Kauno apygardos teismo nutartis

1. I. N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu T. J. 2017 m. kovo 21 d. testamentą, sudarytą Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. P., ir priteisti iš atsakovių notarės A. P. ir B. O. K. bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad jis eilę metų rūpinosi savo senele (ieškovo tėvo motina) T. J., padėjo jai buityje, vežiojo pas gydytojus, pirko maisto produktus, reikiamus vaistus. Senelės ir anūko santykiai buvo geri, todėl 2008 m. sausio 29 d. T. J. sudarė testamentą, pagal kurį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovui. Po testamento sudarymo ieškovas ir toliau rūpinosi savo senele, kurios sveikata dėl jos garbaus amžiaus blogėjo. 2011 m. antroje pusėje ieškovui prireikė darbo reikalais laikinai išvykti į užsienį. Rūpinimąsi ieškovo senele T. J. laikinai perėmė ieškovo sesuo I. V. (gyvenanti gretimame name) ir ieškovo sutuoktinė J. P.. 2016 m. pradžioje senolė beveik nieko nematė. 2017 m. liepos 27 d. – 2017 m. rugpjūčio 4 d. gydymo stacionare VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje metu T. J. diagnozuoti miego ir atminties sutrikimai, padvigubinta antipsichozinių medikamentų dozė, kas patvirtina, kad pacientės psichikos sutrikimai vis didėjo. (duomenys neskelbtini) T. J. mirė. Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 31 d. ieškovo sutuoktinė J. P. dėl T. J. priežiūros nutraukė darbo santykius ir slaugė senelę iki jos mirties ((duomenys neskelbtini)). 2017 m. vasarą ieškovo sutuoktinė nerado močiutės namie. Iš kaimynų sužinojo, kad senyva moteris išsivežė T. J.. Senolę rado pas atsakovę B. O. K.. Močiutė buvo itin blogos būklės, todėl buvo skubiai hospitalizuota Kauno klinikinėje ligoninėje, iš kur slapta atsakovė išvežė močiutę į slaugos namus. Atsakovė slėpė nuo ieškovo šias aplinkybes. Ieškovas perskambinęs ligonines, rado T. J. slaugos namuose. Senelė verkė, prašėsi namo, skundėsi, kad atsakovė verčia ją saujomis vartoti kažkokias tabletes ir rašytis kažkokiuose popieriuose. Ieškovas parsivežė senelę namo, į T. J. butą, kur paskutinius keletą metų su savo šeima slaugė ją iki jos mirties. Po T. J. mirties ieškovas kreipėsi į Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notarą M. V. dėl senelės palikimo priėmimo, kur sužinojo, kad 2017 m. kovo 21 d. Kauno miesto 15-ame notarų biure pas notarę A. P. yra sudarytas kitas T. J. testamentas, pagal kurį ji visą savo turtą paliko atsakovei B. O. K.. Ieškovas yra įsitikinęs, kad 2017 m. kovo 21 d. testamentą T. J. pasirašė nesuprasdama savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis), atsakovei piktavališkai pasinaudojus bejėgiška senolės padėtimi. Įrašai T. J. ambulatorinėse asmens sveikatos istorijose įrodo, kad senolė 2017 m. kovo 21 d. testamento surašymo dienai ne tik beveik nieko nematė, bet ir silpnai girdėjo, dėl senatvinės kraujagyslinės demencijos blogai orientavosi aplinkoje, matė haliucinacijas, vartojo stiprius antipsichozinius medikamentus. Net ir būdama sąmoninga T. J. niekada nebūtų palikusi savo turto mažai pažįstamam asmeniui – atsakovei. Net ir gilioje demencijoje paskutiniais gyvenimo mėnesiais T. J. visą laiką kartojo, kad savo butą po mirties paliko N. (ieškovui). Apie jokį kitą savo testamentą ji neužsiminė, nes pati nežinojo, kad toks testamentas egzistuoja. 2017 m. kovo 21 d. testamente rašoma, kad jis T. J. perskaitytas bei išverstas iš lietuvių kalbos į rusų kalbą žodžiu. Tokiu būdu, galimai testamentą surašiusi notarė pastebėjo, kad T. J. nemato dokumento teksto ir pati negali jo perskaityti. Ieškovas abejoja T. J. gebėjimu girdėti jai skaitomą tekstą. Testamente nėra įrašo, kad verčiant jį į rusų kalbą būtų dalyvavęs kvalifikuotas vertėjas, kuris turėtų būti supažindintas su atsakomybe už netinkamą vertimą. Todėl, ieškovo nuomone, testamentą bandė išversti pati notarė, neturinti tam jokių įgalinimų ir galimai tinkamų žinių (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Nėra jokių įrodymų, kad T. J. pasirašė būtent tą testamentą, kuris jai buvo neva garsiai perskaitytas. Kai testatorius dėl kokių nors priežasčių (fizinių trūkumų, ligos ar kt.) pats negali pasirašyti testamento, tokio testamento pasirašyme turėtų dalyvauti liudytojai (CK 5.29 straipsnis). T. J. dėl itin silpno regėjimo, net ir suprasdama savo veiksmų esmę, negalėjo pasirašyti testamento, nes nematė jo teksto. Todėl tokį testamentą turėjo pasirašyti kitas asmuo ar pati testatorė, dalyvaujant ne mažiau, kaip dviem liudytojams. Be to, T. J. ginčijamą testamentą pasirašė kirilicos rašmenimis, nors ji niekada nuo dvidešimties metų amžiaus gyvendama Lietuvoje tokių rašmenų nenaudojo, kas rodo itin gilią senatvinę kraujagyslinę demenciją (kai asmuo gyvena praeitimi, iliuzijų pasaulyje, atsimena tik tolimos vaikystės įvykius).