- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- A-502-1269-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. K. ir Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Studijų kokybės vertinimo centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir Centras), 800 Lt turtinei žalai atlyginti; taip pat prašė priteisti iš Centro 2 000 Lt moralinei žalai atlyginti. Skunde paaiškino, kad 2008 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Centrą su prašymu pateikti papildomų studijų dalykų aprašų, gautų iš Tarptautinės Baltijos akademijos, kopijas. Centras 2008 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 4-1487, vadovaudamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė pateikti studijų dalykų aprašus. Manydamas, jog Centro sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija). Skunde nurodė įstatymo pažeidimo faktą įrodančias aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad prašoma informacija susideda iš jo baigtos teisės programos studijų dalykų aprašų, kurie yra tiesiogiai susiję su įgytu diplomu ir kvalifikacija. Komisija 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2008/03-4R-117 nustatė, jog Centro priimtas sprendimas Nr. 4-1487 atsisakyti teikti informaciją pareiškėjui jo prašoma forma yra nepagrįstas, ir įpareigojo Centrą panaikinti 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 4-187 ir iki 2008 m. liepos 1 d. pakartotinai išnagrinėti 2008 m. balandžio 9 d. prašymą. Centras, pakartotinai išnagrinėjo jo 2008 m. balandžio 9 d. prašymą, 2008 m. birželio 30 d. pateikė prašomą informaciją. Studijų dalykų aprašai buvo reikalingi siekiant palyginti juos su diplomo priedu ir tinkamai pasiruošti 2008 m. liepos 8 d. įvykusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžiui. Siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, dėl specialių žinių stokos turėjo pasinaudoti teisininko A. V., veikiančio pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (21.26)-332-530, teikiamomis teisinėmis paslaugomis ir už skundo parengimą Komisijai sumokėjo 800 Lt. Dėl Centro neteisėtų veiksmų patyrė 800 Lt turtinę žalą. Dėl neteisėtų Centro veiksmų taip pat patyrė moralinę žalą – dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pažeminimą. Dvasiniai išgyvenimai buvo susiję su tuo, jog jaudinosi manydamas, kad Centras piktybiškai neteikia papildomos informacijos, susijusios su jo studijomis, trukdydamas tinkamai pasiruošti gynybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Dėl informacijos pateikimo vilkinimo neturėjo galimybės susidaryti objektyvios nuomonės apie visą Centro turimą informaciją, liečiančią jo vertinamą kvalifikaciją. Po 2008 m. gegužės 8 d. atsakymo blogai miegojo, jaudinosi, jog yra papildoma informacija, susijusi jo studijomis, dėl kurios gali užsitęsti kvalifikacijos pripažinimo procesas. 2008 m. birželio 19 d., eikvodamas savo laiką, dalyvavo Komisijos posėdyje. Ketino susitikti su Centro atstovais ir išsiaiškinti informacijos neteikimo priežastis, tačiau Centro atstovai neatvyko į posėdį, parodydami savo abejingumą. Remdamasis Konstitucijos 38 straipsnio 1 punktu, nurodė, kad negalėjo pilnai vykdyti savo, kaip vyro, pareigos rūpintis šeima, kadangi privalėjo skirti laiką įrodinėjant valstybės institucijos pareigą atlikti jai priskirtas funkcijas. Prižiūri savo senelius S. O. ir M. K.. Pagal įgaliojimą gauna jų pensijas, apmoka komunalinius mokesčius, prižiūri senelės butą, patenkina kitus būtinus poreikius. Nuo 2008 m. birželio 9 d. M. K. ir nuo 2008 m. birželio 13 d. S. O. yra nustatyti specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, kas yra susiję su papildomu dėmesiu garbingo amžiaus žmonėms. Dėl Centro neteisėtų veiksmų tik 2008 m. liepos 10 d. sutvarkė visus savo senelių dokumentus. Nurodė, kad Centras, nenorėdamas pateikti prašomų 45 lapų, atsiliepime Komisijai pateikė 343 lapus, akivaizdžiai diskriminuodamas jį, laikydamas jo teisėtus interesus mažiau svarbiais, tuo pažeisdamas lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principus (Konstitucijos 29 str.) ir tokiu būdu mažindamas pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas į Centrą kreipėsi dar 2007 m. vasario 26 d., siekdamas gauti Tarptautinėje Baltijos akademijoje įgytos teisininko aukštojo mokslo kvalifikacijos įvertinimą. Šis vertinimas atliekamas vadovaujantis 2005 m. sausio 21 d. priimtais ir 2005 m. sausio 28 d. įsigaliojusiais Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – ir Lisabonos konvencija), kitais teisės aktais. Vadovaujantis Lisabonos konvencijos III skyriaus 3 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją. Pagal Nuostatų 10 punktą vertinimui reikalingus dokumentus pateikia pats pareiškėjas. Taigi, tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina taisyklę, pagal kurią užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimui reikalingus dokumentus turi pateikti ne kvalifikacijos vertinimą atliekanti institucija, o asmuo, siekiantis kvalifikacijos įvertinimo. Aplinkybę, jog Centras teisėtai ir pagrįstai iš asmens, siekiančio kvalifikacijos įvertinimo, reikalauja studijų dalykų aprašų, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A39-1318/2008. Institucija, siekdama padėti pareiškėjui ir kitiems Tarptautinės Baltijos akademijos absolventams, pati išreikalavo iš aukštosios mokyklos studijų dalykų aprašus, nors tokia pareiga jai ir nepriklausė. Centro teigimu, kvalifikuojant teisinius santykius, privalu atskirti procesinio ir materialinio pobūdžio reikalavimus. Pareiškėjo prašymas priteisti 800 Lt tariamos turtinės žalos atlyginimą už procesinio dokumento parengimą Komisijai pagal savo prigimtį ir esmę yra ne materialinis teisinis reikalavimas, kylantis iš deliktų teisės, o procesinis reikalavimas atlyginti atstovavimo išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje. Dėl šios priežasties atstovavimo išlaidos nėra ir negali būti priskiriamos žalai taip, kaip ją apibrėžia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis. Išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu, atlyginimą reglamentuoja specialios teisės normos, įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatyme, Civilinio proceso kodekse. Įstatymų leidėjas sąmoningai ir tikslingai nenumatė, kad atstovavimo ar kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos galėtų būti atlygintos ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, jog administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. Vadinasi, atstovavimo išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą administracinėje ginčų komisijoje, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti atlyginamos. Nurodė, kad, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti „turtinės žalos“ atlyginimą, būtų suformuota ydinga praktika, pagal kurią administraciniai teismai faktiškai nagrinėtų asmenų prašymus atlyginti ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose patirtas išlaidas. Tokia praktika ne tik prieštarautų specialiam teisiniam reglamentavimui, kuris tokių išlaidų atlyginimo nenumato, bet ir būtų pavojingas valstybei – asmenys galėtų prisiteisti išlaidas, susijusias su ginčų nagrinėjimu administracinių ginčų komisijose, savivaldybių visuomeninėse administracinių ginčų komisijose, mokestinių ginčų komisijose ir visose kitose ikiteisminėse institucijose. Tokiu atveju, viešojo administravimo subjektai paprasčiausiai vengtų priimti asmenims nepalankius sprendimus. Atsakovo atstovo teigimu, D. K. neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio – būtinų dviejų sąlygų deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti 800 Lt turtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Įstatymai nenumato, kad asmeniui, negavusiam iš valstybės institucijos informacijos reikalaujama forma, galėtų būti atlyginta neturtinė žala. Pareiškėjas ir šiuo atveju neįrodė žalos buvimo fakto. Centras 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 4-1487 ne atsisakė pareiškėjui suteikti informaciją, o nepateikė informacijos tokia forma, kokios reikalavo pareiškėjas. D. K. buvo nurodyta, kad jis turi teisę susipažinti su Centro gautais studijų dalykų aprašais Centro patalpose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė D. K. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro, 800 litų žalą turtinei žalai atlyginti. Kitą D. K. skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais ir 6.271 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, t. y. be kaltės. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad Komisijos 2008 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 2008/03-4R-117 teismui nebuvo apskųstas. Atsakovas įpareigojimą, nustatytą Komisijos sprendime, pilnutinai įvykdė. Todėl teismas sprendė, kad Centro neteisėtų veiksmų faktas yra nustatytas. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2/2008 (b. l. 18) ir sąskaita faktūra Nr. 0007 patvirtina, kad pareiškėjas už skundo Komisijai parengimą A. V., veikusio pagal individualios veiklos pažymą Nr. (21.26)-332-530, sumokėjo 800 Lt. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008 ir ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, teismas padarė išvadą, kad išlaidos, patirtos bylinėjantis administracinių ginčų komisijoje, yra atlygintinos, jei atitinkamai proceso šaliai palankų sprendimą priima teismas. Šiuo gi atveju administracinis ginčas dėl informacijos nesuteikimo pasibaigė Komisijos priimtu sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad šalis, kuriai Komisija priėmė palankų sprendimą, negali reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius dėl kreipimosi į Komisiją ginant savo subjektines teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė D. K. palankų sprendimą – įpareigojo Centrą panaikinti savo priimtą administracinį aktą ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2008 m. balandžio 9 d. prašymą; rašytiniai įrodymai patvirtina patirtą 800 Lt turtinę žalą, todėl ji iš atsakovo priteistina pareiškėjo naudai.
Taip pat teismas nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nėra duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pareiškėjas kreipėsi į medikus ar psichologų tarnybą, vartojo vaistus, buvo sutrikęs jo poilsio režimas ir pan. Jo paaiškinimai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstraktūs, paremti subjektyviu įvykių vertinimu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Centro nepateikiamos informacijos, susijusios su jo studijomis, buvo trukdyta pasiruošti gynybai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Iš skundo matyti, kad Centras pareiškėjui prašomą informaciją suteikė 2008 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį byloje Nr. A39-1318/2008 priėmė 2008 m. liepos 18 d. Įvertinęs tai, kad teismo nutarties (sprendimo) paskelbimo atidėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsnio 4 dalies nuostatas yra galimas iki 10 dienų, teismas padarė išvadą, kad D. K. turėjo pakankamai laiko pasiruošti teisminei gynybai Vyriausiajame administraciniame teisme. Dėl tokių aplinkybių neturtinė žala negalėjo atsirasti. Neturtinės žalos atsiradimo siejimas su kreipimusi į teisininką taip pat yra nepagrįstas. Šalys savo teises gali ginti pačios arba per atstovus. Tai, kad Centro atstovai nedalyvavo Komisijos posėdyje, tuo, anot pareiškėjo, parodydami savo abejingumą, taip pat nėra pagrindas priteisti 2 000 Lt neturtinę žalą. Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovo atstovų privalomai dalyvauti Komisijos posėdžiuose. D. K. skunde taip pat įrodinėjo, kad dėl Centro veiksmų tik 2008 m. liepos 10 d. sutvarkė senelių dokumentus, tačiau tiesiogiai tinkamu dokumentų sutvarkymu yra suinteresuoti būtent minėti pareiškėjo seneliai, o ne jis pats. Todėl dėl vėlesnio dokumentų sutvarkymo žala galėjo atsirasti būtent S. O. ar M. K., bet ne pačiam pareiškėjui. Diskriminacijos, pažeminimo faktų teismas taip pat nenustatė. Atsiliepimo Komisijai dydį lėmė bylinėjimosi ribos, bylos sudėtingumas. Jis negali tiesiogiai būti sietinas su pareiškėjo prašomos informacijos dydžiu. Kitos skunde nurodomos aplinkybės taip pat nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo. Todėl D. K. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.
III.
Apeliaciniu skundu Studijų kokybės vertinimo centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Centro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, kurioje suformuota taisyklė yra taikoma tik procesiniams santykiams, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ją taikydamas materialiniams teisiniams santykiams reguliuoti, teismas padarė teisės taikymo klaidą – ABTĮ deliktinės civilinės atsakomybės klausimų nereguliuoja. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo 2008 m. pradžios pareiškėjas pateikė Centrui keliolika prašymų, taip siekdamas trikdyti valstybės institucijos darbą, ne visada jam suteiktomis teisėmis naudojasi sąžiningai. Taip pat išdėsto kitus argumentus, kurie jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra neginčijamų įrodymų apie pareiškėjo patirtą žalą – pareiškėjo pateikta 2008 m. birželio 4 d. sąskaita-faktūra patvirtina ne apmokėjimo, o paslaugų suteikimo faktą.
Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro jo naudai 2000 Lt neturtinės žalos. Savo reikalavimą grindžia LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 motyvais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nes nesant tiesioginių įrodymų, pirmosios instancijos teismas vietoj neturtinės žalos atlyginimo pinigais, turėjo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, o ne atmesti jį. Remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, pareiškėjas nurodo, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams, kriterijai. Nesutinka su teismo aiškinimu, jog tik kreipimasis į medikus ar psichologinę tarnybą gali įrodyti neturtinės žalos atsiradimą. Be to, netinkamai aiškinta ir galimybė pasirengti bylos nagrinėjimui Vyriausiajame administraciniame teisme – Centro sprendimas suteikti informaciją buvo gautas tik 2008 m. liepos 8 d., t. y. tą dieną, kai vyko teismo posėdis. Be to, remdamasis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A18-807/2007, nurodo, kad neturtinė žala turi būti vertinama kaip materialinė kompensacija už patirtą moralinę žalą dėl neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Centro apeliacinį skundą D. K. prašo Centro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į D. K. apeliacinį skundą Centras prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Byloje yra kilęs ginčas dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo D. K. už tai, kad Studijų kokybės vertinimo centras nepagrįstai nepateikė pareiškėjui papildomų studijų dalykų aprašų, gautų iš Tarptautinės Baltijos akademijos, kopijų.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi procesinėmis normomis ir pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas sulygino su patirta turtine žala. Tokie apelianto argumentai atmestini. Pareiškėjo turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas negali būti sulygintos su bylinėjimosi išlaidomis ABTĮ prasme, kadangi jo skundas buvo nagrinėjamas tik Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Su Komisijos priimtu sprendimu Studijų kokybės vertinimo centras sutiko, jo neskundė, todėl byla nepasiekė teismo. Dėl šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti patirtų išlaidų bylinėjimosi išlaidomis. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jos galėtų būti pripažintos atlyginamomis pagal analogiją taikant ABTĮ nuostatas tokiu atveju, jei byla pasiektų teismą. Nagrinėjamuoju atveju, byla teisme nenagrinėta, todėl pareiškėjas, patyręs išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.
Turtinės žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Nagrinėjamoje byloje Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2008 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2008/03-4R-117 pripažino Studijų kokybės vertinimo centro atsisakymą teikti informaciją pareiškėjui jo prašoma forma nepagrįstu (b. l. 13-16). Ši aplinkybė patvirtina buvus neteisėtą valstybės institucijos veiką.
Pareiškėjo pateikta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2/2008 (b. l. 18), skundas Komisijai (b. l. 10-12) bei sąskaita faktūra, serija TK Nr. 0007, išrašyta 2008 m. birželio 4 d. (b. l. 19), patvirtina, kad kreipdamasis į Komisiją, pareiškėjas naudojosi teisininko paslaugomis, dėl ko patyrė 800 litų išlaidų. Atmestinas Institucijos teiginys, kad pateikta sąskaita faktūra-nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto – pačioje sąskaitoje-faktūroje esantis pinigų gavėjo parašas su prierašu patvirtina, kad 2008 m. birželio 4 d. sąskaita buvo apmokėta grynais pinigais. Išlaidos buvo akivaizdžiai susiję su neteisėtu Institucijos sprendimu, kuris Komisijos buvo panaikintas, todėl laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir atlygintinos. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl kitų pareiškėjo kreipimųsi ir prašymų atmestini, kadangi jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. T. y. sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti, kad asmuo, kreipęsis dėl moralinės žalos atlyginimo, iš tiesų patyrė fizinį skausmą, emociškai išgyveno ir pan. Patirti moralinio pobūdžio nepatogumai turi pasireikšti ne vienkartiniu išgyvenimu, o turi būti pakankamai intensyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad dvasiniai išgyvenimai turi pasireikšti būtent žalos atlyginimo prašančiajam asmeniui, o ne kitiems asmenims.
Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atlyginimo būtinumą. Pareiškėjo nurodyti nepatogumai dėl senelių priežiūros sudėtingumo, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sietini su senelių interesais, o ne su paties pareiškėjo. Atmestini pareiškėjo argumentai dėl jo, kaip vyro, rūpinimosi šeima sutrikimo, ar sveikatos pablogėjimo. To nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai – pareiškėjas nesikreipė į medikus nei dėl sutrikusio miego, nei dėl nerimo, depresijos ar pan. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai – kreipimasis dėl teisinės pagalbos, pavėluotas dokumentų gavimas prieš Vyriausiojo administracinio teismo posėdį – taip pat neleidžia daryti išvados apie moralinės žalos egzistavimą. Pažymėtina, kad teiginiai dėl Centro diskriminuojančių veiksmų taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Institucija atsakinėja į pareiškėjo prašymus, užklausimus. Tai, kad vienas sprendimas buvo pripažintas neteisėtu, nepatvirtina diskriminacijos D. K. atžvilgiu fakto.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priimtas sprendimas laikytinas teisėtu, tenkinti apeliacinių skundų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Studijų kokybės vertinimo centro, apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.