- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-810-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02896-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „RSP“
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RSP“ ir suinteresuoto asmens V. Z. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RSP“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis V. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio V. Z. 2025 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. S-25-137-2787 dėl skundo padavimo termino ir antstolio procesinių veiksmų apskundimo; atnaujinti terminą pateikti skundą dėl antstolio V. Z. 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-137-40912; panaikinti antstolio V. Z. 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-137-40912 dalį dėl 72 088,68 Eur atlygio; priteisti pareiškėjos naudai iš antstolio V. Z. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Pareiškėja gavo antstolio V. Z. 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-137-40912 tik 2025 m. sausio 8 d., kai apskaičiavimas buvo tiesiogiai įteiktas pareiškėjos atstovui, todėl skundą pateikė 2025 m. sausio 27 d. nepraleisdama 20 dienų termino. Teigia, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimas nebuvo gautas anksčiau, nes jis nebuvo siunčiamas per antstolių el. sistemą, taip pat nesiųstas pareiškėjos įgaliotam atstovui (nors kitus patvarkymus antstolis siuntė atstovui), o tais el. pašto adresais, kurie buvo nurodyti apskaičiavime, apskaičiavimas nebuvo gautas (tikrinta ir SPAM dėžutė). Be to, apskaičiavimas su jokiu procesiniu dokumentu nebuvo išsiųstas pareiškėjai, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 153 punktas.
2.2. Nesutinka su 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu, antstolis turėjo teisę į ne daugiau 10 000 Eur, šią sumą viršijantis atlygis antstoliui yra neprotingo dydžio ir nepagrįstas. Mano, kad antstolis realiai neatliko jokių išieškojimo veiksmų, kadangi šiuo atveju pati skolininkė sandoriu realizavo didelės vertės savo turtą ir iš sandorio gautomis lėšomis atsiskaitė su visais savo kreditoriais. Teigia, kad skolininkės situaciją galima prilyginti Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte numatytai situacijai, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad skolininkė siekė perleisti didelės vertės turtą, to padaryti per raginimo terminą nespėjo. Skolininkė siekė gera valia atsiskaityti su kreditoriais, bendradarbiavo su antstoliu, o antstolio veiksmai buvo vangūs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino antstolio V. Z. 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl atlygio antstoliui, nustatė, kad šis atlygis yra 57 462,08 Eur. Kitą skundo dalį atmetė. Priteisė pareiškėjai iš antstolio V. Z. 474,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
4. Esminiai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas turi teisę mažinti atlygį antstoliui. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad visose 22 vykdomosiose bylose antstolis atliko standartinius veiksmus pagal vykdomųjų dokumentų šablonus, numatytus Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose. Tik dviejose vykdomosiose bylose („Enefit“, UAB, byloje, vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00260, ir UAB Urbo banko byloje, vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00340) papildomai buvo taikytas areštas. Taip pat vienoje byloje (UAB Urbo banko byloje) buvo atliktas turto vertinimas. Jokių kitų vykdymo ir išieškojimo iš turto veiksmų nebuvo atlikta. Sutiko su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėja vykdymo procese realizavo jai priklausantį turtą, iš kurio realizavimo gautomis lėšomis atsiskaitė su kreditoriais. Laikė, kad antstolio visų vykdomosiose bylose atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ir reikalaujančių itin didelių antstolio darbo sąnaudų, dalis antstolio veiksmų buvo atliekami priimant vieną patvarkymą abiejose vykdomosiose bylose, jose antstolio atliekami veiksmai kartojosi.
4.2. Akcentavo, jog nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad antstoliui turi būti nustatytas 10 000 Eur atlygis, nes jis neatliko jokių reikšmingų veiksmų išieškodamas skolą. Pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017). Atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant antstolio atlygio mažinimo klausimą, vertinama ne tik antstolio atliktų veiksmų apimtis, bet ir kitos aplinkybės, susijusios su skolos išieškojimu. Padarė išvadą, kad antstolio atlygis sumažintinas, ir nusprendė, kad pareiškėjos ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas nagrinėjamos bylos atveju labiau atitiktų 30 proc. mažesnė suma, t. y. 57 462,08 Eur atlygis antstoliui už vykdomųjų dokumentų įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties dalį ir pareiškėjos skundą tenkinti visiškai – panaikinti antstolio V. Z. 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl atlygio antstoliui, nustatant, kad šis atlygis yra 10 000 Eur. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą ir perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir motyvais, kurių pagrindu patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalis dėl atlygio antstoliui buvo panaikinta, pareiškėja visiškai sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, tačiau mano, kad teismo nutartis sumažinti atlygį antstoliui 30 proc. yra nemotyvuota tuo požiūriu, jog iš nutarties yra visiškai neaišku, kodėl teismas atlygį antstoliui sumažino būtent 30 proc., o ne, pavyzdžiui, 50 proc. ar 70 proc., nors minėti paties teismo nurodyti motyvai veda prie išvados, kad atlygis antstoliui už išimtinai standartinių veiksmų atlikimą, kai joks realus išieškojimas neatliktas, turėjo būti ne sumažintas 30 proc., o maksimaliai siekti 30 proc., kas, pareiškėjos nuomone, irgi būtų per didelis atlygis antstoliui.
6.2. Teigia, kad antstolis atliko išimtinai standartinius vykdymo veiksmus, kurie privalomai atliekami visose ir bet kokiose vykdomosiose bylose. Mano, kad 10 000 Eur viršijantis atlygis antstoliui šioje byloje yra neprotingas ir nepagrįstas dėl tos priežasties, kad antstolis realiai neatliko jokių išieškojimo veiksmų, t. y. nebuvo ieškomas realizuotinas turtas, nebuvo realizuotas turtas, nebuvo organizuojamos varžytynės ir t. t., šiuo individualiu atveju pati skolininkė sandorio pagrindu realizavo didelės vertės savo turtą ir iš sandorio gautomis lėšomis atsiskaitė su absoliučiai visais savo kreditoriais. Kitaip tariant, šiuo atveju buvo ne priverstine tvarka išieškotos skolos vykdomosiose bylose, o pats skolininkas atsiskaitė su kreditoriais gera valia, realizavęs savo turtą.
6.3. Nurodė, kad analizuojant visų 22 vykdomųjų bylų medžiagą matyti, kad absoliučiai visose vykdomosiose bylose antstolis atliko tik grynai standartinius veiksmus pagal vykdomųjų dokumentų šablonus, numatytus Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose, t. y. priėmė patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimus, raginimus įvykdyti sprendimą. Teigia, kad visi šie trys vykdomieji dokumentai skirtingose vykdomosiose bylose buvo priimami skirtingomis dienomis, priklausomai nuo bylų pradžios, tačiau visi trys tą pačią vieną dieną, todėl mano, kad tai reikalavo ne nuolatinio įsitraukimo į vykdomąsias bylas, o momentinių veiksmų atlikimo. Taip pat akcentavo, kad visose 22 vykdomosiose bylose 2024 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimti patvarkymai dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir analogiškai visose be išimties 22 vykdomosiose bylose 2024 m. spalio 23 d. buvo priimti patvarkymai atnaujinti vykdomąją bylą. Mano, kad dvejų mėnesių laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. spalio 23 d. jokie veiksmai apskritai (visiškai) nebuvo atliekami. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog visose 22 vykdomosiose bylose antstolis 2024 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.
6.4. Pažymėjo, kad tik vos dviejose vykdomosiose bylose („Enefit“, UAB, byloje, Nr. 0137/24/00260, ir UAB Urbo banko byloje, Nr. 0137/24/00340) papildomai buvo taikytas areštas. Taip pat vos vienoje byloje (UAB Urbo banko byloje) buvo atliktas turto vertinimas. Teigia, kad jokių kitų kokybinių vykdymo ir išieškojimo iš turto veiksmų, dėl kurių būtų, pavyzdžiui, ieškotas turtas, jis sugrąžintas, organizuoti aukcionai (varžytynės), paskelbti turto realizavimo skelbimai ir t. t., turtas realiai realizuotas vykdymo procese ir t. t., visiškai nebuvo atlikta. Savo ruožtu formalių veiksmų atlikimas niekaip neprisidėjo prie realaus išieškojimo, nes, kaip minėta, skolas geranoriškai padengė pati pareiškėja. Mano, kad visi antstolio 22 vykdomosiose bylose priimti patvarkymai yra priimti bet kokioje (ir kiekvienoje) vykdomojoje byloje, nepriklausomai nuo išieškotinų sumų jose. Todėl šių standartinių dokumentų priėmimas savaime niekaip nelėmė išieškojimo sėkmės ir atitinkamai antstolio atlyginimo.
6.5. Akcentavo, kad apie siekį su kreditoriais atsiskaityti pardavus turtą antstolis buvo informuotas dar pradinėse vykdomųjų bylų stadijose tiek telefonu, tiek raštu, antstolio prašyta perteklinių vykdymo veiksmų neatlikti, nes skolininkė sąžiningai atsiskaitys su visais kreditoriais pardavusi savo turtą rinkos sąlygomis, kas realiai ir įvyko. Teigia, kad, vertinant atlygio antstoliui neproporcingumą su jo veiksmais ir pastangomis, pabrėžtina, jog pati skolininkė buvo ypač sąžininga ir aktyvi, dėjo maksimalias pastangas kuo greičiau realizuoti savo turtą ir iš to gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad iš skolininkės (pareiškėjos) pusės nebuvo jokio pasipriešinimo, išsisukinėjimo, siekio išvengti skolų mokėjimo, turto slėpimo ar pan., kas būtų didinę antstolio pastangas skolas priverstine tvarka išieškoti, o, priešingai, skolininkė maksimaliai bendradarbiavo su antstoliu, ieškojo savo turto pirkėjo, stengėsi turtą realizuoti kuo skubiau ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Realiai šioje individualioje situacijoje antstolis buvo daugiau pasyvus stebėtojas ir ne jo, o pareiškėjos atstovų pastangomis buvo atsiskaityta su visais kreditoriais. Todėl mano, kad atlygio proporcija, kad antstolis gautų net 70 proc. jo dydžio, o aktyviai ir bendradarbiavusiai pareiškėjai jis būtų sumažintas tik 30 proc., nėra teisinga ir protinga.
6.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad objektyviai nebuvo įmanoma per raginime nurodytą terminą atsiskaityti su kreditoriais ne dėl skolininkės nenoro, o dėl objektyvių priežasčių ir kitų trečiųjų asmenų būtinų atlikti veiksmų. Konkrečiai, buvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, iki sandorio pirkėjas privalėjo gauti atitinkamą finansavimą, pardavėjas privalėjo gauti atitinkamus hipotekos kreditoriaus sutikimus dėl sandorio, suderinti ir parengti sandorio sąlygas ir kt. Mano, kad objektyviai ir ne dėl skolininkės kaltės (ar nenoro) negalėjus taip skubiai atsiskaityti su kreditoriais, kaip tai numatė raginimai, sąžiningai ir proaktyviai skolininkei neturėtų būti taikomi lygiai tokie pat finansiniai padariniai kaip nesąžiningiems skolininkams, iš kurių antstoliai tik dėl didelių pastangų ir tik po ilgo laiko išieško skolas. Skolininkė buvo aktyvi, pati rūpinosi atsiskaitymu su kreditoriais, todėl į tai privalo būti atsižvelgiama sumažinant atlygį antstoliui šiuo individualiu atveju.
6.7. Nurodė, kad 1 085,70 Eur (be PVM) išlaidos buvo susijusios su 22 vykdomųjų bylų analize ir rašytinių paaiškinimų pateikimu. Pabrėžė, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi procesines teises tiek susipažinti su kitų byloje dalyvaujančių asmenų į bylą pateiktais įrodymais, tiek ir bet kokioje bylos stadijoje teikti savo paaiškinimus. Pareiškėja į bylą pateikė savo 2025 m. kovo 13 d. rašytinius paaiškinimus, kurie buvo surašyti būtent atlikus į bylą pateiktų 22 fizinių vykdomųjų bylų medžiagos analizę. Teismas nenustatė, kad analizuojant antstolio į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir pateikiant dėl jų rašytinius paaiškinimus UAB „RSP“ būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, todėl mano, kad šios išlaidos privalėjo būti pripažintos pagrįstomis ir įtrauktos į paskirstomas bylinėjimosi išlaidas. Prašė perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, į kompensuotinas išlaidas įtraukiant tiek 412,50 Eur (dydis be PVM) kelionės į teismą susipažinti su antstolio į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo skaitmenizuoti, išlaidas, tiek ir 1 085,70 Eur (dydis be PVM) išlaidas, susijusias su 22 vykdomųjų bylų analize ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų parengimu ir pateikimu teismui.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Z. prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti bei priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad priverstinis skolų išieškojimas buvo vykdomas nuo 2024 metų vasario mėnesio. Skolininkės atstovai vengė bendradarbiavimo su antstoliu, piktybiškai neteikė jokios informacijos, geranoriškai nevykdė sprendimų. Teigia, kad 2024 m. lapkričio 27 d. bendra skolų ir palūkanų suma siekė 2 052 217,05 Eur, todėl atlygis antstoliui apskaičiuotas minėtą sumą padauginus iš 4 proc. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas). Pažymi, jog, skaičiuodamas antstolio atlygį, vadovavosi teisės aktais.
8.2. Pažymėjo, kad gavus vykdomuosius dokumentus pradėti priverstinio išieškojimai veiksmai – areštuotas nekilnojamasis turtas, sąskaitos bankuose, siųsti reikalavimai dėl informacijos apie turtą pateikimo, priimtas patvarkymas dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo, paskirtas turto vertintojas, atliktas areštuoto turto vertinimas, priimti patvarkymai dėl vykdomųjų bylų sustabdymo (Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama pareiškėjos bankroto byla), priimti patvarkymai dėl vykdomųjų bylų atnaujinimo (teismui atsisakius iškelti bankroto bylą) ir tik po visų minėtų veiksmų atlikimo 2024 m. spalio 23 d. skolininkė susisiekė su antstoliu ir pateikė prašymą leisti savarankiškai parduoti nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad visi vykdymo veiksmai atliekami visose vykdomosiose bylose bendrai, jų nedubliuojant ir tokiu būdu nedidinant vykdymo išlaidų skolininkui. Skaičiuojant atlygį atskirose vykdomosiose bylose, jis būtų gerokai didesnis. Tokiu būdu išlaikomos proporcija tarp skolininko ir antstolio interesų pusiausvyros.
8.3. Teigia, kad priešingai, nei nurodyta pareiškėjos atskirajame skunde, buvo atlikti visi būtini veiksmai skolai išieškoti išieškotojų daugeto naudai, nes pareiškėja visomis įmanomomis priemonėmis vengė atsiskaityti su išieškotojais, kėlė bankroto bylą, stabdė išieškojimą ir tik Kauno apygardos teismui atsisakius iškelti bankroto bylą pareiškėjos atstovai pradėjo bendrauti su antstoliu. Mano, kad „geranoriškas skolų apmokėjimas“ atsirado tik turtą pardavus skolininko nurodytam pirkėjui ir jam įmokėjus lėšas, nurodytas 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-24-137-40912. 2024 m. gruodžio 11 d. priimtas antstolio patvarkymas „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo“. Iki pat vykdomosios bylos užbaigimo pareiškėja jokių pretenzijų nereiškė ir tik 2025 m. sausio 28 d. kreipėsi dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų apskundimo atnaujinimo, teikdama skundą dėl sumokėtų vykdymo išlaidų.
Šalies argumentai
9. Atskiruoju skundu antstolis V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį ir pareiškėjos skundo netenkinti visa apimtimi.
10.1. Nurodė, kad skolininkė, antstolių informacinės sistemos duomenimis, apie vykdymo išlaidų apskaičiavimą buvo informuota, 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-137-40912 skolininkui išsiųstas el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Teigia, jog tai patvirtina antstolių informacinėje sistemoje 2024 m. lapkričio 27 d. 16 val. 21 min. antstolio suformuoti lydraščiai Nr. S-24-137-40915 ir Nr. S‑24-137-40917. Antstolių informacinėje sistemoje dokumentui suformavus lydraštį, dokumentas išsiunčiamas dokumente įtrauktiems adresatams. Lydraščiai pridedami kartu su vykdomųjų bylų medžiaga, įrodant, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas buvo įteiktas tinkamai pateikti civilinėje byloje. Pažymėjo, kad terminas skundui dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais pateikti baigėsi 2024 metų gruodžio 17 d. Skundas teismui pateiktas 2025 m. sausio 27 d., t. y. praleidus skundo pateikimo terminą.
10.2. Nurodė, kad skolininkė apie antstolio apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir antstolio atlyginimą sužinojo 2024 m. lapkričio 27 d. gavusi patvarkymą dėl sutikimo parduoti areštuotą turtą. Pažymėjo, kad minėtame patvarkyme vykdymo išlaidų dydis buvo nurodytas. Vykdymo išlaidų suma, nepateikus prieštaravimų nei žodžiu, nei raštu, buvo sumokėta 2024 m. gruodžio 3 d. Teigia, jog, net ir skaičiuojant terminą skundui paduoti nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo dienos, terminas skundui pateikti pasibaigė 2024 m. gruodžio 23 d. Tuo metu skolininkė nemanė, jog jos teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tik perleidus turtą tretiesiems asmenims, praėjus dar mėnesiui laiko, kai buvo panaikinti areštai turtui, įvykdyti visi įsiskolinimai, paskirstytos lėšos kreditoriams, siekiant išskirtinai finansinės naudos sau, skolininkė siekia susigrąžinti didžiąją dalį apmokėtų vykdymo išlaidų.
10.3. Teigia, kad skolininkė pastangas atsiskaityti su išieškotojais išreiškė tik antstoliui atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkė įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą ji padarė jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Tačiau teismas šios informacijos nevertino.
10.4. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir antstolio paaiškinime nurodomų aplinkybių: „Skolininko atstovas siekiant gauti sutikimą parduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui aktyviai bendravo su antstolio V. Z. kontora ragindamas kuo greičiau panaikinti apribojimus turtui ir užbaigti vykdomąsias bylas.“ 2024 m. gruodžio 9 d. gautos lėšos paskirstytos priėmus išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-137-41980, kuris buvo išsiųstas tiek skolininkui, tiek jo atstovui advokatui I. D.. Minėtame paskirstyme antstolio vykdymo išlaidoms skiriamų lėšų suma taip pat buvo nurodyta. Dėl jo nei skolininkė, nei jos atstovas pretenzijų neturėjo. 2024 m. gruodžio 11 d. antstolio kontoroje visos skolininko atžvilgiu vykdytos bylos buvo užbaigtos. Teigia, jog nepaisant to, kad vykdymo procese skolininkė turėjo ne vieną galimybę pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, šia galimybe pasinaudojo tik 2025 m. sausio 27 d., t. y. praleidusi skundo pateikimo terminą. Antstolio nuomone, skolininkė tokiu būdu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi skundą dėl antstolio veiksmų teikia tik po to, kai antstolis atliko visus procesinius veiksmus, reikalingus sėkmingai užbaigti pirkimo–pardavimo sandorį.
10.5. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. bendra skolų ir palūkanų suma siekė 2 052 217,05 Eur, todėl atlygis antstoliui apskaičiuotas minėtą sumą padauginus iš 4 proc. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas).
10.6. Mano, kad teismas be pagrindo nusprendė, jog vykdymo veiksmai atlikti tik dviejose vykdomosiose bylose ir „atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ir reikalaujančius itin didelių antstolio darbo sąnaudų, dalis antstolio veiksmų buvo atliekami priimant vieną patvarkymą abiejose vykdomosiose bylose, jose antstolio atliekami veiksmai kartojosi“. Atkreipė dėmesį į tai, jog vykdymo veiksmai nebuvo dubliuojami visose dvidešimt dviejose bylose. Tai neatitiktų ir skolininko teisių bei teisėtų interesų, kadangi būtinosios vykdymo išlaidos padidėtų didele suma. Pažymėjo, kad teismas sumažino jau apmokėtų vykdymo išlaidų dydį, nors neaišku, kokiu kriterijumi vadovaudamasis spręsdamas antstolio atlygio sumažinimo klausimą jį sumažino, kokias antstolio atliktų veiksmų apimtis vertino ir kokios kitos aplinkybės, susijusios su skolos išieškojimu, buvo vertinamos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl atskirojo skundo dalies, kuria antstolis skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta atnaujinti pareiškėjai terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kitos antstolio atskirojo skundo dalies netenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
12.1. Nurodė, kad antstolis neturi teisės skųsti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties dalies dėl procesinio sprendimo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato tokios apeliacijos galimybės. Teigia, kad teismo procesinis sprendimas (rezoliucijos ar nutarties forma) atnaujinti praleistą terminą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, priešingai, užtikrina tolesnį bylos nagrinėjimą, todėl ir CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas nesuteikia teisės skųsti rezoliucijos (ar nutarties) atnaujinti praleistą terminą.
12.2. Teigia, kad antstolio atskirasis skundas yra išimtinai formalus tuo požiūriu, kad antstolis tiesiogiai remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis ir jose numatytu norminiu 4 proc. atlygio antstoliui dydžiu, tačiau antstolis visiškai ignoruoja teismams suteiktą diskrecijos teisę konkrečioje situacijoje sumažinti atlygio antstoliui dydį atsižvelgiant į individualios konkrečios situacijos aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, jog atskirajame skunde nėra analizuojamos individualios vykdomųjų bylų aplinkybės, nepagrindžiama, kaip konkrečiai pasireiškė antstolio pastangos vykdymo procese, tik tai pagrįstų tokio milžiniško dydžio atlygio antstoliui (net 82 tūkst. Eur) teisėtumą ir proporcingumą antstolio pastangoms ir indėliui. Pažymi, jog antstolis nepagrindžia, kaip net 82 tūkst. Eur viršijantis atlygio antstoliui dydis gali būti laikomas protingu ir proporcingu, nors jis yra beveik devyniolika kartų didesnis nei absoliučiai visos absoliučiai visų vykdomųjų bylų administravimo išlaidos. Dar daugiau, antstolis net nepaaiškino, kaip tokio dydžio atlygis antstoliui gali būti laikomas teisėtu, nors atlygis asmenims, kurie atliko realius veiksmus, ir atlygis antstoliui, kuris šiuos asmenis tik pasitelkė, skiriasi net beveik trisdešimt vieną kartą.
12.3. Pažymėjo, jog nors atskirajame skunde antstolis teigia, esą „skolininkės atstovai vengė bendradarbiavimo su antstoliu, piktybiškai neteikė jokios informacijos, geranoriškai nevykdė sprendimų“, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti antstolis nepateikė visiškai jokių įrodymų. Priešingai, į bylą pateiktas susirašinėjimas su antstoliu (jo padėjėja) rodo maksimalų skolininkės bendradarbiavimą, pastangas atsiskaityti su skolininkais ir daugiau paties antstolio vangumą, veiksmų atlikimo atidėliojimą, vilkinimą. Dar daugiau, viso bendravimo su antstoliu metu buvo jaučiamas paties antstolio nenoras bendradarbiauti, tam tikras jo paties piktybiškumas, negeranoriškumas, ir užuominos apie tai buvo pateiktos paties antstolio atsiliepime į pareiškėjos skundą teismui.
Šalies argumentai
12.4. Nurodė, kad būtent antstolis privalo aiškiai pagrįsti išieškomas sumas, nuo kurių buvo skaičiuojamas atlygis antstoliui, tačiau tokios informacijos antstolis nepateikė. Antstolis atskirajame skunde tik nurodo, kad bendra išieškoma suma buvo 2 052 217,05 Eur, tačiau šių duomenų korektiškumo ir tikslumo neįmanoma patvirtinti. Dar daugiau, antstolis į bylą perdavė iš viso 22 vykdomąsias bylas, būtent 22 vykdomosios bylos yra nurodytos ir atskirajame skunde. Tačiau pabrėžė, kad antstolio atskirajame skunde nurodytų 22 vykdomųjų bylų išieškomos sumos nesudaro 2 052 217,05 Eur sumos ir tai yra akivaizdu, nes sąraše net nėra nurodytos kreditoriaus Urbo banko vykdomosios bylos. Mano, kad tiek vykdymo procese, tiek ir šioje byloje antstolis elgėsi ir elgiasi aplaidžiai bei nerūpestingai, savo ruožtu maksimalų atlygį sau apsiskaičiavo išimtinai tik dėl sąžiningos skolininkės mokumo ir aktyvių pastangų atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Antstolio skundas netenkintinas.
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei vykdymo išlaidų sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolis V. Z. pareiškėjos (skolininkės) atžvilgiu vykdė 22 vykdomąsias bylas: 1) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų Širvintose 2023 m. lapkričio 21 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-14549-541/2023 „Enefit“, UAB, naudai dėl 1 132,52 Eur skolos, 16,92 Eur palūkanų ir 47,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00260); 2) pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 25 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1040-1008/2024 UAB „Arvedas“ naudai dėl 1 586,91 Eur skolos, 160,77 Eur palūkanų ir 161 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00340); 3) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3965-1107/2024 SEAFOOD PARTNERS AS naudai dėl 33 301,64 Eur skolos, 1 717,50 Eur palūkanų ir 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00378); 4) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4650-962/2024 UAB „SDA Pakuotė“ naudai dėl 655,33 Eur skolos, 43,18 Eur palūkanų ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00453); 5) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. VRE_SP2E-18582 dėl 15 466,63 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00576); 6) pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų Šilalėje 2024 m. kovo 1 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-1970-1213/2024 UAB UAB „Litcargo“ naudai dėl 1 680,15 Eur skolos, 79,19 Eur palūkanų ir 11 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00629); 7) pagal Darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-92 R. P. naudai dėl 377,55 Eur netesybų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00656); 8) pagal Darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. DGKS-2253 G. D. naudai dėl 2 458,75 Eur darbo užmokesčio išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00657); 9) pagal Darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. DGKS-2253 G. D. naudai dėl 8 015,49 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00832); 10) pagal Kauno apylinkės teismo išduotą 2024 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-8992-347/2024 UAB „Samsonas“ naudai dėl 3 381,09 Eur skolos, 137,46 Eur palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00878); 11) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-98255 dėl 10 6975,88 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/00996); 12) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-11749-559/2024 UAB „Ekobazė“ naudai dėl 1 913,34 Eur skolos, 85,73 Eur palūkanų, 11 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01021); 13) pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2024 m. gegužės 20 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5534 UAB Urbo banko naudai dėl 1 089 425,94 Eur skolos ir 56 767,13 Eur palūkanų, 462,75 Eur notaro išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01053); 14) pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2024 m. gegužės 20 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 5530 UAB Urbo banko naudai dėl 3 090,31 Eur delspinigių, 461,30 Eur notaro išlaidų, 13 121,60 Eur palūkanų, 400 000 Eur skolos ir 23 373,11 Eur palūkanų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01054); 15) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-10927-1164/2024 UAB „Eglaidija“ naudai dėl 970,31 Eur skolos, 34,84 Eur palūkanų, 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01070); 16) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eL2-12216-752/2024 MB „Blazauto“ naudai dėl 6 757,05 Eur skolos, 195,49 Eur palūkanų, 225,68 Eur palūkanų, 402 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01087); 17) pagal Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3147-393/2024 UAB „Stateta“ naudai dėl 572,61 Eur skolos, 23,37 Eur palūkanų, 14 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01148); 18) pagal 2024 m. gegužės 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (23.31-08) 467-126636 dėl 190 616,90 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01201); 19) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-5366-454/2024 UAB „Plungės Šalis“ naudai dėl 14 992,16 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01380); 20) pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-13501-752/2024 UAB saugos tarnybos „Argus“ naudai dėl 24 847,13 Eur skolos ir 729,12 Eur palūkanų, 669 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01452); 21) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-171222 dėl 10 447,90 Eur skolos (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01496); 22) pagal 2024 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18760-1191/2024 UAB „Baltic Pack“ naudai dėl 31 308,47 Eur skolos, 574,48 Eur palūkanų, 1 414,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (vykdomosios bylos Nr. 0137/24/01908).
16. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 27 d. vykdomosiose bylose atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-137-40912, kuriuo antstoliui numatytas 82 088,68 Eur atlygis.
17. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Tuo tarpu, remiantis šio teisės akto 164 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
18. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte numatytas atlygio antstoliui dydis priklausomai nuo išieškotinos sumos. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 111 punktu, procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš šios instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkte nustatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bendrą skolos sumą visose 22 vykdomosiose bylose sudaro 2 052 217,05 Eur, t. y. suma viršija 29 000 Eur nustatytą ribą, todėl atlygis antstoliui apskaičiuojamas taikant 4 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas). Apskaičiuojant antstolio atlygį pagal nurodytą reglamentavimą gaunama 82 088,68 Eur suma (2 052 217,05 Eur x 0,04 = 82 088,68 Eur), kuri ir buvo apskaičiuota ginčijamame antstolio patvarkyme.
20. Pareiškėja atskiruoju skundu iš esmės teigia, kad teismo nutartis sumažinti atlygį antstoliui 30 proc. yra nemotyvuota tuo požiūriu, jog iš nutarties yra visiškai neaišku, kodėl teismas atlygį antstoliui sumažino būtent 30 proc., o ne, pavyzdžiui, 50 proc. ar 70 proc., nors paties teismo nurodyti motyvai veda prie išvados, kad atlygis antstoliui už išimtinai standartinių veiksmų atlikimą, kai joks realus išieškojimas neatliktas, turėjo būti ne sumažintas 30 proc., o maksimaliai siekti 30 proc., kas, pareiškėjos nuomone, irgi būtų per didelis atlygis antstoliui. Tuo tarpu antstolis atskiruoju skundu nurodo, kad 2024 m. lapkričio 27 d. bendra skolų ir palūkanų suma siekė 2 052 217,05 Eur, todėl atlygis antstoliui apskaičiuotas minėtą sumą padauginus iš 4 proc. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas). Mano, kad teismas be pagrindo nusprendė, jog vykdymo veiksmai atlikti tik dviejose vykdomosiose bylose ir „atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ir reikalaujančius itin didelių antstolio darbo sąnaudų“.
21. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja per raginime nustatytą terminą gera valia neatsiskaitė su išieškotojais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad su visais kreditoriais pareiškėja galutinai atsiskaitė 2024 m. gruodžio 3 d, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šioje individualioje byloje susidariusi situacija yra analogiška situacijai, kai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktą skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, kada iš skolininko išieškomos tik administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims, tačiau atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas.
22. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 30 punktas).
23. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas mažinti šioje byloje apskaičiuotą antstolio atlygį, pažymėtina, kad su kreditoriais buvo atsiskaityta pareiškėjai pardavus jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei gamybos ir pramonės paskirties pastatą už bendrą 5 566 000 Eur sumą. Akivaizdu, jog tokios vertės nekilnojamojo turto potencialaus pirkėjo paieškos, pirkimo–pardavimo procedūrų įgyvendinimas bei paties sandorio sudarymas, ypač turint omenyje, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas ne tik antstolio taikytu areštu, bet ir hipoteka, užima daug laiko. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, visos 22 vykdomosios bylos buvo užvestos laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. (didžioji dalis vykdomųjų bylų užvestos kovo gegužės mėnesiais), o pareiškėja su visais kreditoriais galutinai atsiskaitė 2024 m. gruodžio 3 d. Nors su kreditoriais buvo atsiskaityta praleidus raginime nustatytą terminą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja buvo tiek aktyvi, tiek ir rūpestinga skolininkė ir dėjo maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Svarbi ir aplinkybė, jog pareiškėja su kreditoriais atsiskaitė savo iniciatyva. Be to, į bylą pateiktas pareiškėjos atstovo ir antstolio susirašinėjimas el. paštu, iš kurio matyti, jog pareiškėja bendradarbiavo su antstoliu bei rūpinosi, kad vykdomosios bylos būtų užbaigtos kaip įmanoma greičiau. Kitų duomenų, jog pareiškėja būtų ignoravusi antstolio nurodymus, bandžiusi slėpti turtą ar nepagrįstai skundusi antstolio veiksmus siekdama užvilkinti vykdymo procesą, į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja (skolininkė) bendradarbiavo su antstoliu bei dėjo maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais.
24. Taip pat sprendžiant klausimą dėl apskaičiuoto antstolio atlygio mažinimo svarbu įvertinti ir antstolio vykdomosiose bylose atliktus veiksmus bei įdėtas pastangas vykdomosioms byloms įvykdyti. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų turinio matyti, kad antstolis iš esmės atliko standartinius vykdymo veiksmus, kurie privalomai atliekami visose vykdomosiose bylose (nepriklausomai nuo išieškomos sumos dydžio), o realiai išieškotos piniginės lėšos sudarė labai mažą išieškotinų sumų dalį. Iš skundžiamo 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolis papildomai, t. y. be jau minėtų standartinių vykdymo veiksmų atlikimo, atliko šiuos veiksmus: vienoje vykdomojoje byloje paskyrė turto vertinimo ekspertizę; dviejose vykdomosiose bylose areštavo pareiškėjos turtą ir turto areštą įregistravo viešajame registre; išsiuntė 29 pašto siuntas. Jokių kitų veiksmų, kurie reikalautų didelių darbo sąnaudų ar didelių finansinių ar laiko resursų (pvz., ieškomas skolininko turtas, organizuojamos varžytynės, turtas parduodamas iš varžytynių ir pan.), antstolis neatliko.
25. Dar daugiau, vertindamas faktiškai byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos finansiniai sunkumai susiklostė per palyginti trumpą, tačiau maždaug per 6 mėnesių laikotarpį, kai į antstolį kreipėsi pagrindiniai pareiškėjos kreditoriai (UAB Urbo, VMI), pareiškėja sugebėjo pati surasti itin didelės vertės bei specifinės paskirties (gamybinio-pramoninio) nekilnojamojo turto pirkėją, šį turtą realizuoti ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Akivaizdu, jog šioje situacijoje, pareiškėjai būnant pasyviai bei nebendradarbiaujant su antstoliu ar kitais būdais vilkinant vykdymo procesą, toks operatyvus ir rezultatyvus vykdymo procesas būtų buvęs neįmanomas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus bei kasacinio teismo praktiką ir pagrįstai sumažino apskaičiuotą antstolio atlygį, tačiau šiuo konkrečiu atveju netinkamai įvertino antstoliui priteistino atlygio dydį.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek civilinėje byloje, tiek vykdomosiose bylose esančius įrodymus, konstatuoja, jog, sumažinus apskaičiuoto antstolio atlygį 30 proc., neabejotinai būtų pažeistas skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyros principas. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, kasacinis teismas išaiškino, jog, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog vykdymo proceso operatyvumas ir rezultatyvumas didžiąja dalimi buvo nulemtas ne antstolio išskirtinių pastangų, o itin rūpestingų ir aktyvių pareiškėjos pastangų, todėl, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes (visos skolos susidarė per labai trumpą laiko tarpą, pareiškėja aktyviai siekia atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjos pastangos buvo operatyvios ir rezultatyvios, taip pat įvertinus antstolio atliktų veiksmų kiekį, apimtį ir sudėtingumą), laikytina, kad 82 088,68 Eur apskaičiuota antstolio atlygio suma neabejotinai būtų nei protinga, nei teisinga, nei sąžininga. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad vykdymo proceso operatyvumas ir rezultatyvumas didžiąja dalimi buvo nulemtas ne antstolio išskirtinių pastangų, o itin rūpestingų ir aktyvių pareiškėjos pastangų, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju antstolio ir skolininkės (pareiškėjos) interesų pusiausvyrą labiausiai atitiktų 30 proc. antstoliui apskaičiuoto 82 088,68 Eur atlygio dalis, t. y. 24 626,60 Eur suma, kuri yra daugiau nei 14 kartų didesnė nei nustatytas minimalus antstolio atlyginimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.16 punktas).
27. Atskiruoju skundu antstolis taip pat gana plačiai kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau reikalavimo nutraukti procesą praleidus terminą skundui paduoti atskiruoju skundu nesuformulavo. Sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo buvo atnaujintas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o pradėtas apeliacinis procesas dėl tokios dalies turėtų būti nutrauktas. Tačiau, kaip minėta, atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti skundžiamą nutartį tuo pagrindu, jog buvo nepagrįstai sumažintas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas antstolio atlygio dydis, o antstolio atskirojo skundo argumentas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo laikytinas tik vienu iš skundo argumentų. Kadangi šiuo konkrečiu atveju skundo argumentai dėl termino atnaujinimo teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
28. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, tačiau netinkamai įvertino faktines tiek antstolio, tiek pareiškėjos pastangas dėl vykdomųjų bylų užbaigimo, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ji pakeistina, nustatant, jog antstoliui priteistinas atlygio dydis sumažintinas 70 proc. iki 24 626,60 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
30. Nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Taigi, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Vis dėlto tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
31. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Nagrinėjamu atveju nuspręstina, kad pareiškėjos ir antstolio interesai yra priešingi. Suprantama, kad antstolis yra suinteresuotas gauti atlygį už atliktus vykdymo veiksmus, o pareiškėja yra suinteresuota, jog mokėtinas atlygis antstoliui būtų kuo labiau sumažintas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos ir antstolio interesas yra priešingas.
32. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš antstolio jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 3 080 Eur sumą (894,30 Eur už skundo antstoliui parengimą, 358,05 Eur už skundo teismui parengimą, 212,25 Eur kelionės išlaidos iš Vilniaus į Kauną, 330 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, 1 085,70 Eur už vykdomųjų bylų analizę teisme). Pirmosios instancijos teismas, mažindamas pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas iš Vilniaus vyko ne teismo kviečiamas, taip pat nebuvo būtinybės, jog šioje byloje pareiškėjai atstovautų advokatas, dirbantis ne Kauno apskrityje, todėl pripažino reikalavimą dėl 412,50 Eur kelionės išlaidų nepagrįstu. Taip pat kaip nepagrįstas vertino 1 085,70 Eur išlaidas, susijusias su 22 vykdomųjų bylų analize ir paaiškinimų pateikimu, kadangi šių advokato atliktų veiksmų būtinumas neaiškus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais.
33. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo turi teisę pasirinkti tokį atstovą, kuris, pareiškėjos nuomone, geriausiai atitiks jos interesų apsaugą. Tai reiškia, jog pareiškėja, pasirinkdama atstovą, kurio darbo vieta yra kitame mieste nei nagrinėjama civilinė byla, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su advokato kelionės išlaidomis. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su 22 vykdomųjų bylų analize ir paaiškinimų pateikimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog į bylą buvo pateikta popierinė vykdomųjų bylų medžiaga, kuri teisme nebuvo skaitmenizuota, todėl pareiškėjos atstovas privalėjo fiziškai atvykti į teismą ir su šia medžiaga susipažinti bei ją išanalizuoti. Tiek iš į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja detaliai išanalizavo vykdomąsias bylas ir dėl jų pasisakė, dėl to buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos tiek skundas dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirasis skundas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl, iš dalies tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, turi būti priteistos.
34. Akcentuotina, kad pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių sumų, todėl įvertinus pareiškėjos atstovo atliktus veiksmus (skundo dėl antstolio veiksmų parengimą, skundo dėl atsisakymo atnaujinti terminą ir atlygio antstoliui dydžio, rašytinių paaiškinimų parengimo ir pateikimo teismui ir kt.), taip pat tai, kad buvo patenkinta 70 proc. skundo reikalavimų, darytina išvada, kad pareiškėjai iš antstolio priteistina 2 156 Eur (3 080 Eur x 70 proc. = 2 156 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
35. Duomenų apie antstolio pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje negauta, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. 2025 m. gegužės 16 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo prašymas priteisti pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 1 597,20 Eur suma (848,51 Eur už atskirojo skundo parengimą, 648,86 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 99,83 Eur už prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas parengimą). Taip pat pareiškėja pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras bei patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių matyti, jog pareiškėjai faktiškai buvo išrašytos sąskaitos, bendros1 597,20 Eur sumos, kurias pareiškėja apmokėjo.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo buvo panaikintas ir nustatytas sumažintas antstolio atlygio dydis iki 57 462,08 Eur, o atskiruoju skundu pareiškėja prašė nustatyti, kad atlygis antstoliui turėtų būti 10 000 Eur. Minėta, kad šia nutartimi nustatyta, jog antstolio atlygis už vykdomųjų bylų vykdymą sudaro 24 626,60 Eur, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinta 51,89 proc. atskirojo skundo reikalavimų ((24 626,60 Eur x 100 proc.) : (57 462,08 Eur – 10 000 Eur) = 51,89 proc.). Analogiškai buvo tenkinta 48,11 proc. antstolio atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų. Taip pat akcentuotina, kad, antstolio atskirąjį skundą atmetus, buvo tenkinta 100 proc. pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą reikalavimų.
38. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų sumų, įvertinus pareiškėjos atstovo atliktus veiksmus (atskirojo skundo parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas parengimą), taip pat į tai, kad buvo patenkinta 51,89 proc. pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimų bei 100 proc. pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą reikalavimų, darytina išvada, kad pareiškėjai iš antstolio priteistina 1 188, 98 Eur ((848,51 Eur x 51,89 proc.) + 648,86 Eur (už atsiliepimą į atskirąjį skundą) + 99,83 Eur už prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas parengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
39. Antstolis atskiruoju skundu prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą į bylą nepateikė, todėl antstolio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RSP“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio V. Z. 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalį dėl atlygio antstoliui, nustatant, kad šis atlygis yra 24 626,60 Eur.“
Kitą skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „RSP“ iš antstolio V. Z. 2 156 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „RSP“ iš antstolio V. Z. 1 188,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.