Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) – atstovo viršininko Vytauto Grašio apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo J. A. (toliau – Pažeidėjas), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., 289 Eur bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2016-09-15, apie 8.30 val., Panevėžyje, S. K. gatvėje, vairavo automobilį „Volkswagen LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,43 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucijos atstovas neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, pažeidimo įrodymų ir jo kvalifikavimo – jis nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. ir Pažeidėjui neskirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šiuo aspektu (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 126 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 Eur iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-2013). Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).

Skunde Institucijos atstovas teismo sprendimą taikyti ATPK 30¹ str. ginčija dėl to, kad neteisingai nustatyta Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) – kad Pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą bei dėl to gailisi. Be to, atstovas tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino pažeidimo pavojingumą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.

Nekyla jokių abejonių, kad Pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, viso eismo saugumui, už ką įstatymo leidėjas numatė pakankamai griežtas nuobaudas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl ATPK 30¹ str. taikymas neblaiviam vairavusiam asmeniui turėtų būti labai pamatuotas. Apeliacinės instancijos teismas kaip deklaratyvų ir nemotyvuotą atmeta Institucijos atstovo skundo argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažeidėjas nuo pat įvykio pripažino padaręs šį pažeidimą bei nuoširdžiai dėl jo gailėjosi. Apeliacinės instancijos teismas, pagrindų dėl ko aukščiau minima Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė neturėjo būti pripažinta, nenustatė. Jų savo skunde nenurodė ir apeliantas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apylinkės teismas teisingai ir tinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumą, Pažeidėjo asmenybę, ir pagrįstai taikė ATPK 30¹ str., neskirdamas jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas atsižvelgė, kad jis pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, per savo ilgą vairavimo stažą iš viso tik du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už kuriuos paskirtas nuobaudas yra įvykdęs, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščius KET pažeidimus, tame tarpe – ir už vairavimą neblaiviam. Jis anksčiau neteistas, nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjui nustatytas girtumas labai nežymiai viršija ribą, nuo kurios jau taikoma administracinė atsakomybė, Pažeidėjas dirba, darbdavio – AB „Statkorpas“, jis charakterizuojamas kaip sąžiningas, pareigingas, drausmingas darbuotojas, reiklus sau ir kitiems, operatyviai vykdantis vadovybės nurodymus ir užduotis, į tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei netekus teisės vairuoti Pažeidėjas galimai gali būti atleistas iš darbo. Su šiomis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka bei papildomai pažymi, kad įstatymai nedraudžia vairuoti transporto priemones vartojus alkoholio, jei tai neviršija nustatytos ribos. Nurodymo prieš vairuojant pasitikrinti savo blaivumą ir taip tiksliai nustatyti kraujyje esančio alkoholio kiekį nėra. Kiekvienas vairuotojas, vartojęs alkoholio turi savarankiškai įvertinti savo galimybę vairuoti. Įvertindamas savo galimybę vairuoti asmuo turi būti pakankamai atsargus, kadangi tikslių kriterijų kaip tai padaryti nėra (vertinama išgerto alkoholio kiekis, laikas praėjęs nuo alkoholio vartojimo, savijauta ir t.t.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pažeidėjas alkoholį vartojo iš vakaro. Ši aplinkybė nėra paneigta. Sulaikytas buvo ryte 8.30 val. Taigi nuo alkoholio vartojimo iki transporto priemonės vairavimo buvo praėję pakankamai daug laiko. Pažeidėjas teigia, jog jis nesijautė apsvaigęs. Atsižvelgiant į jam nustatyto neblaivumo laipsnį tikėtina, kad jis iš tikrųjų nesijautė apsvaigęs. Iš to galima spręsti, kad Pažeidėjas nuoširdžiai suklydo vertindamas savo galėjimą vairuoti transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad asmuo dėl savo elgesio pažeidžiančio įstatymo reikalavimus turi patirti atitinkamus nepatogumus ir suvaržymus. Tačiau pažymėtina, kad jis skundžiamu nutarimu jau yra nubaustas 289 Eur bauda, kuri yra gana griežta piniginio pobūdžio nuobauda, taigi negalima teigti, kad Pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo neigiamų pasekmių nepatyrė.

Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas Pažeidėjui šiuo atveju teisingai, pagrįstai ir motyvuotai taikė ATPK 30¹ str. 1 d., ir neskyrė jam papildomos nuobaudos. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.