Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nežino, vakare, kuri valanda buvo, nežino, bet tai buvo anksčiau nei parašyta pranešime apie įtarimą, jis su draugais E. S., J. K. ir dar vienu draugu, kurio vardo ir pavardės nenori sakyti, buvo prie Trinyčių prūdo. Kiek toliau nuo prūdo ant suoliuko sėdėjo du vyrai ir gėrė alų. J. K. priėjo prie jų ir paprašė cigaretės. Kažkuris iš vyrų padavė jam cigaretę. Jie visi trys stovėjo toliau. Kas tarp jų įvyko, jis nežino. Matė, kaip vienas vyras sudavė ranka J. K. į veido sritį. Tada prie jų priėjo E. S., o jiedu su jo draugu liko kiek toliau stovėti. Matė, kad tie vyrai susimušė su J. K. ir E. S.. Kas, kiek ir kam sudavė, jis nematė. Kai jie baigė mušti, jis priėjo prie jų, turėdamas tikslą paimti ant suoliuko padėtą kuprinę. Paėmęs kuprinę, iškart nuėjo. Vyrai jo nueinančio su kuprine nesivijo. Jis matė, kad abu vyrai buvo stipriai neblaivūs. Pats taip pat buvo išgėręs alkoholio, bet nedaug, aplinkoje orientavausi gerai. Paskui jį nuėjo ir su juo buvę draugai. Jis nematė, kad kuris nors iš su juo buvusių draugų būtų nuplėšęs vyro grandinėlę nuo kaklo. Nuėjęs prie parduotuvės „Maxima“, kuri yra netoli Trinyčių prūdo, jis apžiūrėjo kuprinę. Kuprinė buvo juoda, užtraukiama užtrauktuku. Ar ant kuprinės buvo koks užrašas, negali pasakyti. Kuprinėje striukės tikrai nebuvo. Ar kažkuris iš vyrų, jiems prie jų priėjus, vilkėjo striukę, negali pasakyti. Šių vyrų neįsidėmėjo ir jų apibūdinti negali. Kuprinėje buvo kvepalų buteliukas. Kokie tai buvo kvepalai, negali pasakyti. Kokios talpos buvo kvepalų buteliukas, negali pasakyti. Vieną kartą pasipurškęs kvepalais, juos padavė kažkuriam kartu buvusiam draugui. Kur jis juos padėjo, nežino, gal išmetė. Kuprinėje buvo juoda piniginė. Kaip atrodė piniginė, negali apibūdinti, nes nematė. Kuris iš kuprinės ištraukė piniginę, nematė. Kas buvo piniginėje, negali pasakyti. Pas jį vėliau tą naktį rasti 70 eurų buvo jo asmeniniai, juos buvo uždirbęs. Kadangi jo sąskaitą antstoliai yra užblokavę, tai darbo užmokestį jam sumoka grynaisiais pinigais. Ar piniginėje buvo banko kortelės, auskarai ir grynieji pinigai, jis nematė. Kuprinę tą patį vakarą jis kažkur išmetė. Kur tiksliai išmetė kuprinę, negali pasakyti, tai buvo mokyklos rajone. Tikslios vietos neatsimena ir negalėtų parodyti. Apžiūrėję kuprinę, gal 10 minučių laike jie vėl grįžo pro tą pačią vietą, kur prieš tai sėdėjo vyrai. Prie suoliuko ant žemės gulėjo vienas vyras. Ar tai buvo tas pats, kuris mušėsi su J. K. ir E. S., nežino. Vyrui padėjo atsistoti, pasodino ant suoliuko. Vyras nebuvo sumuštas. Kiek suprato, jis buvo neblaivus. Palikę sėdėti vyrą, jie nuėjo arti Trinyčių prūdo. Nuo tos vietos, kur jie mušėsi, gal 50-70 metrų atstumu prie tiltelio ant žemės rado mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“. Kokio modelio jis buvo, negali pasakyti. Telefonas buvo įjungtas, bet uždėtas slaptažodis. Telefonas buvo su dėkliuku. Bet kaip atrodė telefono dėkliukas, neprisimena. Jis pasiėmė telefoną. Būtų įdėjęs į „Facebook“ grupę, kad rado telefoną arba būtų jį nunešęs į policiją. Toje vietoje, kur rado telefoną, kitų daiktų nebuvo. Tai buvo tas telefonas, kurį tą naktį iš jo paėmė policijos pareigūnai. Papildomai apklaustas D. K. parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino. Parodymus apie šią nusikalstamą veiką yra davęs ankstesnės apklausos metu. Šie parodymai buvo teisingi, išsamūs. Prašo remtis šiais parodymais. Naujai nieko neturi ką paaiškinti, viską yra pasakęs ankstesnės apklausos metu. Dėl jam pateikto įtarimo jis mano, kad vyro piniginė, kurią jis paėmė, tikrai buvo pigesnė. Piniginė buvo ne nauja ir tikrai 70 eurų negalėjo kainuoti. Jis taip pat galvoja, kad kvepalai buvo pigesni. Jie tikrai negalėjo kainuoti 120 eurų. Šiuo metu jis nesimoko, dirba. Jis sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla jo atžvilgiu būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu.

D. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2024 m. birželio 18 d., apie 17.00 val., jis susitiko su draugais ir jie visi, kartu leisdami laisvalaikį prie Trinyčių ežero (pusėje prie Mokyklos g.), gėrė alų ir degtinės. Kiek jis išgėrė, nežino, bet išgėrė daug. Jie kartu buvo apie pusantros valandos, tikslaus laiko nežino, laiko nestebėjo. Po to visi išsiskirstė. Jis su savimi turėjo elektrinį paspirtuką ir su juo norėjo važiuoti namo, tačiau buvo išgėręs ir jautė, kad važiuoti jam neišeis, todėl jį pasivarė iki kito suoliuko ir ten atsisėdo parūkyti. Po kelių minučių prie jo pribėgo 3 asmenys, iš kurių vienas buvo šviesių plaukų, apvalaus veido. Minėtas asmuo sugrėbė jam už grandinėlės, todėl supratęs, kad jį nori apvogti užsidengė rankomis. Tada jis pajuto stiprų smūgį į veido sritį. Iš kurios pusės minėti asmenys atbėgo, neatsimena. Jis prarado sąmonę. Nežino, kiek laiko prabuvo be sąmonės, tačiau atsigavo gulėdamas ant žemės. Jis iš karto pastebėjo, kad nuo jo kaklo yra nuplėšta auksinė grandinėlė su kryžiuko formos pakabuku, kurios vertė apie 2 500 Eur. Taip pat pavogtas telefonas ,,Iphone 12“, kuris priklauso UAB ,,A.“, kurio vertė apie 700 Eur, su juodos spalvos dėklu, ir juodos spalvos kuprinė, kurios vertė apie 35 Eur. Kuprinėje buvo tamsiai mėlynos spalvos striukė ,,Timberland“, kurios vertė apie 120 Eur, sąskaitos faktūros už pusę metų, kvepalai 100 ml ,,Trusardi black“, kurių vertė apie 120 Eur. Taip pat buvo juodos spalvos odinė piniginė, kurios vertė apie 70 Eur. Piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės, banko kortelės ,,Luminor“, ,,Seb“ ir ,,Swedbank“, 70 Eur ir auksiniai auskarai, kurių vertė apie 450 Eur. Šalia buvo moteris, kurios paprašė, kad paskambintų jo žmonai, ji sutiko ir paskambino. Po įvykio į ligoninę nevažiavo. Apklausos metu jam atiduodamas telefonas, kuris yra su dėklo dalimi, tai yra kita dėklo dalis yra nuplėšta. Įvykio metu buvo apgadinta jo grandinėlė, žala apie 100 Eur, jos auksinė dalis (pakabukas su deimantu), kurios vertės apie 5 000 Eur, pavogta. Prie apklausos prideda sidabrinio pakabuko su deimanto nuotrauką, kuris yra panašus į pavogto auksinio pakabuko, bei ekrano nuotrauką su vieta, kur buvo užpultas. Papildomai apklaustas A. M. parodė, kad 2024 m. birželio 18 d. iš darbo išvažiavo paspirtuku ir prie Trinyčių, arba dabar vadinamo Malūno tvenkinio, sutiko du pažįstamus. Žino tik jų vardus – R. ir J.. Jų telefonų numerių neturi, kitų duomenų apie juos nežino. Jie yra vyresni už jį. Jie tada pradėjo šnekėtis ir kadangi šie vyrai turėjo alkoholinių gėrimų - degtinės ir alaus, jie ant suoliuko trise pradėjo gerti jų turimus alkoholinius gėrimus. Tiksliau, jam prie jų atvažiavus paspirtuku, jie jau gėrė alkoholinius gėrimus. Su jais galėjo išbūti 2-3 valandas. Tyrėjos paklausus, ar kai jį apiplėšė, galėjo būti apie 21.00 valanda, paaiškina, kad tikrai galėjo būti. Pats tada buvo pavargęs po darbo, dar išgėręs alkoholio. Bet nebuvo visiškai neblaivus, kad visai visko neatsimintų iš šito įvykio. R. nuėjus namo, jiedu su J. dar sėdėjo ant to paties suoliuko kur jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu staiga prie jo pribėgo vienas jaunuolis ir sugriebė jo grandinėlę, kurią segėjo ant kaklo. Prie jo pribėgęs jaunuolis jų neprašė cigarečių, jų neužkalbino. Kaip atrodė prie jo pribėgęs jaunuolis, negali apibūdinti. Jis buvo šviesaus gymio. Daugiau apie jį nieko negali pasakyti. Jo veido bruožų aprangos neįsidėmėjo ir jo negalėtų atpažinti. Jis tą vakarą ant kaklo segėjo dvi geltono metalo grandinėles (auksines). Viena jų buvo plono pynimo su apvaliu pakabuku. Pakabuke buvo deimanto akutė, 0,4 karatų. Kaip atrodė pakabukas, tyrėjai pateikė ankstesnės apklausos metu (turėjo du tokius pat, tik vieną balto, kitą geltono metalo). Deimanto sertifikatą pateikė tyrėjai ankstesnės apklausos metu. Kita grandinėlė buvo storo pynimo su pakabuku kryžiuko formos. Nuo jo kaklo nutraukė plono pynimo grandinėlę su apvaliu pakabuku. Grandinėlė buvo nutraukta per užsegimą. Ją pateikė anksčiau tyrėjai apžiūrai. Grandinėlė liko jo rankoje, o pakabukas dingo. Pakabuko vertė 5 000 eurų. Kitą dieną po įvykio jis buvo atvykęs su žmona į tą vietą ir viską gerai apžiūrėjo, bet jokių savo daiktų toje vietoje nerado. Jį apiplėšęs asmuo pasiėmė pakabuką. Kiek kainuos grandinėles sutvarkymas pas juvelyrą, dar negali pasakyti. Apie patirtas išlaidas pasakys vėliau. Kitą grandinėlę (storo pynimo su pakabuku kryžiuku) iš jo pagrobė. Grandinėlės su pakabuku bendra vertė – 2 500 eurų. Šios grandinėlės įsigijimo dokumentų neturi. Grandinėlę buvo pirkęs dar prieš „Covid 19“ karantino pradžią. Jis pajuto tik vieną jam netikėtą smūgį į veido sritį. Ar jam buvo suduota rankos kumščiu ar spiriant koja, negali pasakyti. Nes tai buvo netikėta ir viskas įvyko taip greitai, kad jis nespėjo sureaguoti. Ar jam sudavė tas pats asmuo, kuris nuplėšė nuo jo grandinėlę, negali pasakyti. Nuo šio smūgio jis prarado sąmonę. Kai atsibudo, J. jau nebebuvo. Kada ir kur jis nuėjo, nežino. Tada pamatė, kad pavogtas jo žmonos įmonės UAB „Amberdit“ vardu pirktas ir jam duotas naudotis telefonas „Iphone 12“. Telefoną, gerdamas alkoholinius gėrimus, turėjo džinsinių kelnių kišenėje. Jo tikrai nebuvo išsitraukęs. Jie visą laiką gėrė ant to paties suoliuko ir toje vietoje, kur yra pažymėjęs apibraukiant jo pateiktame vietos žemėlapyje, ir tikrai nebuvo nuėjęs arti tiltuko per tvenkinį ir telefono negalėjo pamesti. Telefoną ištraukė iš jo kelnių kišenės ir jį pavogė. Telefone buvo įdėta SIM kortelė TELE 2 tinklo. Kortelės nevertina, nes, prieš daug metų sudarius abonento sutartį, kortelė jam buvo duota nemokamai. Telefone atminties kortelės nebuvo. Telefonas buvo įdėtas į juodą dėkliuką, kuris buvo kaip knygutė (atverčiamas). Kai pareigūnai jam sugrąžino telefoną, telefono dėklas buvo sugadintas, jį nuplėšiant. Telefono dėklo vertė 15 eurų. Nuo jo pečių buvo pavogta juoda kuprinė. Kuprinę tikrai visą laiką laikė ant pečių. Kuprinė užtraukiama užtrauktukais su keturiais atskirais skyreliais. Ant kuprinės buvo užklijuotas užrašas „Quechua“. Kuprinės vertė 35 eurai. Kuprinė buvo nenudėvėta. Kuprinėje buvo juodos spalvos odinė piniginė, atverčiama. Piniginės vertė 25 eurai. Piniginėje buvo 70-90 eurų grynųjų pinigų. Tiksliai nežino. Pinigai buvo 20 eurų ir 10 eurų kupiūromis. Piniginėje taip pat buvo jo vardu išduotos bankų „Luminor“, „SEB“ ir „Swedbank“ kortelės. Kortelėmis nebuvo spėta pasinaudota, nes jis kitą dieną banko korteles užblokavo. Kiek jam kainuos naujų banko kortelių išsiėmimas, dar negali pasakyti. Taip pat piniginėje buvo nuolaidų kortelės - prekybos centrų „Maxima“, „IKI“, „Norfa“ ir kažkokios vaistinės. Kiekvienos nuolaidų kortelės vertė po 0,99 euro centus. Taip pat piniginėje buvo Klaipėdos miesto keleivio bilietas (pravažiavimo bilietas, ne lengvatinis), kuris buvo papildytas, 28 eurų vertės. Taip pat piniginėje buvo geltono metalo (auksiniai) auskarai, kurių vertė 450 eurų. Auskarai buvo su rubino akutėmis. Daugiau apibūdinti auskarų negali. Auskarus tik prieš dieną buvo nupirkęs, nes norėjo žmonai padovanoti. Pirkimo kvito dėl auskarų įsigijimo nebuvo pasiėmęs. Iš kuprinės pavogta jo tamsiai mėlynos spalvos striukė „Timberland“, 120 eurų vertės. Striukę tikrai, grįždamas iš darbo ir važiuodamas paspirtuku, turėjo įsidėjęs į kuprinę. Taip pat pavogti kvepalai, 100 ml buteliukas „Trusardi black“. Kvepalų buvo tik truputis nupurkšta. Jų vertė 120 eurų. Jam būnant ant suoliuko prie jo priėjo dvi moterys, padėjo atsistoti. Jis paprašė paskambinti jo žmonai jo pasakytu telefono numeriu. Po įvykio jam tyrėjas buvo davęs užduotį atlikti objektų tyrimą, su kuria turėjo nuvykti pas teismo medicinos ekspertą. Jis jiems paskambino ir jam liepė ateiti po savaitės laiko, bet jis pas juos nenuvyko, nes ant dešinės akies voko plėšimo metu padaryta kraujosruva jau buvo išnykusi. Pas medikus po įvykio jis nesikreipė. Dėl jam padarytos turtinės žalos civilinį ieškinį jis pateiks vėliau, kai bus išsiėmęs naujas korteles ir suremontavęs grandinėlę. A. M. papildomos apklausos metu parodė, kad ankstesnių apklausų metu jis pateikė ne savo, o žmonos grandinėlės pakabuko juvelyro išduotą sertifikatą. Dabar pateikia prie apklausos kopijai padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą apie iš jo plėšimo būdu pagrobtą raudono aukso pakabuką. Jo vertė 5 000 eurų. Taip pat pateikia kopijai padaryti pakabuke buvusios deimanto akutės sertifikatą anglų kalba. Dėl plėšimo visos aplinkybės yra tos pačios, kaip ir yra anksčiau nurodęs. Kaip ir yra minėjęs, nei vieno iš prie jo prieš plėšimą priėjusių asmenų jis neįsidėmėjo, negali jų apibūdinti ir jų atpažinti. Kaip ir yra minėjęs, telefonas negalėjo būti iškritęs jam iš kišenės. Jį ištraukė iš jo rūbų plėšimo metu. Jie taip pat nutraukė jo grandinėles. Pats jų pamesti negalėjo. Kuprinėje buvo visi ankstesnių apklausų metu išvardinti daiktai.

Iš liudytojos D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2024 m. birželio 18 d., apie 22.12 val., jai paskambino nežinomas numeris, neprisistatė, kalbėjo moteris, kuri nurodė, kad jos vyras apvogtas ir kad ji atvyktų pasiimti prie „Malūno“ parko priešais „Maxima“ stotelėje (stotelė priešingoje „Maximos“ pusėje), iš pradžių atsakė, kad nevažiuos, nes vyras yra girtas ir kad jis pats grįš namo ir padėjo ragelį. Girto savo vyro A. M. nenorėjo pasiimti, nes, kai jis būna pavartojęs alkoholio, vengia su juo bendrauti. 22.15 val. ji pabandė paskambinti į savo vyro mobilųjį telefoną, tačiau jis neatsiliepė. Apie 22.16 val. iš to paties telefono numerio paskambino vėl ta pati moteris, kuri vėl prašė, kad atvyktų pasiimti savo vyro, moteris nurodė, kad „visko pasitaiko, visko būna, kad jis yra apvogtas“. Tada nusprendė savo telefone „Iphone“ programėlėje „Find My“ pasižiūrėti savo vyro buvimo vietą, pamatė, kad vyro mobilusis telefonas yra Taikos pr. 58. Supratusi, kad adresas neatitinka su nurodytu skambinančios moters ir rodomu programėlėje, pagalvojo, kad, galbūt, iš tikrųjų jos vyrą apvogė, todėl iškart skambino bendruoju pagalbos telefonu, nes nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pranešusi apie įvykį, nusprendė iškart vykti pasiimti vyro, pasisodino jį į savo automobilį, padėkojo pranešusiai moteriai ir su ja daugiau nieko nebendravo. Automobilyje vyro paklausė, kas įvyko, šis nurodė, kad „Malūno“ parke jį apvogė, nurodė, kad pavogė mobilųjį telefoną „Iphone 12“ (kuris priklauso jos įmonei UAB „A.“, mobilųjį telefoną vertina apie 700 eurų) bei juodą odinę piniginę, kurioje buvo apie 60 eurų grynais pinigais, „Swedbank“ bei „SEB“ banko kortelės, įvairios nuolaidų kortelės. Vyras nieko daugiau apie įvykį paaiškinti nesugebėjo, jis buvo stipriai neblaivus, kas ir kokiomis aplinkybėmis įvyko, nepapasakojo. Pasiėmusi vyrą, važiavo iki Klaipėdos AVPK, nes taip nurodė jai paskambinusi policijos budėtoja. Važiuojant iki policijos komisariato, su vyru susiginčijo, žodiškai sukonfliktavo, vyras supykęs netoli policijos komisariato išlipo iš automobilio ir išėjo. Atvykus į policijos komisariatą, išvyko su reaguojančiu ekipažu ieškoti telefono pagal jos telefone esančią programėlę.

Iš liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2024 m. birželio mėnesį, bet tikslios dienos jau neatsimena, vakare, apie 21.00-22.00 val., kartu su kaimyne, kurios vardo ir pavardės ji nenori sakyti, vaikščiojo ir vedžiojo savo šuniuką. Praeidama pro suoliuką, kuris yra Mokyklos gatvėje, prie tvenkinio, gulėjo vyras. Prie suoliuko buvo pastatytas elektrinis paspirtukas. Jos praėjo ir atsisėdo ant kito suoliuko. Joms besikalbant, tas pats vyras atsikėlė nuo suoliuko ir atėjo prie jų. Vyras buvo 52-53 metų amžiaus, jis buvo neblaivus, kas matėsi vizualiai. Vyras pagal išvaizdą neatrodė mėgstantis dažnai vartoti alkoholinius gėrimus. Ar jis buvo sumuštas, ji negali pasakyti. Tik matė, kad vyro ranka, ar viena, ar abi, neatsimena, buvo kruvina. Vyras kitų daiktų su savimi neturėjo. Jo rūbai buvo apkibę sudžiūvusia žole. Jis priėjęs iš karto paprašė paskambinti jo žmonai. Jis sakė, kad jį apiplėšė, kad paėmė jo kuprinę su visais daiktais. Kas jį apiplėšė jis nesakė, o jos su kaimyne neklausinėjo. Ji tada vyro jai pasakytą savo žmonos telefono numerį surinko mobiliojo ryšio telefone ir jai paskambino. Atsiliepusi moteris pasakė, kad vyras girtas ir ji neatvažiuos, ir iškart baigė pokalbį. Tada vyras prašė dar kartą paskambinti jo žmonai. Ji tada dar kartą skambino tuo pačiu telefono numeriu. Atsiliepusiai moteriai paaiškino, kad jos vyras yra apiplėštas. Moteris pažadėjo atvykti parsivežti savo vyro. Jos su kaimyne palaukė, kol atvyks moteris ir jie išvyks, ir išėjo į namus. Iki ant suoliuko randant gulintį vyrą, vaikščiodama ji nematė praeinančių ar prabėgančių jaunuolių grupės. Su kaimyne einant namo, nematė išmėtytų jokių daiktų.

Iš liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2024 m. birželio mėnesį, bet tiksliai dienos jis neatsimena, vakare, po to, kai netoli „Eglės“ turgaus buvo sumuštas Paulius, jie autobusu atvažiavo iki Trinyčių prūdo, esančio Klaipėdoje. Kartu autobuse su juo buvo G. B., A. Š., M. T. (kurį Maksu visi vadina), D. K., J. K.. Ar tada buvo jo brolis E. S. ir toks A. B., neatsimena. Išlipę autobusų stotelėje, jie nuėjo link parkelio prie Trinyčių prūdo. Tada jie kažkaip išsiskyrė. Jis nuėjo su G. B. ir A. Š.. Pats visą laiką kalbėjo telefonu su draugu, kurio vardo ir pavardės nežino (jį pravarde „M.“ vadina). Jis nematė, kad kažkas tada būtų apiplėštas. Pats nematė ant suoliuko sėdinčių suaugusių neblaivių vyrų. Į kurią pusę tada nuėjo kiti jo pažįstami jis nematė. Jie visi vėl susitiko po 20 minučių, o gal ir daugiau. Jie nebuvo susitarę išsiskirti. Kai jie vėl susitiko, jis nematė, kad kas turėtų kuprinę ar kokius kitus daiktus. Susitikę jie nuvažiavo prie „Skeit“ parko, netoli Mašioto mokyklos, ten kur yra Sąjūdžio parkas, Klaipėdoje. Ten jiedu su G. B. nuo jų atsiskyrė ir nuėjo susitikti su vienu žmogumi, jo vardo ir pavardės nežino. O kai po 10 minučių grįžo prie kitų savo pažįstamų, kuriuos yra išvardinęs anksčiau, kažkas iš jų pasakė, kad buvo atvykusi policija, sakė, kad pas D. K. rado mobiliojo ryšio telefoną. Sakė, kad policijos pareigūnė paėmė tą telefoną ir jo asmeninius pinigus. Apie kokią pinigų sumą jie kalbėjo, jis nežino. Tik girdėjo, kad sakė, kad pinigus D. K. turėjo pasidėjęs po telefono dangteliu. Apie tai, kad tą vakarą prie Trinyčių prūdo buvo apiplėštas žmogus, nieko nežino. Pats nieko tada neapiplėšė.

Iš liudytojo M. T. (M. T.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tą patį vakarą, kai jie 2024 m. vasarą buvo prie Naujojo turgaus, kur J. K. sumušė vieną vyrą, ir autobusu atvažiavo į Mokyklos rajoną, Klaipėdoje. Jie, išlipę autobusų stotelėje, pėsčiomis nuėjo prie Trinyčių prūdo. Kartu buvo J. K., G. B., E. S., L. S., D. K., „L.“, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Jie prie prūdo išsiskyrė. G. B. su kažkuo nuėjo susitikti su drauge. O jis liko su J. K., D. K., E. S. ir „L.“. Einant pro suoliuką, matė, kad ant suoliuko sėdi du stipriai neblaivūs vyrai. Jie buvo apie 40 metų amžiaus. Tada galėjo būti apie 19-20 valanda. Pats tų vyrų nepažinojo. Tik paskui J. K. sakė, kad jie yra jo tėvo pažįstami. Vienas iš vyrų jiems praeinant kažką pasakė, sumurmėjo, ką tiksliai, jis nesuprato, negirdėjo. J. K. tų vyrų paprašė cigaretės. Vyrai cigarečių jam nedavė. Tas pats vyras sudavė ranka J. K. į veidą. Tada prie jų arti priėjo E. S. ir sudavė tam vyrui į veidą už tai, kad prieš tai vyras sudavė jo draugui J. K.. Pats stovėjo nuošaliau, gal 30 metrų atstumu. Prie jų arti nebuvo priėjęs. Prie tų neblaivių vyrų buvo priėjęs tik J. K. ir E. S.. Jis prieš tai matė, kad prie suoliuko buvo kuprinė, bet ar kas ją paėmė, jis nematė. Pats buvo nuėjęs į „Maxima“ parduotuvę nusipirkti atsigerti, todėl negali pasakyti, ar kas iš su juo buvusių draugų paėmė iš vyrų kuprinę ir ją apžiūrinėjo. Pats nematė jokių daiktų ir jam niekas nedavė jokių daiktų. Parduotuvėje užtruko gal apie 5 minutes laiko. Ar tuo metu kažkas iš kartu su juo į Mokyklos rajoną atvažiavusių iš vyro pagrobė kuprinę ir kitus jo daiktus, jis nematė. Paskui jie nuvažiavo į Sajūdžio parką Klaipėdoje. Niekas iš jo pažįstamų kuprinės nesivežė. Važiuojant D. K. nesigyrė, kad turi telefoną, pinigų. Tik po kurio laiko, tą patį vakarą, kai jiems būnant Sąjūdžio parke, atvyko policijos pareigūnai ir juos visus apieškojo, D. K. džemperyje rado mobiliojo ryšio telefoną ir pinigų. Pats prie policijos pareigūnų automobilio, kai buvo apklausiamas D. K., nebuvo priėjęs, todėl negirdėjo, ką jis paaiškino, iš kur gavo pinigų ir telefoną. Tik paskui išvykus policijos pareigūnams, D. K. sakė, kad tai to „dėdo“. Tai suprato, kad to vyro, kur buvo neblaivus ant suoliuko. D. K. jiems nerodė kitų daiktų. Jis nematė, kad kažkuris iš su juo kartu buvusių turėtų grandinėles, kvepalus, striukę, piniginę. Parduotuvėje „Maxima“ jis buvo su E. S.. Ar kiti jo draugai per tą laiką, kol jie su E. S. buvo parduotuvėje, galėjo apžiūrėti kuprinę, jis nežino.

Iš liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kai jie ėjo, jis matė ant suoliuko du vyrus. Jų ėjo gal apie 20. Vyrai ant suoliuko buvo neblaivūs. Nežino kaip suprato, kad jie girti. Kas su juo ėjo, nesakys. Tyrėjos parodytame vaizdo įraše jis pažįsta šiuos žmones, bet nesakys, kas jie tokie. Vaizdo įraše jis yra juodai apsirengęs. Kas priėjęs prie tų vyrų, sėdinčių ant suoliuko, paprašė kažko, nežino. Kažkas trenkė du smūgius. Vyrai „išsijungė“. Tada kažkas paėmė nuo suoliuko telefoną. Jam atrodo ne G. B. paėmė kuprinę. Nežino kas. Tyrėjos pastaba - apklausos metu A. B. atsikėlė, išėjo iš apklausų kambario, pasakydamas, kad daugiau nieko nepasakos. Daroma pertrauka. Tyrėja išeina iš kabineto pakviesti A. B. tęsti apklausos. A. B. grįžus į apklausų kabinetą, A. B. pasakė, kad jis nematė, kokie daiktai buvo kuprinėje. Apie kitas įvykio aplinkybes nieko nepasakos. Nematė, iš kur kitas vaikinas turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Nematė, ar turėjo kvepalus. Daugiau nieko nepasakos.

Iš liudytojo A. Š. (A. Š.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog tokio D. K., A. B., L. S., E. S., M. T., J. K., G. B. jis nepažįsta. Šios apklausos metu tyrėjos parodytame vaizdo įraše šie asmenys jam nepažįstami. Jis nieko neatsimena apie tai, kad jis atvažiavo autobusu iki Mokyklos rajono Klaipėdoje. Apie 2024 m. birželio 18 d. vakarą Klaipėdoje, prie Trinyčių tvenkinio plėšimą jis nieko nežino. Ar tą dieną buvo prie Trinyčių tvenkinio, jis neatsimena. Jokių vyrų, sėdinčių ant suoliuko, neblaivių, jis nematė. Nematė, ar kas paėmė kuprinę, ar kokius kitus daiktus. Apie tai, kad vėliau Sąjūdžio parke pas kažkokį jaunuolį buvo rastas telefonas ir pinigai, nieko nežino. Pats jokių daiktų neapžiūrinėjo.

Iš liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2024 m. birželio mėnesį 17 ar 18 d. (tą dieną, kai nukentėjo Paulius) jis su pažįstamais A. B., J. K., D. K., L. S., jo broliu E. S., M. T. ir L. (A.) atėjo į parką prie Trinyčių prūdo, Klaipėdoje. Nuo „Nissan“ automobilių centro atėjo pėsčiomis. Galvojo parke išsikepti šašlykų, todėl išsiskyrė, nes ėjo į parduotuvę nusipirkti šašlykų, degaus skysčio ir malkų. Jie su L. S. ir L. nuėjo į „Lidl“ parduotuvę, o kiti nuėjo į „Maxima“ parduotuvę. Eidamas į parką ir link parduotuvės, jis nematė vyrų, sėdinčių ar gulinčių ant suoliuko ar prie suoliuko. Praėjus apie 40 minučių, o gal ir dar ilgiau, jam paskambino M. T. arba E. S., sakė, kad reikia susitikti. Dar jis sakė, kad D. K. paėmė kažkieno telefoną. Jie jam nesakė, su kuo J. K. susimušė. Nieko nepasakojo, kur tuos žmones sutiko, kokio jie amžiaus buvo. Tada jie visi susitiko netoli Senojo turgaus stotelės, Klaipėdoje. D. K. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ (dvyliktą) ir 50 ar 80 eurų. Jis sakė, kad rado telefoną ir pinigus kažkur parke. Jis tada pasakė, kas tokį telefoną pames. Liepė jam kažkur padėti tą telefoną, nes per navigacijos programėlę, esančią telefone, jį suras. Prieš tai jiems ateinant į šį parką, D. K. turėjo tik savo asmeninį mobiliojo ryšio telefoną. Kur jis rado telefoną, jam nesakė. Jie tada visi autobusu nuvažiavo iki Vėtrungės stotelės, kur išlipo. Jie su L. S. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko čipsų ir atsigerti. Paskui iš D. K. sužinojo, kad jie visi nuvažiavo iki Sąjūdžio parko, Klaipėdoje, kur buvo atvykę policijos pareigūnai, juos apieškojo ir iš D. K. paėmė mobiliojo ryšio „Iphone“ ir pinigus. Apie plėšimą prie Trinyčių prūdo nieko negali paaiškinti, nes pats jo nematė. Tiki, kad D. K. galėjo rasti telefoną. Kad jo pažįstami turėtų kuprinę, ar kokius kitus daiktus, kai susitiko prie senojo turgaus stotelės, jis neatsimena ar matė. Jam nei vienas jokių daiktų nerodė ir nedavė.

Iš liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog su sūnumi neturi jokių auklėjimo problemų. Sūnus D. K. šiuo metu nebesimoko, nuo 2024 m. lapkričio 11 d. dirba. Darbo užmokesčio dar negavo. Vasaros atostogų metu jis taip pat dirbo kartu su ja. Sūnus jai pasipasakojo, kad policijos pareigūnai iš jo paėmė telefoną ir grynuosius pinigus. Jis sakė, kad turėjo iki 100 eurų savo grynųjų pinigų. Kokia tiksliai buvo pinigų suma, ji neatsimena. Pinigų jis tada turėjo, nes dirbo. Jis sakė, kad telefoną jis radęs ant žolės. Tiksliai ji nežino, kokioje vietoje jis radęs telefoną. Sūnus pasakojo, kad buvo muštynės, bet pats buvęs nuošalyje ir tame nedalyvavęs ir jokių daiktų nepaėmęs. Apie tai, kad jis pagrobė kuprinę su joje buvusiais daiktais, jai nepasakojo. Į namus vogtų daiktų jis nėra parnešęs.

Iš liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2024 m. birželio mėnesį jis su draugais G. B., A. Š., D. K., M. T., L. S., E. S. ir A. B. autobusu atvažiavo prie Trinyčių prūdo. Ko jie čia atvažiavo, jis net nežino. Jie ėjo per parką. Pamatė prie suoliuko gulinčius du vyrus, priėjo prie jų pažiūrėti, ar jie gyvi. Jis priėjęs pajudino vieną vyrą, pasakydamas „ar viskas gerai“, vienas vyras iškart atsikėlė ir sudavė jam ranka į veidą. Jis tada atsitraukė nuo jų, nutarė nesivelti į konfliktą ir nuėjo. Ar kas iš su juo buvusių paėmė iš tų vyrų kuprinę, jis nematė. Pats prie parduotuvės „Maxima“ iškart nebuvo nuėjęs ir negali pasakyti, ar kas iš kartu buvusių apžiūrėjo kokius tai vyrų daiktus. Jis nematė, kad kartu su juo buvę draugai turėtų kokių tai daiktų su savimi. Ar jam atsitraukus nuo tų vyrų, prie jų kas priėjo, jis nematė. Triukšmo, kad jie muštųsi, negirdėjo. Ar kas iš kartu buvusių nutraukė ir pagrobė vyro grandinėles, jis nematė. Ar prie tų stipriai neblaivių vyrų buvo paspirtukas, jis nematė, tiesiog neatkreipė dėmesio. Paskui, kiek vėliau, tą vakarą jiems būnant Sąjūdžio parke, Klaipėdoje, atvyko policijos pareigūnai, juos visus apieškojo. Iš kur pas D. K. buvo rastas telefonas ir pinigai, jis nežino.

Iš 2024 m. birželio 19 d. UAB „A.“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. birželio 18 d., apie 22.00 val., iš A. M. buvo pavogtas UAB „A.“ priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 12“, Imei numeris (duomenys neskelbtini), 700 eurų vertės, su knygutės tipo dėklu. Dėl telefono vagystės prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš 2024 m. birželio 19 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo E. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. birželio 18 d. dirbant Klaipėdos miesto pietinėje dalyje, kartu su tyrėja A. R., ekipaže - L1111, apie 22.38 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog „Prie Malūno parko 1 val. laikotarpiu apvogtas pranešėjos vyras A. M., pavogė vyro telefoną „Iphone 12“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei piniginę, kurioje buvo banko kortelė, pinigai. Telefono lokaciją rodo Taikos pr. 58, Klaipėdoje. Pranešėja ne vietoje, ten vyksta, aplinkybių nežino, ją informavo praeivė, kuri vedžiodama šunį sutiko pranešėjos vyrą. Moteris atvyksta į PK rašyti pareiškimo.“ Apie 22.43 val., atvykus prie komisariato, juos pasitiko pranešėja D. M., paaiškino, jog iš vyro pavogė telefoną su pinigine ir šiuo metu savo telefone turi programėlę, kurioje matoma, jos vyro telefono buvimo vieta. Į tarnybinį automobilį pasisodino D. M., su kuria vyko iki telefono buvimo vietos. Telefono buvimo vieta kito ir sustojo Sąjūdžio parke. Nuvykus į minėtą parką, buvo pastebėta jaunuolių grupė. Jiems priėjus prie jų ir paklausus, ar kas nors iš asmenų turi ieškomą telefoną, visi asmenys neigė, jog tokį turį. Asmenims atlikus dalinę apžiūrą, pas asmenis telefono, piniginės ir banko kortelės nebuvo. Šalia jų, ant žemės buvo padėtas juodos spalvos megztinis. Paklausus, kam priklauso minėtas megztinis, vienas iš asmenų – D. K. teigė, jog priklauso jam. Apžiūrėjus megztinį, dešinėje megztinio kišenėje rastas paieškomas telefonas „Iphone 12“, su permatoma, silikonine nugarėle su juodos spalvos lipduko likučiais. Nuėmus silikoninę nugarėlę, po ja buvo 70 eurų (3 banknotai po 20 eurų ir 1 banknotas 10 eurų). D. K. teigė, jog telefonas priklauso ne jam, kaip telefonas atsirado pas jį, nežino, bet teigė, kad minėti 70 eurų banknotai priklauso jam, nes jam pinigus davė mama. Įvykio vietoje buvę asmenys – A. B., M. T., A. Š., E. S., J. K.. Filmuota E. A., A. R. „Body“ kameromis.

Iš 2024 m. birželio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ausinė grandinėlė. Protokole pažymėta, kad grandinėlės užkabinimo dalis yra lūžusi, vienoje vietoje grandinėlė su mazgu.

Iš 2024 m. rugpjūčio 8 s. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas policijos pareigūnės, reagavusios į iškvietimą, „Body“ kameros įrašas. Vaizdo įraše matyti tarnybinio automobilio vidus, automobilį vairuojančio pareigūno rankos, priekinis automobilio stiklas ir gatvės vaizdai, kuria važiuoja. Automobilyje kalba policijos pareigūnė su moterimis (pagal bylos aplinkybes nukentėjusiojo žmona). Policijos pareigūnė klausinėja apie įvykio aplinkybes, moteris jai pasakoja. Policijos pareigūnė paima iš kartu vykstančios moters mobiliojo ryšio telefoną su įjungta programėlė į rankas ir pasako adresą, kur mato veikiantį nukentėjusiojo telefoną. Pareigūnė pasako adresą Laukininkų g. 14. Fone girdisi policijos pareigūnų (policijos komisariato budėto ir į iškvietimus reaguojančių pareigūnų) radio ryšio stotelėmis bendravimas. Policijos pareigūnė rankose laikydama mobiliojo ryšio telefoną pasako, kad pajudėjo į Sąjūdžio parką. Policijos pareigūnai atvyksta į Sąjūdžio parką. Policijos tarnybiniam automobiliui sustojus, iš jo išlipa pareigūnai ir kartu važiavusi moteris. Treniruoklių aikštelėje stovi keletas jaunuolių. Prie jų priėjusi su policijos pareigūnais važiavusi moteris pasisveikina ir paprašo atiduoti telefoną. Du jaunuoliai, vienas jų vilkintis juodą palaidinę su ant krūtinėmis baltomis raidėmis „CK“ ir kelnėmis parodo savo mobiliojo ryšio telefoną, pasako telefono modelį. Kitas jaunuolis, vilkintis juodu užtraukiamu džemperiu, į džemperį įsisegęs akinius nuo saulės ir ant galvos dėvintis kepurę su snapeliu taip pat parodo savo mobiliojo ryšio telefoną ir pasako jo modelį. Kitas policijos pareigūnas tuo metu prieina prie kitų jaunuolių, paprašo juos parodyti savo telefonus. Jaunuoliai tuo metu ištraukia savo kišenes. Pareigūnas apieško jaunuolių vilkėtus rūbus. Vienas iš jaunuolių, vilkintis pilkos spalvos užtraukiamą džemperį, yra sugipsuotu dešinės rankos nykščiu. Prie policijos pareigūnės prieina jaunuolis, vilkintis juodą palaidinę su baltų raidžių užrašu „JUST DO IT“, su akiniais ant pakaušio, kuris atpažįstamas kaip D. K. (atpažįstamas, nes su pastaruoju jau buvo atliekami procesiniai veiksmai). Kiti du jaunuoliai nusivelka maikutes. Vaizdo įraše matyti, kaip rankose laikomas mobilaus ryšio telefonas ir ekrane matyti renkamo telefono numerio savininkas, pavadintas „A.“. Tuo metu policijos pareigūnas apsižvalgo, pasilenkia ir į rankas paima juodą užtraukiamą užtrauktuku džemperį, kuris yra prie D. K., tada iš kišenės ištraukia mobiliojo ryšio telefoną. D. K. kažką policijos pareigūnui sako. Policijos pareigūnė paprašo D. K. eiti prie automobilio. Vaizdo įraše matyti, kaip vaizdas artėja prie policijos automobilio. D. K. liepiama sėsti į tarnybinį policijos automobilį. Jam paaiškinama, kad bus užrašyti jo duomenys. Policijos pareigūnei paklausus jo vardo, jis prisistato, kad yra D. K.. D. K. iškart pasako, kad telefonas yra ne jo, bet telefono dėkliuke pinigai, 70 eurų, yra jo. Jis klausia, ar jam atiduos pinigus. Policijos pareigūnė jam paaiškina, kad turi išsiaiškinti situaciją. Aplink vaikšto kiti jaunuoliai, kalba, vienas jų dainuoja. Policijos pareigūnė, D. K. paprašius jį išleisti iš tarnybinio automobilio, atidaro tarnybinio automobilio grotuotas duris ir jį išleidžia. Policijos pareigūnė D. K. paaiškina, kad jei jis teismui sugebės įrodyti, kad tie pinigai yra jo, jis juos atgaus. D. K. susinervina, sako, kad tai yra nesąmonė, kad telefoną jie gali pasiimti, o pinigus jis turi mamai atiduoti. Jis prašo jam atiduoti nors 20 eurų. Policijos pareigūnė D. K. paaiškina, kad, kol vyksta tyrimas, ji negali grąžinti pinigų. D. K. pasako, kad raktai, pravažiavimas jo (jis galimai atsako į pareigūnės klausimą dėl jo džemperyje rastų raktų, pravažiavimo bilieto). D. K. atsitupia prie policijos automobilio. Pareigūnė jam dar kartą paaiškina, kad rastų pinigų jam negrąžins, paduoda jam džemperį. D. K. nervuojasi, aiškina, kad kaip jis įrodys, kas juo patikės, kad pinigai yra jo. Kitiems šalia esantiems jaunuoliams policijos pareigūnė paaiškina, kad negalima filmuoti. Vienas iš jaunuolių, vilkintis juodą palaidinę, kvepinasi kvepalais. Kvepalų buteliukas tamsus, pavadinimo nėra galimybės įžiūrėti. D. K. atsistoja, apsivelka pareigūnės jam grąžintą džemperį, užsitraukia užtrauktuką. Policijos pareigūnė atsisveikina, įlipa į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašo trukmė 19.16.