- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-825-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02509-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- E. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolis Z. Z., antstolis V. D., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „JMA Centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tamtamas“; nustatyti 200 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį patvirtinti 400 Eur sumą.
2. Nurodė, kad susiduria su finansiniais sunkumais, todėl nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam kas mėnesį teikia išlaikymą. Pagrindinė skola, kurios išieškojimą vykdo antstoliai V. D. bei A. S., susidarė įmonės (duomenys neskelbtini) vardu imant paskolas darbuotojų atlyginimų išmokėjimui. (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2013 m. sausio 18 d. priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Kadangi pareiškėjas už įmonės paimtas paskolas laidavo, negrąžinto kredito išieškojimas pradėtas iš pareiškėjo. Pagal 2021 m. vasario 18 d. antstolio V. D. pažymą, skolos likutis reikalavimo teisę perėmusiam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ yra 3 845,17 Eur negrąžintas kreditas, 400,66 Eur delspinigiai, 2 426,83 Eur palūkanos, 109 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 6 781,66 Eur. Pagal antstolio A. S. 2021 m. balandžio 1 d. pažymą, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) likusi išieškoti suma kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ yra 31 349,90 Eur bei 1 701,54 Eur vykdymo išlaidų, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) likusi išieškoti suma kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ yra 667,97 Eur bei 37,10 Eur vykdymo išlaidų. Bendra įsiskolinimų suma kreditoriams yra 42 573,44 Eur. Teigė, kad neturi finansinių galimybių iš karto grąžinti visus įsiskolinimus kreditoriams, tačiau stengiasi gauti didesnes pajamas, kad būtų įmanoma kuo greičiau ir didesnėmis sumomis padengti susidariusius įsiskolinimus. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), užima (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos yra 429,98 Eur per mėnesį. Nurodė, kad neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, akcijų ar vertybinių popierių. Pareiškėjas nėra atsidaręs banko sąskaitų, grynųjų pinigų likutis lygus 0,00 Eur. Taip pat nurodė, jog turi paveldėjimo teisę į mirusios mamos butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kurią sudaro vaiko išlaikymas, mokesčiai už komunalines paslaugas, kambario nuomą, maistui būtinos išlaidos, išlaidos transportui, higienos prekėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
3.1. Pareiškėjas po savo mamos mirties turėjo visas teisines prielaidas nuosavybės teise įgyti turto, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, būtų buvusi 26 350 Eur. Tokio turto įgijimas būtų žymiai pagerinęs pareiškėjo mokumą, leidęs didele dalimi atsiskaityti su kreditoriais, o palikimo nepriėmimas vertintinas kaip pareiškėjo nepateisinamas nepasinaudojimas galimybėmis savo turtinę padėtį pagerinti.
3.2. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tarp pareiškėjo sveikatos problemų ir mažo darbo užmokesčio būtų priežastinis ryšys. Lygiai taip pat byloje nėra duomenų, kad 2018 m. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ar kiti pareiškėjo turimi sveikatos sutrikimai neleistų jam užsidirbti jo kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą.
3.3. Pareiškėjo sąmoningas neveikimas turėjo reikšmingą įtaką besitęsiančiam pareiškėjo nemokumui, t. y. tarp šių aplinkybių ir nemokumo yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas savo kreditorių atžvilgiu buvo nesąžiningas ir kartu egzistuoja pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Kadangi jo sesuo rūpinosi mama ir mamai priklausančiu gyvenamuoju būstu, prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, tvarkė šį gyvenamąjį būstą, jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Jo skolos susidarė dar iki pareiškėjo mamos mirties, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėjas leido sąmoningai susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Be to, jis savo teise priimti palikimą gali pasinaudoti.
5.2. Kadangi paveldėjimo teisė areštuota, pareiškėjas neturėjo jokių galimybių pasinaudoti teise priimti palikimą, panaikinus taikomus apribojimus, jis kreipsis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo.
5.3. Dabartinė jo darbovietė yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, dėl to jo atlyginimas yra nepakitęs.
5.4. Pirmos instancijos teismas aiškindamas pareiškėjo nesąžiningumą, visai neatkreipė dėmesio į tai, kad kreditorius (duomenys neskelbtini) neginčija pareiškėjo sudarytų sandorių, kurie galimai pažeistų kreditorių interesus.
5.5. Į bylą pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kokios ligos pareiškėjui nustatytos, kokių veiksnių pareiškėjas privalo vengti. Pažymėtina, kad pareiškėjui be kitų ligų yra nustatyta mišri (duomenys neskelbtini), kurios negalima išgydyti. Gydymo tikslas yra sumažinti širdies ligų ir jų komplikacijų riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą iš esmės motyvuodamas tuo, kad palikimo nepriėmimas ir pastangų gauti pajamas, kurias pareiškėjas yra pajėgus gauti, nebuvimas turėjo reikšmingą įtaką besitęsiančiam pareiškėjo nemokumui, t. y. tarp šių aplinkybių ir nemokumo yra priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas savo kreditorių atžvilgiu buvo nesąžiningas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
9. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
10. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, <...> ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
11. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
12. Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama po pareiškėjo mamos mirties (duomenys neskelbtini) į palikimą galėjo pretenduoti du pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – pareiškėjas ir jo sesuo L. R., tačiau dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik pareiškėjo sesuo. Esant tokiai situacijai, kai pareiškėjo finansinė būklė yra atitinkanti nustatytus nemokumo kriterijus, toks pareiškėjo elgesys, kai jis sąmoningai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vertintinas kaip siekis neįgyti jam paveldėjimo teise priklausančio turto dėl to, kad nebūtų pradėti išieškojimo veiksmai būtent iš šio turto. Atmestini apelianto argumentai, kad jo paveldėjimo teisė areštuota, todėl jis neturėjo jokių galimybių pasinaudoti teise priimti palikimą. Tai, kad asmens paveldėjimo teisė areštuota nėra kliūtis pareikšti valią priimti palikimą, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į notarą ir jam nebuvo suteikta teisė priimti palikimą, priešingai, pareiškėjas pripažino, kad panaikinus taikomus apribojimus, jis kreipsis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo. Tokie pareiškėjo veiksmai kaip vengimas kreiptis dėl palikimo priėmimo vertintini kaip nesąžiningi, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palikimo nepriėmimas vertintinas kaip pareiškėjo nepateisinamas nepasinaudojimas galimybėmis savo turtinę padėtį pagerinti ir tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, jog pareiškėjas nededa pastangų susirasti geriau apmokamą darbą ir tokie pareiškėjo veiksmai vertinami ne kaip negalėjimas, o nenorėjimas vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius, siekia apie 430 Eur per mėnesį, dirba (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) darbo patirtį. Iš rekvizitai.lt esančios nurodytos informacijos apie įmonę (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonės veiklos sritis yra statyba, dirba 6 darbuotojai, vidutinis gaunamas atlyginimas yra 429,99 Eur, taigi mažai tikėtina, kad atsižvelgiant į šiuo metu padidėjusį statybų poreikį tiek vykdomojo direktoriaus, tiek ir kitų įmonės darbuotojų atlyginimas būtų 430 Eur. Tai, kad įmonė įtraukta į VMI sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, nesudaro pagrindo įmonės būklę šiuo metu vertinti kaip kritišką, nes tokios mokestinės pagalbos priemonės šiuo metu taikomos didžiajai daliai įmonių Lietuvoje. Nors apeliantas teigia, kad turi ribotas galimybes kitą darbą susirasti dėl savo sveikatos būklės, tačiau nepateikė duomenų, kad jam nustatytas sumažinto darbingumo lygis (CPK 178, 185 straipsniai). Apelianto pateiktos pažymos iš medicinos įstaigos apie jo patirtas sveikatos problemas neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad yra sumažėjęs jo darbingumas ir kad jis pelningesnėje įmonėje savo kvalifikaciją atitinkančio geriau apmokamo darbo negali dirbti nei šiuo metu, nei ateityje. Taigi pasyvus apelianto elgesys susijęs su jo nemokumo būsena. Šiuo atveju pagrindą priežastiniam ryšiui tarp jo nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokus, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi nesąžiningai sąmoningai nepriimdamas palikimo ir nedėjo pakankamų pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti. Tokie nustatyti jo veiksmai leido pirmosios instancijos teismui prieiti prie išvados, kad pareiškėjas nesiekia gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leidžia išlikti tokiai situacijai tikėdamasis, kad netenkinti kreditoriaus reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
15. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.