Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei pagal įgaliojimą A. K. Ž., atsakovui V. J., jo atstovui advokatui V. B., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Bendrojo pagalbos centro atstovui pagal įgaliojimą T. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. J. dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Bendrasis pagalbos centras

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, jog dėl kilusio gaisro prisipažįsta, su paskaičiuotu išdegusios žolės plotu taip pat sutinka. Matė, kaip ieškovo darbuotojai, buvo atvykę matuoti išdegusios žolės ploto, tačiau su jais kartu nėjo, nurodė „ko ten sekt iš paskos“. Suprato, kad jam reikės atlyginti paskaičiuotą žalą. Su dokumentais, kuriuose paskaičiuotas išdegusios žolės plotas ir žalos dydis, jis buvo supažindintas pasirašytinai.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas dar kartą pabrėžė, jog atsakovas šiuo atveju savo veiksmais sukėlė žalą, todėl jis ir turi ją atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais, liudytojų B. V., E. R., G. R., D. V., O. T. ir L. M. parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2015 m. kovo 17 d. (duomenys nesklebtini), dėl be priežiūros palikto degančio laužo sudegė 159 099,53 m² sausos žolės. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog sausa žolė užsidegė dėl jo kaltės, t.y. dėl be priežiūros palikto degančio laužo. Be to, 2015 m. balandžio 24 d. atsakovas nubaustas pagal ATPK 83 ¹ str. 1 d administracine 289 Eur bauda (63-64 b.l.). Nutarimas šiuo metu įsiteisėjęs. Sudegintos žolės plotą apskaičiavo liudytojas B. V., naudodamas GPS prietaisą G. O. 450 (8-13 b.l.). Nors atsakovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu ir ginčijo aplinkybę, jog žalos paskaičiavimas yra atliktas netinkamu prietaisu, tačiau pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su paskaičiuotu išdegintos žolės plotu sutinka, jis matė, kaip ieškovo darbuotojai buvo atvykę matuoti išdegusios žolės plotą, tačiau su jais kartu nėjo, nurodė „ko ten sekti iš paskos“. Pripažino, jog pasirašytinai buvo supažindintas su byloje esančiais dokumentais, t.y. (duomenys nesklebtini), išdeginto žolinės augmenijos ploto matavimo planu (8 b.l.), (duomenys nesklebtini), išdegintos žolės ploto tyrimo koordinatėmis (9-12 b.l.), žalos paskaičiavimu (13 b.l.), nuostolių, padarytų gamtai sužalojus gamtinius kraštovaizdžius kompleksus, įvertinimo aktu (14 b.l.). Įrodymų, jog aukščiau nurodytu prietaisu išdegusios žalos plotas galėjo būti paskaičiuotas netinkamai, nepateikė. Darytina išvada, jog išdegintos sausos žolės plotas yra paskaičiuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – metodika), paskaičiavo, jog dėl sudegusios žolės žala aplinkai sudaro 12 727,96 Eur (14 b.l.). Teismas sprendžia, jog žalos dydis taip pat paskaičiuotas tinkamai, vadovaujantis žalos padarymo metu galiojančia kompetentingos institucijos parengta žalos paskaičiavimo metodika (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, konstatuotina, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos ir atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai (6.251 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis).

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis sunki. Pažyma apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog šiuo metu atsakovas niekur nedirba (40 b.l.). Registruotas darbo biržoje (44-45 b.l.). Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. dirbo apie 5 mėnesius. Šiuo metu gauna socialinę pašalpą, kuri sudaro apie 35 Eur per mėnesį (41-42 b.l.). Kilnojamojo ir nekilnojamojo registruoto turto neturi (133-135 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškinį patenkinus visiškai, atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas prisipažino padaręs žalą, gailisi, savo aktyviais veiksmais stengėsi sumažinti kilusio gaisro mastą, t.y. apie kilusį gaisrą liudytojos L. M. pagalba informavo bendruoju pagalbos telefonu 112, pats gesino kilusį gaisrą (šios aplinkybės nustatytos tiek jo paties paaiškinimais, tiek byloje apklaustų liudytojų E. R., G. R., O. T. ir L. M. parodymais, tiek byloje esančių rašytinių įrodymų visuma), įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis iš kurių nustatyta, kad atsakovas neturi kitų galiojančių administracinių nuobaudų, jo atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių, atsakovo padarytos atlygintinos žalos dydis mažinamas iki 800 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo prašymu iš atsakovo priteistina CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteistina 24 Eur žyminio mokesčio (800 Eur x 3 proc.) ir 6,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovo reikalavimas buvo iš esmės pagrįstas, o priteistinos žalos dydis sumažintas atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, siekiant sumažinti padarytos žalos dydį, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei turtinę padėtį (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 190742867, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 30,34 Eur (trisdešimt eurų ir 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.