75 proc., oro judrumas – 0,05-0,2 m/s, šiltuoju laikotarpiu pakankama oro temperatūra – 18-28?C, santykinė oro drėgmė – 30-75 proc., oro judrumas – 0,15-0,5 m/s. Minėtos higienos normos 23 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš esmės analogiški reikalavimai yra įtvirtinti ir galiojančioje HN 134:2015, pagal kurios nuostatas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (14 punktas); oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas); turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2016 m. gruodžio 21 d. Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime„Dėl M. L. skundo“ nurodė, kad 2005 metais areštinės antrame korpuse (kameros Nr. 11-26), o 2013 metais – pirmame korpuse (kameros Nr. 1-10) buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai – pakeisti langai, durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, sumontuotas naujas apšvietimas (b. l. 10, 14-15). Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2016 m. rugsėjo 30 d. periodinės kontrolės nustatė, kad areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerose įrengtas dirbtinis ir natūralus apšvietimas; dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos; kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė; kamerose sudaryta galimybė kameras vėdinti per varstomus langus; areštinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 39). Be to, išanalizavus atsakovės atstovo teismui pateiktų Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenis, nustatyta, kad 2015 m. spalio 7 d.buvo atliekama operatyvioji kontrolė kameroje Nr. 8 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2015-10-28 iki 2015-11-05), kurios metu buvo atlikti laboratoriniai apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimai. Atliktų matavimų rezultatai patvirtina, kad šioje kameroje apšvietimas, kameros oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitiko HN 37:2009 21, 22 ir 24 punktuose nurodytus dydžius(b. l. 34-35). Be to, Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 19 d. vykdė operatyviąją kontrolę ir kameroje Nr. 14 (šioje kameroje pareiškėjas buvo nuo 2015-10-06 iki 2015-10-13 (b. l. 30-31). Šioje kameroje matuojant patalpos viduryje 0,1 m aukštyje nuo grindų, nustatyta oro temperatūra 20,6 °C,santykinė oro drėgmė – 37 proc., oro judėjimo greitis – 0,03 m/s. Panevėžio visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad kontrolės metu HN 37:2009 24 punkto pažeidimas nebuvo nustatytas.

Panevėžio AVPK nepateikė duomenų apie Panevėžio visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nėra užfiksuota apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir judrumo reikalavimų pažeidimų kamerose Nr. Nr. 1, 2, 3, 10 ir 18. Darant šią išvadą, atsižvelgiama ir į tai, kad ginčo laikotarpiu dėl nepakankamo apšvietimo, oro temperatūros ir drėgmės kamerose į areštinės administraciją ir Panevėžio visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti kamerose laikomi asmenysnesikreipė.

Policijos areštinės patalpų valymą, dezinfekavimą ir priežiūrą reglamentavo HN 37:2009 VII skirsnis, kuriame įtvirtintos nuostatos nustatė, jog visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas); visos patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu (49 punktas); dušinių, sanitarinių švaryklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų; patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi būti naudojamos teisės aktais nustatytos leistinos naudoti priemonės (50 punktas). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d galiojanti HN 134:2015 reikalauja, kad policijos areštinės patalpos būtų tvarkingos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (34 punktas); patalpoms, kurias pagal policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės - šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai ir kt. (37 punktas). Be to, sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių apie nešvarias areštinės kameras pagrįstumo, atsižvelgiama ir į Veiklos taisyklių 9 punkto nuostatas, kurios įpareigoja policijos areštinėje laikomus asmenis laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (9.1 punktas); nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose, tuo reikalu policijos pareigūnų nurodymu, eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo (9.2. punktas). Panevėžio AVPK galiojančių Areštinės taisyklių 8 punktas įtvirtina areštinėje laikomiems asmenims taikytinus įpareigojimus, tarp jų - ir pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus bei laikytis nustatytų vidaus tvarkos, priešgaisrinės apsaugos, higienos taisyklių reikalavimų (8.1. punktas), nuolat rūpintis švaros ir tvarkos užtikrinimu kamerose (8.2. punktas). Pagal Areštinės taisyklių areštinėje laikomiems asmenims taikytiną dienotvarkę, kamerų tvarkymui taip pat yra paskirtas atitinkamas laikas, tai yra, nuo 6.00 iki 6.45 val. (2013 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 50-V-175 redakcija) ir nuo 6.00 iki 6.50 val. (2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 50-V-442 redakcija) (b. l. 41-42, 47-48).

Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinę atvykę asmenys, tarp jų – ir pareiškėjas, buvo ir yra talpinami į švarias ir tvarkingas kameras; tuščias kameras išvalo areštinės maisto išdavėjos, kurioms ši funkcija numatyta pareigybės aprašymuose; iš areštinėje laikomų asmenų, ypatingai išvykstančių arba paleidžiamų asmenų, reikalaujama laikytis kameroje tvarkos (b. l. 10). Šiuos atsakovo teiginius patvirtina Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. tarnybiniame pranešime „Dėl M. L. skundo“ ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų rezultatai. Minėta įstaiga 20145 m. balandžio 13 d. atliko areštinės patikrinimą ir 2015 m. balandžio 20 d. parengtame patikrinimo akte Nr. H5-143 nurodė, kad areštinė turi valymo inventorių, valymo bei dezinfekavimo priemones, kempinėles, pašluostes; šios priemonės išduodamos kiekvienam sulaikytajam kameros švarai palaikyti; valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje ir pagal poreikį išduodamas sulaikytiems asmenims; valymo inventoriaus pakanka. Be to, šiame patikrinimo akte nurodyta, kad kontrolės metu kameroje Nr. 15 rastas laikomas šepetys grindims, kibiras; kameroje Nr. 14 - kibiras grindų plovimui; sulaikytieji asmenys patvirtino, kad valymo inventoriumi aprūpinami; valymo inventorius pildomas ir atnaujinamas – pateikta Panevėžio AVPK sąskaita – faktūra apie nupirkus šepečius(b. l. 33). Išanalizavus atsakovės atstovo pateiktus kitus Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu pažeidimų dėl valymo inventoriaus bei netvarkos ir nešvaros atvejų areštinės kamerose Panevėžio visuomenės sveikatos centras nėra nustatęs.

Pareiškėjas nurodė neturtinę žalą patyręs ir dėl to, kad atvykstant ar išvykstant iš areštinės, asmens ar daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistas L. M. tarnybiniame pranešime „Dėl M. L. skundo“, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės kratos kambarys yra tvarkingas, šildomas, jam įrengta ventiliacija ir geras apšvietimas; kambaryje yra didelis stalas, ant kurio galima tvarkingai išsikrauti savo asmeninius daiktus; stalas valomas dezinfekuojančiu skysčiu; skundų dėl kratos kambario niekada nebuvo gauta. Išanalizavus byloje pateiktus Panevėžio visuomenės sveikatos centro parengtų patikrinimo aktų duomenis, daroma išvada, kad ši kontrolės institucija areštinės patikrinimų metu antisanitarinių sąlygų kitose areštinės patalpose, tarp jų - ir kratos kambaryje, nenustatė. Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas kaip nepagrįstą vertina pareiškėjo teiginį, kad jo asmens ir daiktų apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.