Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (E. K.) skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams ir 2400 eurų bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 – 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Nuteistojo E. K. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaitytos 4 dienos). (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės (duomenys neskelbtini) dalį, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 2 dalimi, jam dar negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi atliktos bausmės dalis neatitinka minimalios bausmės dalies, numatytos BVK 82 straipsnio 2 dalyje, tačiau, kaip jau minėta, BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Atsižvelgiant į tai, jog E. K. prašo, kad būtų jam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, yra formalus pagrindas svarstyti šį klausimą, tačiau lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini). Riziką mažinantys veiksniai: formaliai patvirtino įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini); yra palaikomas artimųjų ir iš jų sulaukia pagalbos; priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį E. K. charakterizuojančius duomenis, matyti, jog nuteistasis tęsė dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, papildomai kreipėsi dėl savanoriško žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini) bei pastaruoju metu laikosi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama (duomenys neskelbtini), todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis E. K. šiuo metu atlieka jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini) bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje. Iš viso teistas (duomenys neskelbtini) kartų. Asmuo pirmąkart susidūrė su policija būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus – veikdamas kartu su bendrininkais pagrobė turtą iš daugiau nei vieno nukentėjusiojo, o pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš (duomenys neskelbtini) teistumų – trys įvykdyti smurtiniai nusikaltimai. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė. Šią išvadą suponuoja jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog E. K. yra teisiamas nuo (duomenys neskelbtini) metų. Didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir tai, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo jo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas vertina ir tai, jog E. K. nusikaltimus įvykdo su bendrininkais, yra nustatyta, kad asmuo ir pats būna lyderiu – inicijuoja, planuoja ir ne visada pasiduoda pats kitų daromai įtakai, paskutinius nusikaltimus įvykdė su kitais asmenimis. Nuteistasis ir pats bendravimą su bloga kompanija pažymėjo kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamumu, ir informavo, kad nė vieno nusikaltimo nėra įvykdęs vienas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia teigti, kad laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis.

Nuteistasis Skunde nurodo, jog praeityje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kuri buvo panaikinta, ir anot nuteistojo, tai įrodo, jog jam gali būti taikoma intensyvi priežiūra, tačiau teismas pažymi, jog vadovaujantis IRD duomenimis matyti, kad E. K. praeityje buvo taikytas ir laisvės apribojimas, tačiau jis pažeidė laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygas, skirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, ir dėl pažeidimų Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi minėta bausmė jam buvo pakeista areštu (duomenys neskelbtini) parų, tai įrodo, jog jis nėra linkęs laikytis nustatytų sąlygų. Ypatingai šiuo atveju, kada nuteistasis (duomenys neskelbtini), t. y. bausmės atlikimo metu, baustas drausmine tvarka už (duomenys neskelbtini). Ir nors nuobauda šiuo metu yra negaliojanti, tai neeliminuoja fakto, jog nuteistajam ji buvo paskirta. Be to, (duomenys neskelbtini) apsiribota žodiniu įspėjimu už tai, jog (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra ženklus, kadangi nuteistasis šiuo metu yra atlikęs tik (duomenys neskelbtini) jam paskirtos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės ir likusi bausmės dalis yra (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir probacija bus sėkminga, yra teigiama darbinė motyvacija, gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir finansinis stabilumas, taip pat nuteistojo socialiniai ryšiai, artimųjų palaikymas, jų parama, geros gyvenimo sąlygos.

Paskutinio teismo nuosprendžio duomenimis, nuteistasis prieš sulaikymą buvo (duomenys neskelbtini), bet registravosi (duomenys neskelbtini). Sodros registro duomenimis, jis oficialiai dirbęs (duomenys neskelbtini) metų, atleistas iš darbo nebuvo, tačiau iš Sodros duomenų matyti, jog dažnai keisdavo darbovietes. Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini), kadangi turi dideles skolas antstoliams, pasak nuteistojo – jeigu gautų iš legalaus darbo pajamas – jas nuskaičiuotų antstolių kontora, todėl savęs vertinimo lape ir pažymėjo, kad darbo išlaikymas problema būtent dėl turimų skolų. Teismas pažymi, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), be to, pateikė pažymą, kad išėjęs į laisvę būtų įdarbintas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau teismas kritiškai vertina nuteistojo galimybę įsidarbinti laisvėje, nes, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, darbinė patirtis laisvėje minimali, be to, ir būdamas laisvėje bei neturėdamas sveikatos problemų, E. K. neieškojo darbo ir nedirbo viso darbingo amžiaus metu, jis nesiekė jokio pozityvaus užimtumo, kai tai padėtų integruotis į darbo rinką, o atvirkščiai – kaip vienu iš pragyvenimo šaltinių buvo tapęs nusikalstamų veikų darymas, kadangi tarp įvykdytų nusikalstamų veikų yra ir susijusių su materialinės naudos siekimu (finansiniu motyvu), tai leidžia manyti, jog finansines problemas jis linkęs spręsti nusikalstamomis priemonėmis. Ir nors E. K. nurodo, jog išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, mokėti antstoliams skolas, tačiau, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia kritiškai vertinti nuteistojo norą pasitaisyti bei užsidirbti pragyvenimui visuomenei priimtinais būdais.

Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins lėšų pragyvenimui neturėjimas, kadangi, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) eurų skolą, be to, (duomenys neskelbtini) iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo, kurios bendra suma net (duomenys neskelbtini) euro, iš kurių atlyginęs vos (duomenys neskelbtini) eurus. Šios aplinkybės gali paskatinti jį vėl daryti nusikaltimus, kadangi akivaizdu, jog turimos tokios piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Šios aplinkybės bei anksčiau įvykdytų nusikaltimų pobūdis nesuteikia jokių garantijų, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, kadangi net ir būdamas laisvėje nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, trūko finansinio stabilumo be to Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog vertinant vieną iš pastarųjų ir ankstesnius teisės pažeidėjo nusikaltimus, įvykdytus dėl materialinės naudos, lėšų tvarkymas ir pajamos gali būti siejamas su teisės pažeidėjo nusikalstamu elgesiu.

Teismas vertina ir tai, jog E. K. paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis ir tai jau trečias teistumas už identišką veiką. Narkotinių medžiagų vartojimo problemą minimalizuoja, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad savęs vertinimo lape narkotikų vartojimo nežymi kaip problemos. Pats narkotinių medžiagų neplatina, oficialios informacijos apie tai nėra, priklausomybę neigia, nes vartojimas būna tik vieną kartą per pora ar daugiau mėnesių. Tačiau, nors ir nėra duomenų, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, būtų padaręs apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bet iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad E. K. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – amfetamino. Tai rodo, jog asmuo yra vartojantis narkotikus ir kad nuteistajam yra būdinga ir ši priklausomybė, kurios jis neketina spręsti, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo tikėti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės atsispirti šių narkotinių medžiagų potraukiui.

Nuteistasis Skunde nurodo, jog turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais nori ir privalo rūpintis, o to padaryti būdamas laisvės atėmimo vietoje negali, todėl sunku palaikyti socialinius ryšius su šeima. Pažymėtina, jog ir nusikalstamų veikų, už kurias E. K. šiuo metu atlieka bausmę, padarymo metu jis turėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog turi (duomenys neskelbtini), su kuria gyveno daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus ir (duomenys neskelbtini), kuriai yra (duomenys neskelbtini)), ir tai jo nesustabdė nuo nusikaltimų, todėl nėra pagrindo tikėti, jog šie ryšiai gali įtakoti jo nusikalstamą elgesį dabar, tai yra lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog E. K. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, E. K. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamumo rizika bei daugybė kriminogeninių dinaminių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio apteisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą taikant intensyvią priežiūrą, (duomenys neskelbtini) balsavo netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo.

Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis E. K. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo E. K. skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. (E. K.) skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.