- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- II-12-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00241-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. K. skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. skirta nuobauda – įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama žemės sklypo bendrasavininkė, nevykdė pareigos tvarkyti, šienauti nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdama Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156, 15.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas E. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą. Skunde E. K. nurodo:
2.1. 2024 m. rugsėjo 18 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas jai nepriklausantis žemės sklypas, t. y. priklausantis kitiems asmenims, nes ji nuosavybės teise valdo žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akto nuotraukose fiksuotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl žolės aukštis, fiksuotas minėtu adresu, nėra jai aktualus ir negali sukelti teisines pasėkmes. Be to, jos sklypo riba ir (duomenys neskelbtini) esančio sklypo ribos nėra atskirtos tvora ar kitaip pažymėtos, dėl ko galėjo įvykti klaida nustatant sklypo priklausomybę, tačiau į tai buvo neatsižvelgta ir jai paskirta administracinė nuobauda. Nuobaudos negali būti skiriamos automatiškai, nenustačius žemės sklypo savininko, o tik fiksuojant žolės aukštį.
3. Ji nebuvo informuota dėl galimai per aukštos žolės po 2024 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo. Minėtu adresu ji negyvena, tačiau sklypą prižiūri, todėl būtų protinga asmeniui skirti nuobaudą tik tuomet, kai jis nereaguoja į pranešimą ir pažeidimo nepašalina, būdamas įspėtas, kad žolė, esanti jo sklype, viršijo leistiną aukštį. Sklypo dalis sutartimi perduota naudotis trečiajam asmeniui, sutartyje numatyta pareiga tam asmeniui prižiūrėti sklypą.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į E. K. skundą prašė Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su E. K. nurodytais argumentais. Nesutinka su E. K. teiginiu, kad Patikrinimo akte užfiksuota žemės sklypo dalis jai nepriklauso. Patikrinimo metu fiksuota žolė, kurios aukštis daugiau kaip 20 cm (su 5 cm paklaida), tai užfiksuota Patikrinimo akto nuotraukose, kurios buvo darytos E. K. žemės sklype. Taip pat iš papildomai atlikto 2024 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktu matyti, kad žemės sklypo dalis, kuriame užfiksuotas pažeidimas, yra valdoma E. K.. Šie duomenys sutampa su sklypo plano duomenimis ir VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, kuriuose nurodyta, kad E. K. nuo 2009 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklauso 0,2612 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra būtent tos sklypo dalies, kurioje buvo fiksuotas administracinis nusižengimas. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso E. K. ir daugiau jokių kitų daiktinių teisių ar sutarčių į šį žemės sklypą nėra registruota. Visas žemės sklypas priklauso keturiems bendrasavininkiams. Kiekvieno bendrasavininkio turima dalis nėra nustatyta žemės sklype, tačiau remiantis 2008 m. gruodžio 9 d. kadastro duomenų bylos planu, žemės sklypo dalys (nustatytas plotas ir ribos) yra bendrasavininkių pasidalintos. E. K. priklauso didžiausia žemės sklypo dalis (1173 dalis iš 2612), ji jokių sutarčių, susijusių su žemės sklypu, į administracinio nusižengimo bylą ir teismui kartu su skundu nėra pateikusi. Patikrinimo aktuose esančios nuotraukos patvirtina tai, kad visas žemės sklypas buvo apaugęs didesne žole nei leistinas aukštis, tai reiškia, kad jis buvo nešienaujamas. Įvertinus papildomo patikrinimo metu 2024 m. gruodžio 6 d. padarytas sklypo nuotraukas, matyti, kad E. K. priklausantis sklypas net ir po 2024 m. rugsėjo 18 d. nustatyto pažeidimo nebuvo nušienautas. Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad Savivaldybės administracija turėjo informuoti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį – E. K. apie tai, kad jos sklype yra nepjaunama žolė ir jai pradėti administracinio nusižengimo teiseną tik tada, jei ji šios žolės nenupjautų, nes Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 (toliau – Taisyklės), tokia nuostata nenumatyta. Taisyklėse yra reglamentuota, kad asmenys privalo šienauti teritoriją bei ją prižiūrėti nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. imtinai, kas reiškia, kad žolė turi būti ne aukštesnė kaip 20 cm (su 5 cm paklaida). Savivaldybės administracijai surašius Patikrinimo aktą, buvo nustatyta, kad padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 366 straipsnio 1 dalyje. 2024 m. gruodžio 6 d. Savivaldybės administracija papildomai apklausė žemės sklypo bendrasavininkį, kuris patvirtino, kad E. K. priklausantis sklypas buvo nešienaujamas. E. K. yra atsakinga už jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priežiūrą, todėl pagrįstai jos atžvilgiu buvo priimtas Institucijos nutarimas.
Šalies argumentai
5. E. K. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad šalia jos sklypo dalies (duomenys neskelbtini) sklype, yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas sklypas, kuris yra padalintas. Ji, teikdama skundą, šio fakto nežinojo, todėl patikslino, kad su jos sklypu ribojasi ne (duomenys neskelbtini) sklypas, o (duomenys neskelbtini) sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad institucijos pateiktoje nuotraukoje kur matuojama žolė fiksuotas ne jos sklypas, o numeriu (duomenys neskelbtini) pažymėtas sklypas. Asmuo, kuris teikė pranešimą dėl neva jos sklype nenupjautos žolės, gyvena (duomenys neskelbtini), jis yra suinteresuotas asmuo, jie abu bylinėjasi kitoje byloje. Tarp (duomenys neskelbtini) sklypų nėra jokių riboženklių ir tvoros. Institucijos atsiliepimo priede nurodytas taškas yra pažymėtas jai priklausančiame sklype, tačiau šis žymėjimas atsirado tik 2024 m. gruodžio 6 d. atlikto papildomo patikrinimo metu, kuomet ji nesutiko su pirminio patikrinimo metu atliktu vertinimu ir nuotraukomis. Institucijos atsiliepime pridėtame priede – iš internetinio puslapio „Google maps“ darytoje nuotraukoje matyti, kad sklype Nr. 46A auga medžiai, tačiau šiuo metu tie medžiai yra išpjauti ir pridėtos fotolentelės nuotraukose matyti šių medžių kelmai. Naudojimosi sklypu tvarka yra registruota, tačiau nėra paženklinta. Patikrinimo metu nuotrauka daryta ir matavimo liniuotė buvo pastatyta ne jos, o 46A sklypo ribose, nuotrauka daryta nuo 46A sklypo pusės. Sklypas Nr. 48 priklauso trims savininkams, kiekviena dalis nėra atskirai paženklinta. Jai priklausanti sklypo dalis taip pat neatitverta tvora ties sklypo Nr. 46A riba. Prie Institucijos atsiliepimo pridėtoje ortografinio žemėlapio nuotraukoje pažymėtas taškas yra arba Nr. 48 sklypo dalyje, kuris priklauso ne jai, arba ant ribos su jos sklypo dalimi. Nuotraukoje pažymėta vieta, kurioje pastatyta liniuotė, kelia abejonių, nes nėra aišku, kam ši vieta priklauso. 2024 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo akto nuotraukoje matyti, kad fotografuota dalis nenupjauto sklypo ir dalis nupjauto sklypo. Šis faktas negali būti kaip įrodymas, kad tai yra dviejų sklypo dalių riba, jokios kitos matavimo priemonės nebuvo pasitelktos. Pranešėjas turi piktumų, nenori atsidalinti žemės, dėl to skundžia. Pareigūnė be jokių prietaisų nustatė, kur yra jos slypo dalies ribos, nedalyvavo jokie liudytojai, kurie galėjo nurodyti jos sklypo dalies ribas. Pareigūnė, dariusi nuotraukas pirminio patikrinimo metu, stovėjo 46A sklype, o papildomai atlikto patikrinimo metu užfiksavo tašką, kuriame turėtų stovėti, pateikti duomenys netikslūs. Ji nebuvo kviesta išsiaiškinti sklypo dalies ribų. 2024 m. vasarą savo sklypo dalyje žolė buvo pjauta 5-6 kartus, sklypo dalį yra perdavusi naudoti trečiam asmeniui už priežiūrą, ji pasitiki tuo žmogumi ir tiki, kad tiek kartų žolė buvo pjauta. Nurodė, kad jai priklauso sklypo dalis, kuri Institucijos atsiliepimo priede Nr. 2 pateiktame plane pažymėta Nr. 5, taip pat kartu su kitos sklypo dalies savininku yra sklypo dalies, pažymėtos Nr. 1,5 (kiemas), bendrasavininkai.
7. Liudytoja, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmas patikrinimas buvo atliktas 2024 m. rugsėjo mėnesį. Buvo gautas pranešimas, kad žolė nepjaunama nebe pirmą kartą – pranešimai kartojasi nuolat tuo pačiu adresu. Nuvažiavo, užfiksavo. Nusprendė, kad reikia skirti įspėjimą ir ji priėmė nutarimą skirti įspėjimą. Kokios yra sklypo ribos, nustatė pagal planą, kurį pateikė pranešimą teikęs asmuo. Patikrinimo metu dalyvavo pranešėjas, jis nurodė, kuri konkrečiai sklypo dalis priklauso ne jam. Kad ši sklypo dalis priklauso E. K., nustatė iš pranešėjo žodžių ir pagal planą. Tašką, nurodytą plane, pažymėjo planšetės pagalba, atsistojusi toje vietoje. Tašką pažymėjo gavę E. K. skundą. Tuomet buvo nutarta dar kartą nuvykti į vietą, paimti iš pranešėjo paaiškinimą ir pažymėti koordinates tos vietos, kurioje buvo matuota žolė. Nuotraukos abiejų patikrinimų metu buvo atliktos toje vietoje, kur buvo atliktas žolės matavimas. Matavimas buvo atliktas liniuote, matyti, kad žolės aukštis yra 30 cm. Patikslino, kad 2024 m. gruodžio mėnesį papildomo patikrinimo metu dalyvavo pranešėjas, o 2024 m. rugsėjo mėnesį, pirmo patikrinimo metu pranešėjas nedalyvavo, ji buvo atvykusi kartu su kolege. Sklypo dalių ribos matėsi vizualiai pagal planą, pranešėjo sklype matėsi, kad žolė nupjauta, o toliau – nešienaujama. Pirmo patikrinimo metu nuotrauka Nr. 1 buvo daryta didelės apimties, kad matytųsi šoninių sklypų tvoros, sklypo vaizdas fiksuotas link upės pusės. Ji žino, kad žolės matavimas buvo atliktas E. K. sklype, tą vietą, kurioje buvo atliktas matavimas, pažymėjo tašku antro patikrinimo metu, nes pranešėjas nurodė, kad ties nupjautos žolės pabaiga baigiasi jo sklypo dalies riba ir prasideda E. K. sklypo dalis. Tame plote, kuris nufotografuotas pirmo patikrinimo metu, nupjautos žolės plotų nebuvo. Patikrinimų metu buvo naudojama liniuotė, antro patikrinimo metu planšete buvo pažymėta koordinatė. Sklypų dalių ribos matuojamos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas tenkintinas.
9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
10. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš šios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus – šiuo konkrečiu atveju į Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156 (toliau ir Taisyklės). Šių taisyklių 15.2. punkte numatyta, kad žemės valdų savininkai privalo šienauti teritoriją bei ją prižiūrėti, kad joje neaugtų menkaverčiai (savaiminiai) krūmai, šiltuoju metų laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. imtinai) žolė turi būti ne aukštesnė kaip 20 cm (± 5 cm).
11. E. K. administracinė nuobauda pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad ji, būdama žemės sklypo bendrasavininkė, nevykdė pareigos tvarkyti, šienauti nuosavybes teise priklausančios žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-156, 15.2 punktą.
12. E. K. ginčija savo kaltę dėl ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nurodydama, kad byloje nėra įrodymų, ptvirtinančių, kad žemės sklypo dalis, kurioje fiksuotas Taisyklių 15.2 punkte numatytas pažeidimas, yra valdoma jos (E. K.). Teismas su šiais argumentais sutinka.
13. Iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planų, kadastro duomenų bylos plano nustatyta, kad Taisyklių 15.2 punkte numatyto pažeidimo fiksavimo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklypas priklauso keliems savininkams, viena kurių yra ir E. K., valdanti 1173/2612 dalį 0,2612 ha dydžio žemės sklypo plotą. E. K. valdo žemės sklypo dalį, kuri kadastro duomenų bylos plane pažymėta indeksu Nr. 5 (51 b. l.). Iš bylos duomenų (fotonuotraukų, E. K. paaiškinimų, to neginčijo ir Institucijos atstovas) matyti, kad jokių riboženklių, tvorų ar pan. tarp žemės sklypo bendrasavininkų, valdančių žemės sklypo dalis kadastro duomenų bylos plane pažymėtomis indeksu Nr. 5 (E. K. priklausanti dalis) ir indeksu Nr. 1 (kitam asmeniui priklausanti dalis), nėra. Taip pat jų nėra ir tarp E. K. priklausančios žemės sklypo dalies bei su ja besiribojančio žemės sklypo – 46A, priklausančio kitam asmeniui. Iš byloje pateiktose fotonuotraukose ir jose fiksuoto žemės sklypo, kurio dalis priklauso E. K. (b. l. 9) dešinėje pusėje matoma tvora, tačiau kaip nurodė ir liudytoja I. M., atlikusi administracinio nusižengimo bylos tyrimą, ši tvora skiria ne 46A ir 48 sklypo ribas, o 46 ir 46A sklypo ribas. Nei iš šios nuotraukos nei kitų bylos įrodymų nematyti, kur yra ribos tarp 46A ir 48 žemės sklypų, taip pat tarp bendrasavininkų, valdančių žemės sklypo dalis kadastro duomenų bylos plane pažymėtomis indeksu Nr. 5 ir indeksu Nr. 1.
14. Iš Institucijos atstovo bei liudytojos I. M. paaiškinimų matyti, kad jie nurodė, jog fiksuotas Taisyklių 15.2 punkte numatytas pažeidimas padarytas E. K. valdomoje žemės sklypo dalyje, konkrečiai – žemės sklypo pradžioje. Tačiau kaip buvo nustatyta, kur yra E. K. valdomo žemės sklypo pradžia ir kaip ji buvo nustatyta pažeidimo fiksavimo metu, negalėjo paaiškinti. Iš bylos matyti, kad liudytoja I. M., atlikusi administracinio nusižengimo bylos tyrimą, gavusi pranešimą apie nepjaunamą žolę ir nuvykusi nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), surašė Patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini), sklypo žolės aukštis viršija 25 cm; pagal planą minėta sklypo dalis priklauso E. K.. Patikrinimo metu telefonu buvo padarytos dvi nuotraukos, kuriose iš esmės matoma tik žolė, vienoje jų prie žolės pridėta liniuotė, fiksuojamas žolės aukštis apie 30 cm (7 – 10 b. l.). Tačiau visų pirma, į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog fotonuotraukoje (10 b. l.) matoma žemės sklypo dalis, kurioje fiksuotas Taisyklių 15.2 punkto pažeidimas, priklauso būtent E. K.. Ši fotonuotrauka yra visiškai neinformatyvi, joje yra matoma tik žolė ir jos aukštis, nematyti jokių objektų, iš kurių būtų galima identifikuoti pažeidimo fiksavimo vietą. Kaip patvirtino liudytoja I. M., pažeidimo fiksavimo dieną ji jokių specialių priemonių / įreginių, kuriais būtų nustatoma konkreti pažeidimo užfiksavimo vieta, nenaudojo, taip pat nematavo atstumo iki artimiausių pastatų ir kitų objektų, kurie leistų neginčijamai identifikuoti pažeidimo užfiksavimo vietą. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja I. M. nurodė, jog nustatydama, kad užfiksuoto pažeidimo padarymo vieta priklauso E. K. ji rėmėsi tuo, kad dalis žolės buvo nupjauta (kaip nurodė, nupjauta dalis priklauso asmeniui, kuris pranešė apie pažeidimą), o nuo tos vietos, kur nenupjauta žolė link upės – priklauso E. K. (matyti iš nuotraukos b. l. 9). Tačiau kaip minėta pirmiau, jokių riboženklių tarp žemės sklypo bendrasavininkų, valdančių žemės sklypo dalis kadastro duomenų bylos plane pažymėtas indeksu Nr. 5 (E. K. priklausanti dalis) ir indeksu Nr. 1 (kitam asmeniui priklausanti dalis), nėra, o nustatyti ribą tarp skirtingų bendrasavininkų valdomų žemės sklypų remiantis pagal ne/nupjautą žole yra nepagrįsta.
15. Iš bylos matyti, kad po pirmo patikrinimo praėjus beveik trims mėnesiams – 2024 m. gruodžio 6 d., buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), surašytas 2024 m. gruodžio 6 d. patikrinimo aktas Nr. VTKa. Šiame akte nurodoma, jog buvo susitikta su (duomenys neskelbtini) sklypo dalies gyventoju ir bendrasavininku R. B., kuris surašė paaiškinimą apie tai, kad E. K. neprižiūri savo sklypo dalies – nepjauna žolės, pateikia fotonuotrauka Nr. 4 www.googlemaps.lt ekrano nuotrauka, kurioje rodoma jų buvimo vieta. Iš šios vietos darė šios dienos (2024-12-06) nuotraukas, iš tos pačios vietos buvo darytos 2024-09-18 dienos nuotraukos; prie akto pridedamos nuotraukos (31-37 b. l.). Tačiau teismo vertinimu, papildomai pateikti duomenys nėra pakankami. Šiuo atveju aiškiai neužfiksavus pirminių duomenų – 2024-09-18 fiksuotos pažeidimo vietos, esant neinformatyvioms pažeidimo fiksavimo metu darytoms nuotraukoms, kuriose matyti tik žolė, nėra jokių objektų, pagal kuriuos būtų galima aiškiai identifikuoti pažeidimo užfiksavimo vietą, taip pat pirmiau aptartoms aplinkybėms apie riboženklių ar kitų skiriamųjų ženklų nebuvimą tarp žemės sklypų 48 ir 46A, tarp 48 sklypo bendrasavininkų valdomų žemės sklypo dalių (kadastrų žemėlapyje pažymėtų indeksais 1 ir 5), nebėra galimybių patikrinti ir nustatyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. darytose nuotraukose yra užfiksuota ta pati pažeidimo padarymo vieta, t. y. kad fotonuotraukoje (10 b. l.) matoma žemės sklypo dalis, kurioje fiksuotas Taisyklių 15.2 punkto pažeidimas, yra ta pati, kuri fiksuota ir 2024 m. gruodžio 16 d. patikrinimo metu. Juo labiau, kad kaip matyti iš prie 2024 m. gruodžio 6 d. pridėtų fotonuotraukų, jose matomi statiniai, kiti objektai, kurių nematyti pirmo patikrinimo metu darytose nuotraukose. Institucijos atstovas bei liudytoja I. M. nurodė, kad E. K. priklausantis visas žemės sklypas buvo nešienautas, tačiau pažymėtina, kad Taisyklių 15.2 punkto pažeidimas yra užfiksuotas tik vienoje vietoje (10 b. l.), kitur žolės aukštis nebuvo matuojamas. Be to, Institucijos atstovas teisme parodė, kad buvo išmatuota būtent aukščiausias žolės plotas. Todėl daryti išvadą, kad ir kitur (link upės einančioje žemės sklypo dalyje, priklausančioje E. K.) žolės aukštis neatitinka Taisyklių 15.2 punkto reikalavimų negalima, tai būtų tik prielaida, kuria asmens kaltės grįsti negalima.
16. Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014).
17. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remiantis tuo, kas aptarta anksčiau, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai E. K. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, pagrindžiančių įrodymų, o visos abejonės, kurių pašalinti nepavyko, aiškintinos administracine tvarka nubausto asmens naudai. Dėl to Institucijos nutarimas naikintinas ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytu pagrindu ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. K. atžvilgiu pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu,
nutaria:
E. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 1 dalį E. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.