Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (el. b. l. 13–14). Už tiektą šilumos energiją nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. susidarė 1031,95 Eur skola (el. b. l. 16). Atsakovei laiku neatsiskaičius, ieškovė priskaičiavo 11,22 Eur delspinigių nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. (el. b. l. 17).

Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam J. Basanavičiaus al. 62-62, Kaune, ieškovė tiekė centralizuotą šilumą, todėl ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo–pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (CK 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir nesant tarp šalių rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, šalių teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo gyvenamajai patalpai, kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo–pardavimo santykiai. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis, yra atlygintinė, kas reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). Atsakovė tinkamai nevykdė savo kaip šilumos vartotojos įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją. Atsakovė yra skolinga 1031,95 Eur už parduotą šilumos energiją nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d., todėl ši suma priteisiama iš atsakovės ieškovei (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CK 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovei laiku neatsiskaičius, iš atsakovės priteisiama ieškovei 11,22 Eur delspinigių, priskaičiuotų nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. (CK 6.71 straipsnis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnis)

Atsakovė prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteisiamos 61,01 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą iš viešųjų registrų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteisiamos sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, gaunamas visų rūšių pajamas, turimas pinigines prievoles ir kt.). Nesant tokių duomenų teismas negali visapusiškai įvertinti atsakovės turtinės padėties, todėl prašymas dėl skolos mokėjimo dalimis atmetamas (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovė turi teisę teikti tokį prašymą po sprendimo priėmimo, pateikdama visus aukščiau nurodytus duomenis apie savo turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 1 031,95 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt vieno euro 95 ct) skolą, 11,22 Eur (vienuolikos eurų 22 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,01 Eur (šešiasdešimt vieno euro 1 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atmesti atsakovės A. B. prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.