Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-07 · Administracinė byla Nr. I-1071-764/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
I-1071-764/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02536-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1071-764/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02536-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovui Irmantui Markevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir skundo tikslinimais (b. l. 30, 121). Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 000 000 000 Lt (vieną milijardą litų) neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-29 nutartis (b. l. 32–35), 2013-01-29 nutartis (b. l. 123–124), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-12-28 nutartis (b. l. 103–109), 2013-06-26 nutartis (b. l. 134–137) ).

Pagrįsdamas reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kad LAVL jam nebuvo suteiktos gydytojo dietologo, gydytojo dermatologo ir akių gydytojo paslaugos, nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjui teko būti palatoje, kurioje vienam asmeniui buvo skirtas tik 2 m² plotas, trūko baldų, dieninis apšvietimas nebuvo tinkamas, nes palatoje buvo vienas langas. LAVL nėra poilsio kambario, džiovyklos, skalbyklos, virtuvės, televizoriaus, garso grotuvo ir radijo imtuvo. LAVL taip pat nėra karšto vandens, pareiškėjui nesuteikta teisė kiekvieną dieną ar atvykus į LAVL naudotis dušu. Po 22.00 val. buvo išjungiami elektros lizdai. Patalynė buvo susidėvėjusi, be spaudų. Pareiškėjas iš LAVL išrašytas nebaigus jo gydymo dėl virškinimo. Atsakovės atstovė 2013-08-03 rašte Nr. 7-364 atsisakė teikti gydytojo dietologo paslaugas ir sudaryti tinkamas kalinimo sąlygas, 2012-08-24 rašte Nr. 7-415 atsisakė nubausti asmenis, kaltus dėl to, kad: pareiškėjas prarado maisto porciją (žuvies kotletą), jam neleista išsimaudyti duše, neleista žiūrėti olimpinių žaidynių, pareigūnas atsisakė parodyti asmens ženklą, 2012-09-07 rašte Nr. 7-451 nurodė, kad toliau žemins pareiškėjo orumą, versdama jį vykti į viešąją įstaigą, vilkint pižamą (apatinius rūbus). Dėl tokio kankinimo, žeminimo ir tinkamų bausmės atlikimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė nežmoniškus skausmus, dėl nuolatinio vaistų nuo skausmo vartojimo jam sutriko virškinimas, atsirado skausmai, dėl to pareiškėjas yra nervingas, slegia depresija, ligos jam trukdo gyventi: jaučia nuolatinius kojų ir nugaros skausmus, tapo sunku šlapintis, sutriko erekcija, dėl skausmų pareiškėją kankina nemiga, taigi, dėl tokių kančių jam priteistina neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo (gautas pareiškėjo 2013-09-05 prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 148), be to, teismo šaukimo grąžinamojoje dalyje pareiškėjas nurodė bylos nagrinėjime nedalyvausiąs (b. l. 147)).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 66–68) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. LAVL nurodė, jog pareiškėjo argumentai dėl jam nesuteiktų gydytojo dietologo paslaugų buvo įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. I-1627-95/2012 ir Nr. I-3196-815/2012. Pareiškėjo ligos istorija patvirtina, kad jam suteiktos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir nenustatyta, kad būtų reikalinga dermatologo ar oftalmologo konsultacija. Dėl virškinimo sutrikimo pareiškėjui skirtas reikalingas gydymas, vegetarinis maistas, tačiau rekomenduoto valgymo režimo jis nesilaikė, todėl kilo skunde minimų virškinimo sutrikimų. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo dėl skausmų juosmenyje neskirti, paaiškinta, kad jie sukelia virškinamojo trakto sutrikimus, o tokie požymiai pareiškėjui jau nustatyti. LAVL pareiškėjui laiku suteikė kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Paskutinį kartą pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2012-07-26 iki 2012-08-02, t. y. 7 dienas, Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje. Pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 m² palatos plotas, tačiau LAVL dėl to negali atsakyti, nes negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų (suimtųjų ir nuteistųjų) skaičiui ir jų nepriimti, be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus suimtiesiems ir nuteistiesiems, įtvirtintus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme. Be to, pareiškėjas dėl to galėjo patirti tik trumpalaikius ir mažareikšmius nepatogumus. Kamerų inventorius ir būtiniausi baldai, taip pat televizorių ir technikos turėjimas reglamentuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakyme Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Tam, kad pareiškėjas turėtų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatytos visos būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos nepagrindė, apsiribojo niekuo nepagrįstais teiginiais, kad kyla dvasiniai išgyvenimai, atsiranda fiziniai skausmai, depresija, nepatogumai, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas, šios ligoninės Personalo skyriaus juriskonsultas Irmantas Markevičius, remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje administracinėje byloje ginčas keliamas dėl tariamai V. K. padarytos neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų ir jo teises pažeidusių Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ir įvertina 1 000 000 000 Lt (vienu milijardu litų), atlyginimo.

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo bylas Nr. I-1627-95/2012 ir Nr. I-3196-815/2012, kuriose priimti sprendimai, pasak atsakovės atstovės, dėl pareiškėjui nesuteiktų gydytojo dietologo paslaugų, t. y. ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė jau pripažinta nepagrįsta. Teismas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. I-1627-95/2012 pareiškėjas nekėlė reikalavimo dėl dietologo paslaugų teikimo, todėl šis klausimas ir nebuvo sprendžiamas, o administracinėje byloje Nr. I-3196-815/2012 spręsta dėl dietologo paslaugų teikimo pareiškėjui V. K. LAVL kitu laikotarpiu, nei šioje administracinėje byloje. Taigi, administracinėse bylose Nr. I-1627-95/2012 ir Nr. I-3196-815/2012 įsiteisėję teismo sprendimai ir juose konstatuotos aplinkybės neturi res iudicata galios ir prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui pagal CK 6.250 straipsnį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų įtakos nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Iš pareiškėjo skundo ir su juo pateiktų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas jam galimai padarytą žalą laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-08-02 būnant LAVL kildina iš to, kad: 1) LAVL jam nesuteiktos gydytojo dietologo, gydytojo dermatologo ir akių gydytojo paslaugos, dėl nuolatinio vaistų nuo skausmo vartojimo pareiškėjui sutriko virškinimas, atsirado skausmai, dėl jų kankina nemiga, pareiškėjas iš LAVL išrašytas nebaigus gydymo dėl virškinimo; 2) pareiškėjas prarado maisto porciją (žuvies kotletą); 3) LAVL nėra karšto vandens, pareiškėjui nesuteikta teisė kiekvieną dieną ar atvykus į LAVL naudotis dušu; 4) po 22.00 val. buvo išjungiami elektros lizdai, pareiškėjui neleista žiūrėti olimpinių žaidynių; 5) pareigūnas atsisakė parodyti asmens ženklą; 6) pareiškėjas 2012-08-01 verstas vykti į viešąją įstaigą, vilkėdamas pižamą; 7) LAVL nėra televizoriaus, garso grotuvo ir radijo imtuvo; 8) LAVL nėra poilsio kambario, džiovyklos, skalbyklos, virtuvės; 9) LAVL nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjui teko būti palatoje, kurioje vienam asmeniui buvo skirtas tik 2 m² plotas, trūko baldų, dieninis apšvietimas nebuvo tinkamas, nes palatoje buvo vienas langas, patalynė buvo susidėvėjusi, be spaudų.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl gydytojo dietologo, gydytojo dermatologo ir akių gydytojo (oftalmologo) paslaugų, sutrikusio virškinimo ir skausmų dėl nuolatinio vaistų nuo skausmo vartojimo, dėl skausmų kankinančios nemigos, pareiškėjo išrašymo iš LAVL nebaigus jo gydymo dėl virškinimo

Gydymo stacionare istorija Nr. 1993 (b. l. 72–92) patvirtina, kad pareiškėjas 2012-07-26 atvyko į LAVL (į priėmimo kambarį atvyko 2012-07-26 16.00 val., išvyko 16.10 val.), į Vidaus ligų skyrių atvyko 2012-07-26 17.00 val. planine tvarka dėl pakartotinės gydytojo neurochirurgo konsultacijos dėl stuburo išvaržos, buvo patenkinamos būklės, skundėsi nugaros skausmu (išvarža nuo 2000 m.), silpstančiomis akimis (nuo 2009 m.), kylančiu skrandžio rūgštingumu nuo kai kurių maisto produktų (skrandžio opa nuo 2005 m.) (b. l. 77), išrašytas 2012-08-02 patenkinamos būklės, ligos eiga buvo be patologijos, gydymosi metu pareiškėjui nustatyta osteochondrozė, spondiloartrozė L/S tarpvertebralinių diskų išvarža L4-5 ir L₅-S₁, antrinė radikulopatija (b. l. 92). 2012-07-26 pareiškėjas pasirašytinai susipažino su paciento sutikimu dėl informacijos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat patvirtino žinąs paciento teises, sutiko vykdyti pareigas, sutiko, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra (konsultacija), kurios pobūdis ir apimtis jam paaiškinta ir visiškai priimtina, sutiko, kad jam būtų teikiamos sveikatos priežiūros (diagnostikos, gydymo, mitybos, slaugos) paslaugos LAVL, taip pat sutiko, kad jam būtų atliktos rekomenduotos diagnostikos procedūros (tyrimai, konsultacijos), pasirašytinai patvirtino ir tai, kad gydytojo informaciją apie alternatyvius diagnostikos metodus gavo, aiškinimą apie rekomenduojamų procedūrų eigą, galimas reakcijas ir padarinius sveikatai suprato (b. l. 74). Gydymosi metu pareiškėjui skirtas medicinines indikacijas atitinkantis, taip pat ir medikamentinis, gydymas: miegoti ant kieto pagrindo, vegetarinė dieta, vaistai: „Omeprozoli 20 mg“ 2 k., „Ranitidini 0,15“ 3 k., „Pangroli 20000“ 3 k. (šis gydymas būtent susijęs su virškinimo trakto ligomis) (b. l. 78), taip pat paskirti ir atlikti pagal medicinines indikacijas reikiami tyrimai. Teismas sutinka su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-09-05 rašte Nr. 2S-3971 (b. l. 6) išreikšta pozicija, kad kiekvienas medikas vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kad gydantis gydytojas, įvertinęs paciento būklę, sprendžia dėl reikalingų konsultacijų, būtino gydymo skyrimo, keitimo ar koregavimo, vaistus skiria ne pagal paciento pageidavimus, o atsižvelgęs į medicinines indikacijas. Vertinant byloje esančius medicininius dokumentus (gydymo stacionare istorijos Nr. 1993 dokumentaciją), konstatuotina, kad pareiškėjo gydymas 2012-07-26–2012-08-02 laikotarpiu buvo tinkamas ir pacientas išrašytas atlikus reikiamus tyrimus ir baigus reikiamą gydymą.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikti dokumentai (gydymo stacionare istorija Nr. 1993 (b. l. 72–92), Departamento 2012-09-05 raštas Nr. 2S-3971 (b. l. 6)) patvirtina, kad pareiškėjas pageidavo gydytojo dermatologo ir akių gydytojo konsultacijų, tačiau po gydančio mediko apžiūros medicininių indikacijų skirti pareiškėjui gydytojo dermatologo konsultaciją nenustatyta, tai paaiškinta pareiškėjui; pareiškėjo buvimo LAVL metu gydytojas oftalmologas atostogavo, tačiau ūmios patologijos, dėl kurios būtų reikalinga šio specialisto konsultacija III lygio gydymo įstaigoje, po pareiškėjo apžiūros jam taip pat nenustatyta, be to, pareiškėjui paaiškinta jo būklė (kad nėra ūmaus akių susirgimo) bei tai, kad regėjimo aštrumą galės pasitikrinti po gydytojo oftalmologo atostogų, t. y. rugsėjo mėn. (b. l. 84). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas gydymosi LAVL metu 2012-07-26–2012-08-02 pageidavo gydytojo dietologo konsultacijos. Pažymėtina, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir jam pageidaujant, skirtas maitinimas, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakyme Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo taisyklės), pagal kurių 7 punktą ligoniai, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose ir kuriems pagal juos gydančių gydytojų išvadas yra paskirtas dietinis maitinimas, maitinami pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį.

Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1993 (b. l. 72–92), pareiškėjas skundėsi maudžiančiais skausmais epigastriume, ypač po aštraus maisto, pareiškėjas buvo nepatenkintas, kad neskiriami vaistai nuo skausmo (dėl skausmų juosmenyje), tačiau jam paaiškinta, kad, esant diskomfortui viršutinėje pilvo dalyje, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo kontraindikuotini, nes sukelia skrandžio ir žarnyno gleivinės pažeidimą, o pareiškėjo nusiskundimai dėl šių simptomų jau yra. Atsižvelgę į medicinines indikacijas, LAVL gydytojai negalėjo skirti ir neskyrė nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Teismas pažymi, kad gydymo stacionare istorijoje Nr. 1993 neužfiksuota pareiškėjo nusiskundimų dėl nemigos, sąlygotos skausmų, taigi, ir šis pareiškėjo skundas nėra įrodytas.

Pažymėtina ir tai, kad LAVL 2012-08-03 rašte Nr. 7-364 (b. l. 16, 71), be kita ko, nurodė, kad: LAVL dietologo etatas nenumatytas, nekonkretindama pareiškėjo gydymosi laikotarpio, nurodė, jog gydymosi stacionare laikotarpiu, remiantis pareiškėjo skundais ir pageidavimu, jam paskirti vaistai, gerinantys virškinimo sistemos darbą, bei vegetariška mityba; nugaros skausmo sindromas buvimo stacionare metu nebuvo didelis, poreikio vaistams nuo skausmo nebuvo; stacionare pareiškėjui buvo suteiktos realios gyvenimo sąlygos.

Atsižvelgiant į nurodytus faktus, pareiškėjo skundai dėl gydymo LAVL šiuo požiūriu, t. y. dėl gydytojo dietologo, gydytojo dermatologo ir oftalmologo paslaugų nesuteikimo, sutrikusio virškinimo ir skausmų dėl nuolatinio vaistų nuo skausmo vartojimo, dėl nuo skausmų kankinančios nemigos, dėl išrašymo iš LAVL nebaigus pareiškėjo gydymo dėl virškinimo atmestini. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus jo skundus ir galimai LAVL padarytus pažeidimus. Teismas konstatuoja, kad LAVL administracijos neteisėti veiksmai dėl nurodytų epizodų nenustatyti, todėl valstybės pareiga atlyginti žalą negali kilti, taigi, dėl šių reikalavimų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo prarastos maisto porcijos (žuvies kotleto)

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas); kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Departamento direktoriaus įsakyme (34 punktas). Kalinimo įstaigos, kurios perka maitinimo paslaugą, duomenų apie maitinamų asmenų skaičių pateikimo sąlygas nustato sutartyse (Maitinimo taisyklių 11 punktas). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina (LAVL 2012-08-24 raštas Nr. 7-415 (b. l. 17–18, 69–70) ), kad: pagal LAVL direktoriaus patvirtintą pacientų, gydomų LAVL stacionare, dienotvarkę, vakarienė vyksta nuo 17.00 val. iki 17.45 val., pagal maisto tiekimo sutartį maistas LAVL tiekiamas iš Lukiškių TI-K valgyklos; LAVL dietistė iki 13 val. Lukiškių TI-K pateikia pažymą apie gydomų ligoninėje pacientų skaičių, pažymą apie papildomai atvykusius į LAVL pacientus galima pristatyti į Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrių iki kitos dienos 9 val. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas į LAVL buvo konvojuotas 2012-07-26, atvykimo laikas – 16.00 val. (b. l. 77), iš priėmimo kambario išvyko 16.10 val., į Vidaus ligų skyrių atvyko 2012-07-26 17.00 val. (b. l. 77). Pažymėtina, kad pareiškėjui atvykus į LAVL 2012-07-26 pagal sudarytas maisto tiekimo sutartis LAVL administracija negalėjo įtraukti jo į pacientų skaičių, kuriems tą dieną turi būti duodama vakarienė (žuvies kotletas), kadangi pareiškėjas atvyko į LAVL pavėlavęs vakarienei, tačiau jis galėjo kreiptis į pareigūnus dėl maitinimo (sauso maisto davinio), apie tai jis žinojo, kadangi ne kartą buvo konvojuotas į LAVL ir kreipęsis dėl maisto davinio išdavimo (žr. LAVL 2012-08-24 raštą Nr. 7-415 (b. l. 17–18, 69–70) ), tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jam nebuvo žinoma apie galimybę atvykus į LAVL gauti sausą maisto davinį, be to, teismas nustatė, kad LAVL pareiškėjui atvykus negalėjo užtikrinti vakarienės maitinimo, į įstaigos administraciją dėl sauso davinio pareiškėjas nesikreipė, taigi, LAVL administracijos neteisėti veiksmai šiuo atveju nenustatyti, todėl valstybės pareiga atlyginti žalą kilti negali ir pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo, negavus maisto porcijos (žuvies kotleto), atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo skundų, kad LAVL nėra karšto vandens, nesuteikta teisė kiekvieną dieną ar atvykus į LAVL naudotis dušu

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (šios taisyklės privalomos ir LAVL (8.5 punktas) ) naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše (257 punktas), ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė, be kita ko, pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius (258 punktas). Remiantis LAVL į bylą pateiktais duomenimis (žr. LAVL 2012-08-24 raštą Nr. 7-415 (b. l. 17–18, 69–70)), LAVL duomenys apie suimtųjų, nuteistųjų vedimą į dušą nerenkami, LAVL pacientai vedami pagal LAVL direktoriaus įsakyme patvirtintą grafiką, kuriame, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, nustatytas atskiras naudojimosi dušu laikas kiekvienam skyriui, sudarant sąlygas pasinaudoti dušu ne mažiau kaip kartą per savaitę, o pagal medicinos darbuotojų rekomendacijas, nuteistieji gali būti vedami į dušą ir dažniau. Taigi, šioje administracinėje byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjui neleista pasinaudoti dušu, jam atvykus į LAVL, taip pat kad pareiškėjo teisė naudotis dušu buvo ribojama, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Remiantis protingumo kriterijais konstatuotina, kad asmenys dušu naudojasi, t. y. prausiasi duše, ne šaltu, o karštu vandeniu, be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad LAVL pareiškėjo gydymosi laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2012-08-02 nebuvo karšto vandens.

Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo skunde nurodytas aplinkybes dėl karšto vandens nebuvimo LAVL ir teisės atvykus į LAVL naudotis dušu nesuteikimo ar teisės naudotis dušu ribojimo, pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, bei neįrodė dėl to patirtos neturtinės žalos, taigi, LAVL administracijos neteisėti veiksmai ir šiuo atveju nenustatyti ir valstybės pareiga atlyginti žalą kilti negali, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo, nesuteikus galimybės pasinaudoti dušu ir dėl karšto vandens nebuvimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo skundų, kad po 22.00 val. išjungiami elektros lizdai, jam neleista žiūrėti olimpinių žaidynių

Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 117 straipsniu, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą, nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakyme. Remiantis LAVL 2012-08-24 rašte Nr. 7-415 (b. l. 17–18, 69–70) pateiktais duomenimis, pagal LAVL direktoriaus įsakyme patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę nuo 22.00 val. iki 6.00 val. laikas yra skirtas miegui, todėl darytina išvada, kad miego metu (t. y. po 22.00 val.) elektros lizdai pareiškėjui nėra reikalingi, taigi, dėl to skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nenurodo, kada tiksliai jam buvo uždrausta žiūrėti olimpines žaidynes, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo uždrausta ir kada buvo uždrausta žiūrėti olimpines žaidynes, LAVL administracijos neteisėti veiksmai ir šiuo atveju nenustatyti ir valstybės pareiga atlyginti žalą negali kilti, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo, nesuteikus jam galimybės žiūrėti olimpines žaidynes, taip pat dėl po 22.00 val. neveikiančių elektros lizdų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo skundo, kad pareigūnas atsisakė parodyti asmens ženklą

Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 52 punktu, pataisos įstaigų darbuotojai privalo nešioti ant viršutinių drabužių prisegtas korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardija datos, laiko, kitų aplinkybių, kai tariamai pareigūnas atsisakė parodyti asmens ženklą, t. y. nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiuo klausimu. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad LAVL pareigūnai tarnybines pareigas atlieka, taip pat ir nešioja korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos, pažeisdami teisės aktų nuostatas, todėl ir šiuo atveju LAVL administracijos neteisėti veiksmai nenustatyti, taigi, pareiškėjo skundas dėl patirtos žalos yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl pareiškėjo skundo, kad 2012-08-01 jis verstas vykti į viešąją įstaigą, vilkėdamas pižamą

Remiantis pareiškėjo gydymosi LAVL metu 2012-07-26–2012-08-02 galiojusiu LAVL direktoriaus 2010-02-19 įsakymu Nr. 1-24 „Dėl konvojuojamųjų apsaugos plano“, konvojuojamieji privalo būti apsirengę pižamą ir avėti nuosavą avalynę. Pareiškėjas 2012-08-01 buvo konvojuotas į aukštesnio lygio ligoninę dėl gydytojo specialisto konsultacijos, o ne į kitokio pobūdžio viešąją įstaigą ar vietą, todėl LAVL pareigūnų veiksmai pareiškėjo orumo nepažemino. Priešingus faktus patvirtinančių aplinkybių pareiškėjas nepateikė, t. y. neįrodė iš šios situacijos kildinamos patirtos neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atlyginti žalą dėl to, kad 2012-08-01 jis verstas vykti į aukštesnio lygio ligoninę dėl gydytojo specialisto konsultacijos, vilkėdamas pižamą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo skundų, kad LAVL nėra televizoriaus, garso grotuvo ir radijo imtuvo

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte išvardyti daiktai, kuriais (įsigytais ar perduotais) gali naudotis nuteistieji asmenys (išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis), taip pat ir radijo imtuvais (173.1 punktas), garso grotuvais (173.5 punktas), televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras (173.6 punktas), o naudojimosi šių taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius (173¹ punktas). Šių taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, išskyrus nurodytus 173.16 punkte, turi būti ne galingesni kaip 2 000 W, techniškai tvarkingi, atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, o techniškai netvarkingi daiktai perduodami saugoti pataisos įstaigoje arba grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal nuteistojo rašytinį prašymą; visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis (173² punktas). Taigi, pareiškėjas turėjo galimybes naudotis techninėmis priemonėmis, todėl ir šiuo aspektu jo teisės nebuvo pažeistos, o todėl jis negalėjo patirti neturtinės žalos, be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl negalimumo naudotis technine įranga. Taigi, ir šiuo atveju LAVL administracijos neteisėti veiksmai nenustatyti ir neįrodyti ir valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui negali kilti.

Dėl pareiškėjo skundų, kad LAVL nėra poilsio kambario, džiovyklos, skalbyklos, virtuvės

Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. Nr. V-82 įsakyme patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles jos privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sąlygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu (2 punktas). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas pataisos namuose nuteistiesiems įrengiami, be kita ko: sanitarinis ir higienos mazgas, laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, esant techninėms galimybėms – virtuvėlė. Be to, Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2012-08-06 skundą, yra nurodęs, kad nurodytos pareiškėjo skundžiamos patalpos LAVL yra (b. l. 6). Taigi, ir šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti LAVL administracijos neteisėtus veiksmus konstatuoti ir įpareigoti valstybę atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

Dėl pareiškėjo skundų, kad nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, kad teko būti palatoje, kurioje trūko baldų, dieninis apšvietimas nebuvo tinkamas, nes palatoje buvo vienas langas, patalynė buvo susidėvėjusi, be spaudų

Pareiškėjas nurodytų savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, o Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2012-08-06 skundą, 2012-09-05 rašte Nr. 2S-3971 (b. l. 6), be kita ko, nurodė, kad skundžiama aplinkybė dėl inventoriaus trūkumo neatitinka tikrovės, pažymėjo, jog: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ligoninės palatų remontui bei sugadinto, sulaužyto turto remontui skiria tiek lėšų, kiek gali skirti; LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas; LAVL esančias vertybes dažnai laužo ir gadina patys nuteistieji pacientai. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad 2012-08-02 LAVL patikrinimą atliko Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai ir surašė patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-892, kuriame įvertinta palatos Nr. 1 būklė. Nustatyta, kad ji vėdinama per atvirus langus, patikrinimo metu palata buvo tvarkinga, visiems ligoniams buvo išduotas tinkamas naudoti minkštasis inventorius, švarūs lovos skalbiniai, minkštasis inventorius (čiužiniai) yra dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje po kiekvieno paciento išrašymo. Taigi, ir šiuo atveju LAVL administracijos neteisėti veiksmai nenustatyti ir neįrodyti ir valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui negali kilti.

Dėl pareiškėjo skundų, kad nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjui teko būti palatoje, kurioje vienam asmeniui buvo skirtas tik 2 m² plotas

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 66–68), be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2012-07-26 iki 2012-08-02, t. y. 7 dienas, Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje; pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 m² palatos plotas, tačiau LAVL dėl to negali atsakyti, nes negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų (suimtųjų ir nuteistųjų) skaičiui ir jų nepriimti, be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus suimtiesiems ir nuteistiesiems, įtvirtintus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme; pareiškėjas dėl to galėjo patirti tik trumpalaikius ir mažareikšmius nepatogumus.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.¹4 p. iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarime Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Šios administracinės bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012-07-26 iki 2012-08-02, pareiškėjas buvo laikomas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas – 22,84 m², joje yra 6 miegamosios vietos (LAVL 2013-09-16 raštas Nr. S-4573 (b. l. 157)). Pareiškėjas skunde teismui (b. l. 1–3) teigia, kad palatoje jis buvo laikomas kartu su asmenimis, kai vienam asmeniui teko 2 m² ploto. LAVL nepateikė duomenų, kiek pacientų nuo 2012-07-26 iki 2012-08-02 buvo gydoma LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, tačiau, kaip minėta, atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose darytina išvada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju V. K. LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1 laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. K. laikotarpiu nuo 2012-07-26 17.00 val. (atvykimo į LAVL Vidaus ligų skyrių laikas (b. l. 77)) iki 2012-08-02 palatoje Nr. 1 laikytas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų minimalių reikalavimų: pagal LAVL pateiktus duomenis (LAVL 2013-09-16 raštas Nr. S-4573 (b. l. 157)) Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1 yra 6 miegamosios vietos, palatos plotas – 22,84 m², taigi, preziumuotina, kad nuo 2012-07-26 17.00 val. iki 2012-08-02 pareiškėjui galėjo tekti tik ~ 3,81 m² (22,84 m² / 6) palatos ploto.

Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, reiškiantis ir tai, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą, elgesį arba būti taip baudžiamas.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami, asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, priklausantis nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peersas prieš Graikiją, 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytą EŽTT praktiką, teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos būklę. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr. administracines bylas Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).

Remiantis pareiškėjo skundu, dėl laikymo palatoje, kurioje jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrė tam tikrų nepatogumų ir diskomfortą. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, psichinė ar fizinė būklė, ar jis būtų patyręs tokių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti pripažinti žmogaus kankinimu, pagal Konvencijos 3 straipsnį, teismas nenustatė, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę (nuo 2012-07-26 17.00 val. iki 2012-08-02), į tai, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje, kuriame minėtu laikotarpiu gydytas pareiškėjas, palatos nėra rakinamos, kad yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje (žr. LAVL 2013-09-16 raštą Nr. S-4573 (b. l. 157)), į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklei, į tai, kad pareiškėjo ligos eiga, būnant LAVL, buvo be patologijos, o išrašant sveikatos būklė, palyginti su buvusia atvykus į LAVL, išliko tokia pati, t. y. buvo patenkinama (epikrizė, ligos istorijos Nr. 12/1993 (b. l. 92)), pareiškėjas buvo išleistas iš LAVL į pataisos namus, konstatuoja, kad V. K. galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktuose garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Teismas taip pat akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis.

LVAT ir EŽTT praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013 ir kt.; EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Taigi, nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę nuo 2012-07-26 17.00 val. iki 2012-08-02 neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, t. y. pagal CK 6.271 straipsnį neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į kalinimą teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismas akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymuose nustatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas); pagal CK 1.138 straipsnio 8 punktą asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

Nustatyta, kad minimalus vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas pareiškėjui V. K. nebuvo garantuotas nuo 2012-07-26 17.00 val. iki 2012-08-02, pareiškėjas buvo laikomas LAVL Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kuri nerakinama, ir turėjo galimybę visą dieną (nuo 6 val. iki 22 val.) laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad iš dalies mažą LAVL palatos plotą kompensavo pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Teismas pažymi, kad tai nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiškėjui nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, tačiau daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Pagal ABTĮ nuostatas pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Teismas pakartotinai pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jo reikalavimus atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl LAVL veiksmų patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojo išimtinai abstrakčiais teiginiais dėl patirtų nepatogumų LAVL, konkrečiai ir aiškiai neapibrėžė, kuo galėjo pasireikšti administracijos veiksmų neteisėtumas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skunde išdėstytus argumentus, ir leidžiančių nustatyti, ar pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala. Pareiškėjo teiginius (išskyrus dėl asmeniui tenkančio ploto LAVL palatoje) paneigia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi, neįrodžius Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pareiga atlyginti žalą nekyla.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. K. skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo V. K. teisė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2012-07-26 17.00 val. iki 2012-08-02 būti laikomam palatoje, kurioje jam būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis LAVL palatos plotas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nebuvo nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. nenustatyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėti veiksmai, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 127 ir 129 straipsniais teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. K. teisė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje būti laikomam palatoje, kurioje jam būtų užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos plotas. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą pareiškėjo V. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė